TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Švedų moksleiviams korepetitorių nereikia

2007 11 05 0:00
D.Engstrom: "Ateiti į klasę nepasiruošusiai... negaliu sau leisti tokios prabangos."
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Maži mokytojų atlyginimai, stringanti aukštojo mokslo reforma verčia apsižvalgyti, kaip gyvena kaimyninių šalių švietimo darbuotojai ir studentai. Apie mokymosi ypatybes mielai pasakoja svečiose šalyse įsitvirtinę lietuviai.

Dalia Engstrom su dukra Asta jau 12 metų gyvena Švedijoje. Mama Kalmaro mieste veikiančioje Stagnelijaus gimnazijoje moko anglų ir rusų kalbų, o dukra, baigusi prestižinį Lundo universitetą, dirba teisininke Halmstado apskrities administracijoje. Abi moterys į tėvynę sugrįžo trumpų atostogų ir sutiko LŽ papasakoti apie Švedijos gimnazijas, aukštąsias mokyklas ir studentus.

Rengiami kolektyviniam darbui

Pasiklausius Dalios pasakojimo susidaro įspūdis, kad Švedijoje ne mokytojai vertina mokinius, o mokiniai įvertina savo vadovus. Kiekvieno gimnazijos kurso pabaigoje mokiniams išdalijamos anketos ir jie turi įvertinti jiems žinias perduodančių pedagogų darbą. "Iš anketos sužinau, ar gerai dėsčiau, ar esu kompetentinga, ar suprantamai pateikiau medžiagą, ar per mano pamokas mokiniai jautėsi gerai", - šypsojosi D.Engstrom. Mokytojo darbo diena labai ilga. Po pamokų kolegos dar buriasi į grupes, diskutuoja, kaip gerinti mokinių lavinimą, jų darbo sąlygas. "Kreiptis į mokinį aukštesniu tonu ten negali. Jie labai gerai žino savo teises. Apie pareigas, deja, dažnai pamiršta", - pasakojo moteris. D.Engstrom tikina, kad švedų moksleiviai irgi užimti. Nuo 8 val. ryto iki 16 val. jie praleidžia mokykloje. Mokymasis nenutrūksta ir namie: moksleiviai rengia projektus, kuria rašto darbus. Mokytoja pastebi, kad jaunoji karta tiek mokykloje, tiek ir universitete rengiama kolektyviniam, grupiniam darbui. "Mokoma dirbti greitai ir dažnai besikeičiančiose grupėse. Akcentuojama, kad niekur negalima užsisėdėti, prie nieko negalima priprasti", - pasakojo Dalia.

Puikios sąlygos mokiniams

Švedijos švietimo sistema ne tik reikalauja, kad mokytojai dėmesį skirtų moksleivių gerovei, bet ir pati juo yra apgaubusi jaunąją kartą. D.Engstrom sakė, kad gimnazistai kas mėnesį gauna daugiau kaip 1 tūkst. kronų valstybės paramą. Maitinimas mokyklos valgykloje jiems nekainuoja, knygas kiekvienas gauna nemokamai. "Taigi sąlygos puikios", - tikino D.Engstrom. Jei mokslai kuriam nors mokiniui nesiseka, kviečiamas pedagogų konsiliumas ir skiriamas mokytojas, kuris padeda pasivyti klasės draugus.

Lietuvos mokytojai skundžiasi dėl didžiulio darbo krūvio. Tačiau ir Švedijos pedagogai gali tuo "pasigirti". Pasak Dalios, švedų mokytojai labai apkrauti, jie dalyvauja darbo grupių veikloje, nuolat kelia kvalifikaciją. "Parsinešu namo taisyti mokinių darbelius. Darbų tikrinimo valandos mokytojui mokamos, tačiau jų nepakanka. Visiškai neturiu laisvo laiko", - tvirtino Dalia. Ji sako, kad jos dalyką - anglų kalbą - švedų vaikai išmoksta labai anksti ir beveik savarankiškai. Todėl sudominti juos nelengva, reikia ypatingo pasirengimo. "Ateiti į klasę nepasiruošusiai... negaliu sau leisti tokios prabangos", - sakė ji.

Pakeliui į universitetą

Apie universitetą švedų moksleiviai pradeda galvoti vos atsisėdę į gimnazijos suolą. Baigę pagrindinę mokyklą jie renkasi labiau patinkančio profilio gimnazijas - gamtos, tiksliųjų ar socialinių (visuomenės) mokslų disciplinas. Kiti vaikai siekia profesinio išsilavinimo. Mokytojos dukra Asta, atvykusi į Švediją po vidurinės mokyklos, buvo labai gerai įvertinta. Jos matematikos žinios net nustebino švedus. Asta norėjo mokytis medicinos, jos balų vidurkis buvo pakankamas įstoti į universitetą. Tačiau sutrukdė nepadaryti gamtos mokslų - chemijos, fizikos ir biologijos - laboratoriniai darbai. Lietuvos mokyklose jų niekas nedaro, nes jie labai brangūs. O praktinei gamtos mokslų veiklai Švedijoje skiriama daug dėmesio. Asta nusprendė rinktis teisę.

Lundo ypatumai

"Jei esi baigęs Lundo universitetą, prisistatydamas būtinai apie tai užsiminsi. Statusas", - juokiasi Astos mama. Į Lundo universitetą kasmet susirenka beveik 40 tūkst. studentų iš visos Europos. 1666 metais įkurta aukštoji mokykla dabar yra tapusi studijų ir mokslinių tyrimų centru.

Studijos Lunde trunka puspenktų metų. Trejus metus visi studijuoja bendruosius dalykus. "Visiškas anonimiškumas. Dėstytojai nepažįsta studentų, studentai nepažįsta savo grupės draugų", - pasakojo Asta. Atsiskaitymai po kurso irgi turi švediškų bruožų: rašto darbas pažymimas kodu ir dėstytojas nežino, kas yra darbo autorius ir kieno darbą jis taiso. "Net jei žinotų pavardę, vargiai atsirinktų, kas jos savininkas", - juokavo Asta.

Susirasti darbą - sunku

Kiekvienas studentas kas mėnesį gauna 7 tūkst. kronų stipendiją. 2 tūkst. iš tos sumos universitetui grąžinti nereikia. Likę pinigai yra paskola ir ji privalo būti grąžinta į Studentų rėmimo fondą. Pasak Astos, 2,5 tūkst. kainuoja būsto nuoma, panašiai tiek išleidžiama knygoms. Paskolos studentas netenka, jei neišlaiko egzamino. Tai, pasak merginos, atsitinka ne taip jau dažnai, nes sudaroma galimybė egzaminą perlaikyti. Asta sakė nežinanti nė vieno kursioko, kuris studijuodamas būtų dirbęs pragyvenimui. O po studijų nelengva susirasti darbą. "Švedijoje su nerimu kalbama, kad studentai iš universiteto į pasaulį išeina be praktinių įgūdžių, neturėdami jokių ryšių su darbdaviais", - tvirtino Asta. Studentas pats turi imtis iniciatyvos ir ieškoti, kur galėtų atlikti praktiką. Dažniausiai jis savarankiškai mokosi įstaigose nereikalaudamas jokio atlygio.

Gimnazijų viliotinis

Švedijoje kaip ir Lietuvos švietimo sistemoje vadovaujamasi mokinio krepšelio principu. Tik užjūrio kaimynai turi ir studento krepšelį, kuris mūsų šalyje, reformuojančioje aukštąjį mokslą, dar nenumatytas. Pagal studentų skaičių universitetui skiriama valstybės parama. Tai, pasak Astos, skatina mokslo įstaigų konkurenciją. "Esama net problemų, kai nesurinkę reikiamo studentų skaičiaus nustoja veikti fakultetai", - tvirtino ji. Kitos specialybės, pavyzdžiui, medicina, pritraukia begalę norinčiųjų studijuoti. Į ją neįstoję žmonės vyksta mokytis į Lenkiją, Daniją, Norvegiją. Didžiulės konkurencijos esama ir tarp valstybinių gimnazijų. D.Engstrom pasakojo, kad kasmet šalyje vyksta gimnazijų mugė, per kurią viliojami pagrindinių mokyklų mokiniai. "Ant galvos stojamasi, kad priviliotum juos į savo glėbį", - sakė D.Engstrom.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"