TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Švedų patarimas - nesustoti pusiaukelėje

2007 06 15 0:00
Švedijos ambasadorė Lietuvoje M.Karre ragina mus būti tolerantiškesnius.
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

Švedijos ambasadorės Lietuvoje Malin Karre vardas neseniai nuskambėjo, kai nedidelė piketuotojų grupė ją apkaltino esą kišantis į mūsų šalies moralės politiką. Tačiau europietiškas vertybes ginanti diplomatė interviu LŽ pabrėžė, kad žengti didesnės tolerancijos link turime patys.

2007-ieji Europoje paskelbti Lygių galimybių visiems metais. Kaip jas derėtų užtikrinti ir užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai? Apie tai LŽ kalbėjosi su Švedijos ambasadore Lietuvoje Malin Karre.

- Švedija turi senas tradicijas lygių galimybių puoselėjimo srityje. Kaip vertintumėte padėtį Lietuvoje?

- Nusprendusi tapti Europos Sąjungos (ES) nare jūsų šalis parodė, kad jai priimtinos europietiškos vertybės. Permainos žmogaus laisvių ir teisių srityje per vieną dieną neįvyks, tam reikia laiko. Tai prezidento Valdo Adamkaus žodžiai, kuriuos jis pasakė susitikęs su ES valstybių ambasadoriais. Pritariu Lietuvos vadovui. Galiu tik pridurti, kad turite viską, kas neleis sustoti pusiaukelėje: veikia įvairios priežiūros institucijos, žmogaus laisvės atsidūrė politinių svarstymų akiratyje. Dar turite žengti kelis žingsnius, tačiau tai padaryti privalote patys.

- Kas jums kelia daugiausia rūpesčių?

- Pastebiu trūkumų, kurie būdingi ir Švedijai. Turėtumėte įdarbinti daugiau neįgalių žmonių, mažumų atstovų. Lietuvoje daug kalbama apie diskriminaciją dėl amžiaus, tačiau valdžia šiuo klausimu tvirtos nuomonės neišreiškusi. Tai iš dalies suprantama, nes, kaip jau minėjau, procesas tebevyksta.

- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gauna daugiausia skundų iš žmonių, kurie jaučiasi diskriminuojami dėl amžiaus, lyties. Neretai skundžiasi tautinių mažumų atstovai ir neįgalieji. Kokių pažeidimų dažniausia nustatoma Švedijoje?

- Visa, ką minėjote, buvo aktualu ir Švedijai. Itin daug susirūpinimo kėlė diskriminacija dėl amžiaus. Šiuo metu nerima kelią etninių grupių, neįgaliųjų teisių pažeidimai integracijos į visuomenę ir įdarbinimo srityse. Darbo rinkos sistema veikia nepakankamai sklandžiai, kad būtų pasirūpinta tokiais žmonėmis.

- Lietuvoje garbaus amžiaus žmonės dažnai diskriminuojami, kai nori įsigyti vartojimo paskolą, kelionės draudimą ir pan. Ar Švedijos senjorai tokių problemų patiria?

- Neteko girdėti. Priešingai, mūsų pensininkai keliauja daug ir be jokių trukdžių. Pernai su savo 84 metų mama lankiausi Paryžiuje, sunkumų nepatyrėme.

- Neseniai kalbėdama konferencijoje Seime išreiškėte tvirtą Švedijos vyriausybės paramą mūsų valdžios siekiams įstatymiškai sureguliuoti diskriminacijos klausimą. Be kita ko, užsiminėte apie seksualinių mažumų teises. Tačiau po savaitės Vilniaus vadovai net neįsileido "eurovilkiko". Skandalas pasiekė net Europos Komisiją. Ką apie tai manote?

- Skandalu to nepavadinčiau. Švedijos vyriausybei rūpi, kad visos ES šalys paisytų žmogaus teisių ir asmens saviraiškos laisvių. Mes nepropagavome homoseksualumo, tik parėmėme siekį surengti manifestaciją. Ji buvo tik vienas planuotų Europos lygių teisių savaitės renginių. Išties leidimas nebuvo suteiktas, tačiau tai visiškai teisėta miesto mero valia.

Tačiau šiuo atveju susidomėjo ne tik Švedijos, bet ir kitų šalių vyriausybės. Per pastarąjį prezidento V.Adamkaus susitikimą su ES valstybių ambasadoriais buvo pabrėžta, kad ir šioje srityje turi būti permainų. Manau, tai laiko klausimas, nes minėtos laisvės - taip pat europietiškų vertybių dalis.

- Švedija viena labiausiai moterų teisėmis besirūpinančių šalių. Lietuvoje dažnai pabrėžiama, kad švedė pirmenybę teikia darbui ir karjerai, tad šeimai negalinti skirti daug dėmesio. Esą registruotų šeimų mažėja, gimstamumas - taip pat. Ar toks įsivaizdavimas pagrįstas?

- Paskutinio XX amžiaus dešimtmečio duomenimis, gimstamumo rodikliai Švedijoje buvo vieni geriausių Europoje, nusileidome tik Airijai. Niekas negalėjo tuo patikėti, nes tuo pat metu žmonės daug dirbo.

Šeimos politikai Švedijoje teikiama pirmenybė. Dėmesio centre atsiduria vaikas. Galbūt mažai kalbama, tačiau padaryta labai daug. Mokamos tėvystės ar motinystės atostogos yra vienos ilgiausių Europoje - 13 mėnesių. Dar ir dabar didelis gimstamumas. Lietuvos statistika šiuo požiūriu prastesnė.

Mūsų visuomenė tapo labiau orientuota į darbo rinką. Stengiamasi imti iš gyvenimo viską, kas įmanoma. Šeimos vertybės dėl to nepasikeitė, tiesiog tėvai vėliau susilaukia vaikų.

Kas yra šeima? Man tai ne tik tėvas ir mama, bet ir seneliai, močiutės, dėdės ir tetos. Tačiau tai nereiškia, kad negali būti kitokių šeimų. Jau daugiau kaip 20 metų esame įteisinę partnerystę. Pažįstu tokias poras, jos irgi turi labai stiprias šeimos tradicijas.

- Lietuvoje kontrolieriams skundžiasi daug nėščių moterų, kurias visaip žemina darbdaviai. Ar tokių problemų esama Švedijoje?

- Vienintelė problema - iš tėvystės atostogų į darbą grįžę žmonės netenka anksčiau turėto posto, gauna kitą. Darbdavys privalo įdarbinti buvusį darbuotoją, tačiau jam skiriamos žemesnės pareigos ir mažesnis atlygis. Švedijoje labai skatinamos tėvelių atostogos. Pirmaisiais mano darbo Lietuvoje metais mačiau gal tik vieną tėvelį su vežimėliu. Dabar toks vaizdas tampa įprastas.

- Kaip vertinate Lietuvos valdžios pastangas įstatymiškai užtikrinti lygias galimybes? Kaip mūsų šalis atrodo ES kontekste?

- Manau, kad einate teisingu keliu. Bus įdomu įvertinti padėtį, kai Europos lyčių lygybės institutas atidarys savo būstinę Lietuvoje kitų metų sausį. Kai kurie Europos Parlamento nariai kėlė klausimą, ar sprendimas Vilniuje įkurti tokį institutą buvo išmintingas. Turiu galvoje jau minėtą incidentą dėl "eurovilkiko". Žinoma, diskutuota neoficialiai, tačiau Lietuvos Vyriausybė turėtų išspręsti panašias problemas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"