TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Švedijos ekspertai siūlo Lietuvai karinėje srityje dėmesį kreipti santykiams su Lenkija

2012 10 09 14:43
AFP/Scanpix nuotr.

Lietuvoje viešintys Švedijos karo ekspertai teigia, kad karinėje srityje Lietuvai būtų logiška sutelkti dėmesį į bendradarbiavimą su Lenkija, užuot akcentavus trijų Baltijos šalių formatą.

Švedijos Atlanto Tarybai priklausantys mokslinių studijų autoriai bei buvę aukšto rango kariškiai Karlis Neretnieks ir Bo Hugemarkas interviu BNS Vilniuje teigė, kad gana sėkmingai su krize susitvarkiusi Lietuva turėtų didinti finansavimą gynybai. Ekspertų nuomone, Jungtinių Valstijų strateginis nutolimas nuo Europos gali sukurti progą Rusijos galios politikai senajame žemyne.

Kokį vaidmenį Rytų ir Šiaurės Europos saugumo aplinkoje vaidina Karaliaučiaus sritis? Ar karinės galios kaupimas Karaliaučiuje kelia kokią nors grėsmę regionui?

Bo Hugemark: Tai priklauso nuo to, kas vyksta. Tai nėra grėsmė dabar, bet jei susidarys situacija ir kils konfliktas, Karaliaučiaus srities ir jos karinių išteklių buvimas, žinoma, labai pablogins Baltijos šalių situaciją. Viena iš priežasčių, kodėl mes Švedijoje vis daugiau ir daugiau kalbame apie Rusiją, yra ne Rusijos grėsmė Švedijai kaip tokia. Kadangi mes priėmėme solidarumo deklaraciją, kurioje sakome, kad Švedija turi būti pajėgi suteikti ir priimti karinę paramą, Karaliaučiaus regionas tokiu atveju yra labai svarbus.

Karlis Neretnieks: Moderni ginkluotė, oro gynybos sistemos, tokios kaip S-400, arba žemė-žemė, kaip "Iskander", Karaliaučiaus sritį kariniu požiūriu daro žymiai svarbesne nei ji buvo anksčiau.

Ar sutiktumėte, kad priimdami minėtą deklaraciją švedų parlamentarai ilgametę jūsų šalies neutraliteto politiką paskelbė nebegaliojančia?

B.H. Taip, jie taip ir padarė.

K.N. Labai aiškiai - taip. Neutraliteto politikos buvo atsisakyta jau dešimtajame dešimtmetyje, bet dabar tai popieriuje - kad mes nesitikime, jog konflikto kaimynystėje atveju mums pavyks likti nuošalyje. Mano požiūriu, tai revoliucija švediškame mąstyme apie saugumo politiką. 19-ojo amžiaus pradžioje, tiksliau kalbant - 1814 metais, Švedija daugiau ar mažiau pasitraukė iš Europos politikos, paskelbdama neutralitetą. 2009 metų deklaracija yra posūkis 180 laipsnių kampu. Dabar mes sugrįžome į Europos saugumo paveikslą.

Kokių žingsnių turi būti imtasi, kad Švedijos ir Lietuvos kariškiai galėtų veikti kartu?

B.H.: Bendro planavimo operaciniame lygmenyje, tuomet pratybų su visomis ginkluotės ir pajėgų rūšimis kartu su NATO ir Baltijos šalimis. Valdymo ir vadovavimo koordinavimo. Tai dar neprasidėjo.

K.N.: Tai prasidėjo iki tam tikro laipsnio, bet tai dar reikia labai stipriai plėtoti. Solidarumo deklaracija neturi patikimumo, jei nėra bendrų pratybų, bendro planavimo. Tai svarbiausia.

Ar jūs matote, kad bendros pratybos artėja?

K.N.: Labai lėtai, mažais žingsniais.

B.H. Problema tame, kad tai turi būti atvirai paskelbta visuomenei. Vienintelis kelias - supažindinti visuomenę, kam to reikia, padaryti, kad visuomenė būtų pasirengusi tokiam sprendimui, o politikai būtų linkę daryti sprendimus. Pasirengimas ir politinė parama eina kartu.

Koks vaidmuo plėtojant karinį bendradarbiavimą ir pajėgumus apsiginti tenka pinigams? Ar menkas gynybos finansavimas Lietuvoje yra problema?

K.N.: Lietuvos skiria maždaug 1 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai, Latvija - panašiai, estai išleidžia beveik 2 procentus. Kiek supratau, Lietuva ir Latvija įsipareigojo padidinti finansavimą, kai ši ekonominė krizė bus kaip nors įveikta.

Prisiminkime kinus prie 30 metų. Jie tuomet sakė, kad ypatingai svarbu yra turėti gerą ir stabilią ekonomiką, nes priešingu atveju nebus galima nieko išleisti ir gynybai. Visos Baltijos šalys su ekonomine krize susitvarkė pakankamai gerai, todėl, aš manau, jūs turite pagrindą gynybos finansavimo didinimui.

Žinoma, 1 proc. neužtenka. Tas pats galioja ir Švedijai, mes išleidžiame apytiksliai 1,2 proc., ir to taip pat nepakanka. Kai turėsime išteklių, kai ekonomika taps stabilesnė, manau, mes visi turime pasistengti padidinti gynybos finansavimą iki maždaug 2 procentų. Bet visi supranta, kad tam prireiks laiko. Manau reikia suprasti realijas, tačiau gynybos finansavimą reikia didinti.

Kaip jūs vertinate Amerikos atsitraukimą nuo Europos? Ar įžvelgiate prielaidas kokiam nors nestabilumui Europoje, ar matote tai kaip savaime suprantamą dalyką? Kas galėtų įvykti, jei amerikiečiai didelėmis pajėgomis pasitrauktų iš Europos?

K.N.: Tai labai priklauso nuo to, kieno akimis žvelgiama į problemą. Iš Amerikos požiūrio taško tai yra visiškai logiška, nes didžiausios problemos, su kuriomis Jungtinės Valstijos susidurs ateityje, yra Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose.

Turime ir europinį požiūrį. Iš tiesų Europai tai neturėtų būti problema, jei būtų pasirengusi išleisti pinigus savo gynybai. Kodėl JAV, kurios ekonomika yra mažesnė už ES, turi ginti mus? Kodėl mes negalime patys susimokėti už savo gynybą? Jei pasiseks ir europiečiai pasielgs tinkamai, mes padidinsime gynybos finansavimą, kad kompensuotume JAV pasitraukimą, jei būtų galima taip pavadinti. Deja, aš nemanau, kad mes taip padarysime, nors ir turėtume.

Trečia ir turbūt svarbiausia - kaip rusai interpretuos šį JAV poslinkį Azijos link. Tai yra esminis klausimas, kai kalbame apie stabilumą. Ar rusai tik patrauks pečiais ir tars "gerai, yra kaip yra", ar jie pamatys galimybę, pavadinkime, Rusijos galios politikai Europoje? Mes to nežinome, o tai yra svarbiausias dalykas.

B.H. Nepamirškime, kad NATO plėtra, į kurią pateko ir Baltijos šalys, buvo Amerikos poslinkio nuo Europos į Artimuosius Rytus ir kovą su terorizmu rezultatas. Tuomet George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) pasakė "pabaikite tą dalyką, diskusijų, kas turi, o kas neturi būti NATO nariu, nebereikia, imkite NATO plėtros paketą, kad aš galėčiau imtis terorizmo". Jis padarė tai labai tiksliu momentu, kai rusai taip pat buvo labai sunerimę dėl terorizmo. Todėl jis turėjo rusų nuolaidumą šiuo klausimu. Dabar situacija yra visiškai kitokia, kadangi rusai atgavo savo laikyseną ir gali tikėtis pasinaudoti savo proga.

Kai jūs vertinate Baltijos šalių karinį bendradarbiavimą? Mes turime NATO oro policijos misiją, kuri dislokuota Šiauliuose, tačiau jos nori estai Amario bazėje. Kaip manote, ar tai gali sukelti kitiems partneriams matomą nesutarimą?

K.N.: Baltijos šalių bendradarbiavimas yra labai keblus klausimas. Nes trys Baltijos šalys nėra panašios. Jų skirtingos kalbos, kartais skirtingas mąstymas, skirtinga geografija, skirtingi kaimynai. Pateiksiu pavyzdį - būtų žymiai logiškiau, jei estai bendradarbiautų su suomiais, o jūs su lenkais, vietoje bandymo sukurti kažkokį bendradarbiavimą tarp Estijos, Lietuvos ir Latvijos. Kariniu požiūriu, tai būtų žymiai logiškiau. Bet taip pat turime turėti omenyje, sakykime, politines realijas. O politinė realybė yra tokia, kad Baltijos šalių bendradarbiavimas yra vienas iš galimų sprendimų, kuris šiandien yra įmanomas. Bet jei prie NATO prisijungtų Suomija ir Švedija, dalykai imtų atrodyti visai kitaip.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"