TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Švedų pavyzdys praverstų ir Lietuvai

2012 12 10 6:00
Ambasadorė C.Ruthström-Ruin pabrėžė, kad Švedija Lietuvą mato kaip strategiškai itin svarbią partnerę ir vieną artimiausių kaimynių, kurią laiko lygiaverte./Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Pirmenybė atsinaujinantiems energijos ištekliams, didžiulės investicijos į inovatyvias technologijas ir mokslinius tyrimus - tokią Švedijos ūkio ir energetikos sektorių strategiją atskleidžia šios šalies ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin.

Nepralenkiama pagal gerovės indeksą visame pasaulyje Švedija neketina užmigti ant laurų. Antrus metus Lietuvoje dirbanti C.Ruthström-Ruin atkreipia dėmesį į švedų pastangas stiprinant šalies konkurencingumą.

Apie Švedijos sėkmės receptus, verslo pagyras mūsų šaliai, ambasados aktyvumą, žmogaus teisių užtikrinimo svarbą, ekonomiką, energetiką ir švedų pažadus ginti mus galimos agresijos atveju - "Lietuvos žinių" interviu su Cecilia Ruthström-Ruin.

Lietuva geresnė už Italiją

- Pagal gerovės indeksą Švedija neturi lygių visame pasaulyje. Lietuva užima vos 43-ią poziciją. Mūsų šalyje dirbate ir gyvenate jau antrus metus. Ar per tą laiką pamatėte, kodėl tarp šių dviejų valstybių žioji tokia didžiulė praraja?

- Svarbiausias skirtumas, mano nuomone, yra tai, kad Lietuva puoselėti, kurti valstybę turėjo kiek daugiau nei 20 metų. Apie dabartinę Švediją galima kalbėti nuo 1809 metų, pasibaigus karui su Rusija. Mūsų šalių raida labai skirtinga. Reikėtų prisiminti, kad dar prieš 100 metų Švedija buvo skurdi šalis. Skurdas ir religinės priežastys daug žmonių privertė emigruoti į JAV ir kitur. Tad mūsų kraštui iššūkių tikrai niekada netrūko.

- Kokią Lietuvą mato švedų verslininkai? Ar esame patraukli šalis jų investicijoms?

- Lietuva - iš tiesų patraukli šalis investicijoms ir verslo pradžiai. Tai kalbėdami apie jūsų valstybę pažymi patys švedų verslininkai. Jiems imponuoja palankus politinis klimatas, geografinė padėtis, gyvenimo lygis, itin kompetentingi ir profesionalūs darbuotojai. Apie tai kalba faktai. Tuo įsitikinome Švedijos prekybos tarybai atlikus verslo aplinkos tyrimą, per kurį buvo apklaustos švediško kapitalo įmonės Lietuvoje. Pastaruoju metu Švedija tapo viena pirmaujančių investuotojų jūsų šalyje. Tai galima matyti ne tik bankų rinkoje. Kėdainiuose stambi švedų įmonė "Vaderstad" atidarė didžiulį kompleksą, skirtą žemės ūkio technikos prekybai ir priežiūrai. Garsi įmonė "Volvo", kurios gaminami sunkvežimiai čia turi didžiulį pasisekimą, Lietuvą dabar laiko kur kas didesne rinka nei Italija. Prieš kelis mėnesius ji atidarė naują paslaugų centrą Kaune. Ir tai tik keli pavyzdžiai. Daug mažų ir didesnių kompanijų domisi ir vykdo čia savo veiklą.

Veiklos nestinga

- Kokiuose projektuose pastaruoju metu dalyvauja ir kokias visuomenines iniciatyvas remia Švedijos ambasada?

- Vienas svarbiausių projektų, kurio tikslas - kova su prekyba žmonėmis. Drauge su Seimu ir Vidaus reikalų ministerija organizavome aukšto lygio konferenciją gegužę. Tai problema, kelianti susirūpinimą ir Švedijoje, ir Lietuvoje. Ir ateityje šiuo klausimu toliau dirbsime. Kitas svarbus mums dalykas - parodos ir tarptautinės konferencijos, skirtos švedų diplomato Raoulio Wallenbergo 100-osioms gimimo metinėms paminėti, organizavimas drauge su Izraelio ir Vengrijos ambasadomis gruodžio pradžioje. 1944-1945 metais šis diplomatas Budapešte nuo nacių režimo išgelbėjo dešimtis tūkstančių žydų tautybės asmenų. Jis yra pavyzdys, kaip vienas žmogus gali aukotis dėl kitų gerovės. Taip pat Švedijos prekybos tarybos ir mūsų iniciatyva teikiami Švedijos verslo apdovanojimai. Jais skatinamos įvairiausios verslo iniciatyvos. Šiemet mūsų ambasada ir įmonės dalyvavo programoje, kurią įgyvendinant jauni žmonės galėjo įgyti praktikos įvairiose kompanijose ir institucijose. Bendraujame ir su pačiais mažiausiais. Minėdami Švedijos nacionalinę dieną, pakvietėme vaikus į cirko pasirodymą, vykusį šalia esančioje Rotušės aikštėje. Šią savaitę Šv. Jonų bažnyčioje visus kviečiame kartu švęsti gražiausią švedišką žiemos šventę - Šventos Liucijos dieną. Lietuvoje ji bus švenčiama jau 22-us metus iš eilės.

Pradėkime nuo savęs

- Švedija tarptautinėje arenoje pasižymi aktyvumu užtikrinant žmogaus teises. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad demokratinėse valstybėse ši problema nebeturėtų egzistuoti, tačiau taip nėra. Kodėl Jūsų šalis taip aktyviai įsitraukė į kovą už žmogaus teises?

- Kodėl gi šios problemos turėtų būti išnykusios?

- Turbūt todėl, kad gyvename demokratinėse, civilizuotose valstybėse...

- Teisybė. Tačiau pagarba žmogaus teisėms, taip pat kaip ir demokratija, su iššūkiais susiduria kasdien. Niekas negali būti tikras, kad egzistuoja toks visuomenės modelis, kai visiškai gerbiamos ir užtikrinamos žmogaus teisės. Žinoma, galima sukurti tobulą teisinę sistemą, tačiau jei ji nebus iki galo įgyvendinta, kyla reali grėsmė, kad žmogaus teisės bus pažeidžiamos. Labai svarbu, kad žmonės turėtų teisę į teisingumą, sąžiningą teismą ir savo interesų gynybą. Net ir demokratinėse šalyse kasdien susiduriama su tokiais iššūkiais, kaip įvairaus pobūdžio diskriminacija, netolerancija. Pavyzdžiui, Švedijoje pastaruoju metu vyksta diskusijos dėl augančio nepakantumo islamui ir antisemitizmo. Tam reikalingas išskirtinis dėmesys. Taip pat gyvybiškai svarbus atitinkamas žiniasklaidos požiūris. Jei viešojoje erdvėje bus manoma, kad viskas gerai, tai tik apsunkins šių problemų sprendimą. O jei kalbėsime apie kai kurias ne Vakarų pasaulio valstybes, kur žmogaus teisės šiurkščiai pažeidžiamos nuolat, ten reikalingos sutelktos visų valstybių pastangos. Kova ginant žmogaus teises pasaulyje privalo tęstis, tačiau pirmiausia turime pradėti nuo savęs.

Dėmesys globaliai ekonomikai

- Švedija išsiskiria stipria, gerai išplėtota ekonomika. Jai pavyko stebėtinai gerai atsilaikyti prieš Europą tebesiaubiantį sunkmetį. Ką patys švedai laiko savo klestėjimo receptu?

- Pirmiausia neteisinga manyti, kad turime kažkokį išskirtinį sėkmės receptą, lemiantį ekonomikos klestėjimą. Euro zonos krizė, Amerikos, Kinijos ekonomikos pokyčiai atsiliepia ir Švedijai. Žinoma, jei pažiūrėsime tik į kai kuriuos makroekonominius rodiklius, vyriausybė per pastaruosius metus gerai tvarkėsi su viešaisiais finansais, o ekonomika ir toliau kyla. Tačiau jau kurį laiką pastebime augimo lėtėjimą ir didėjantį nedarbą. Ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad esame atvira, glaudžiai su kitomis rinkomis susijusi valstybė. Vieni pagrindinių ekonomikos ramsčių yra eksportas ir prekyba, tad pastaruoju metu vyriausybė investuoja į inovatyvias technologijas, tyrimus, kurie padėtų užtikrinti Švedijos konkurencingumą. Kiekviena šalis turėtų suvokti, kad gyvename globaliame pasaulyje, ir tam pritaikyti savo ūkį.

- 2015 metais planuojama užbaigti elektros jungtį "Nordbalt", kuri Lietuvai taps itin strategiškai svarbiu objektu, juolab kad naujoji Vyriausybė yra užsimojusi atsisakyti Visagino atominės elektrinės projekto. Švedija prieš kurį laiką buvo priėmusi sprendimą uždaryti savo atominius reaktorius, tačiau vėliau ši nuostata pasikeitė. Ar atominės energijos atsisakiusi valstybė gali kovoti dėl energetinės nepriklausomybės?

- Negalime patarti Lietuvai, ką jai daryti, ypač dėl to, kad tai jūsų valstybei - didelės strateginės svarbos klausimas. Atominės energetikos klausimas Švedijoje buvo svarbus daugelį metų. 1980 metais dėl jo buvo surengtas referendumas ir iki šiol jis nepraranda savo aktualumo. Vis dėlto šiuo metu Švedija daugiau dėmesio skiria atsinaujinantiems energetikos šaltiniams, energetikos efektyvumo skatinimui ir rinkos teikiamoms galimybėms. Šie veiksniai didina valstybės energetinį saugumą. Tačiau tiesa ir tai, jog neatmetame galimybės statyti naujas atomines jėgaines, bet tik su sąlyga, kad jos bus statomos vietoj senų ir bus ekonomiškai naudingos. Mums labai svarbu tęsti elektros rinkų integraciją ir esame laimingi matydami šioje srityje pažangą. Prie to labai prisidės jūsų minėta tiesiama elektros jungtis. Tačiau kokia elektros energija ja tekės, kas ją gamins, tai jau kitas klausimas.

- Jūsų šalies parlamentas yra priėmęs deklaraciją, kuria įsipareigoja ginti Baltijos valstybes agresijos atveju. Kodėl Švedija prisiėmė šį gynėjos vaidmenį?

- Šioje deklaracijoje minimos visos Europos Sąjungos (ES) šalys kaimynės ir šiaurinės valstybės. Tad tokį įsipareigojimą turime ne tik Baltijos, bet ir kitoms šalims. Esame aiškiai pasakę, kad saugumas yra neatsiejamas nuo solidarumo, ir neįmanoma įsivaizduoti scenarijaus, kad vienos iš mūsų kaimynių užpuolimo atveju išliktume neutralūs. Pabrėžiame, kad neliktume pasyvūs stebėtojai, ir tikimės, kad mūsų kaimynai reaguotų tokiu pačiu būdu. Tačiau tai nebūtinai gali būti karinė grėsmė. Visa tai taikoma ir teroristinių incidentų, kibernetinių išpuolių atvejais, dėl kurių gali tekti suvienyti jėgas. Reikia suvokti, kad šis pareiškimas skiriasi nuo NATO garantuojamo jo narių saugumo užtikrinimo.

- Kai kurie mūsų ateities architektai diskutuoja: ar Lietuva į Vakarų Europą turėtų integruotis per Lenkiją, ar lygiuotis į Šiaurės šalis. Ar įsivaizduojate, kad vieną dieną mūsų valstybė taptų lygi Skandinavijos valstybėms?

- Jūs jau esate Europos dalis. Rinktis kelio į Vakarų Europą per pietus ar šiaurę jau lyg ir nebereikia, nes esate ES nariai, taip pat kaip ir didžiosios valstybės. Švedija Lietuvą mato kaip strategiškai itin svarbią partnerę ir vieną artimiausių kaimynių, kurią laiko lygiaverte. Bendradarbiavimas tarp Baltijos ir Šiaurės valstybių stiprėja kasmet, ir akivaizdu, kad tuo suinteresuotos abi šalys. Norint, kad tai tęstųsi, bendradarbiavimas turėtų vykti ne vien politiniu lygmeniu. Aktyvesnis bendravimas turi vykti ir tarp gyventojų, kultūroje, prekyboje. Kur kas labiau jį galima sustiprinti informacinių technologijų srityje, logistikoje. Švedijai aktualu, kad Lietuva kitąmet pirmininkaus ES. Tad aktyvesnis bendradarbiavimas siekiant regioninių tikslų turėtų dar labiau sustiprėti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"