TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sveikas maistas ar tabletės ir papildai?

2011 04 29 0:00

Kokį poveikį šių dienų Lietuvos žmogaus organizmui daro žiemos mėnesiai? Kaip organizmą galima sustiprinti atėjus pavasariui? Ar gyvendamas sveikai žmogus turi vartoti tablečių ir maisto papildų? Nejaugi mityba natūraliais produktais nebepatenkina sveiko žmogaus gyvenimo poreikių? Ar galime apsaugoti save ir savo šeimą nuo nesveiko maisto?

Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti Lietuvos sveikuolių sąjungos valdybos narys Juozas Dapšauskas, buvusi Lietuvos gydytojų sąjungos viceprezidentė gydytoja Eugenija Guogienė, gydytojas fitoterapeutas Juozas Vasiliauskas, Vilniaus universiteto dėstytojas kinų medicinos specialistas Vitalijus Naumavičius ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Pavasarį atgimsta ir žmogus

A.Medalinskas. Atšventėme Velykas - prisikėlimo šventę. Koks būna žmogaus organizmas po žiemos ir kaip pasiruošti sveikam gyvenimui pavasarį?

J.Vasiliauskas. Per žiemą žmogaus organizmas užsiteršia, nes mažiau gauna saulės. Sutrinka apykaita, žarnyno flora, kuri daug reiškia organizmui. Kiekvienam iš mūsų po žiemos savo viduje reikia padaryti pertvarką, pagalvoti, kaip pakeisti gyvenimo būdą, kad nebūtų ligų.

V.Naumavičius. Senovėje žiema būdavo laikoma tuo ilgu metu, kurį reikia išgyventi. Būdavo sakoma, kad keltis ir gultis reikia su saule, t. y. anksti guliesi, vėlai keliesi. Išsimiegi, išsiilsi, prižiūri gyvulius, apsikuopi, planuoji vasaros darbus. Žmogus tarsi kompensuodavo vasaros darbo įkarštį. Civilizacija viską pakeitė. Darbo krūvis tiek vasarą, tiek žiemą vienodas. Sėdi 8 valandas įstaigoje ir santykio su gamtos ciklu lieka tik tiek, kiek išeini į lauką. Žmonės sugebėjo pakeisti aplinką. Dabar turi šilumos namuose, dirbtinę šviesą, aišku, stogą nuo kritulių bei vėjo, drabužius ir pasiekė tam tikro apykaitos stabilumo.

A.Medalinskas. Bet šviežių vaisių ir daržovių žiemą nėra. Nebent su konservantais.

V.Naumavičius. Žiemą tikrai daugiausia siūlomas maistas, kuris pagamintas anksčiau ir išsaugotas, naudojant šiuolaikines technologijas. Gražūs obuoliai neretai būna ne praėjusio rudens derliaus, o dar ankstesnio. Jiems išlaikyti naudoti cheminiai junginiai. Kitaip šie vaisiai supūtų. Tuomet paklauskime savęs, kokia turi būti mūsų virškinimo trakto jėga, kad suvirškintų tuos cheminius junginius? Žiemą priaugame daugiau svorio. Ne todėl, kad mažiau judame. Yra juk slidės, išeiname pasivaikščioti.

J.Dapšauskas. Judėjimas žmogui irgi labai svarbus. O dabar, kai ateina žiema, dažnas kiurkso namuose, nors galėtų išeiti pasivaikščioti, kitaip pajudėti. Arba nueitų į pirtį, taip tradiciškai Lietuvoje žiemą žmonės darydavo. Sveiko gyvenimo būdas susideda iš paprastų dalykų. Jei žmogus pradeda ką nors daryti dėl sveikatos, jis gali pasiekti stulbinamų rezultatų pigiomis ir paprastomis priemonėmis.

V.Naumavičius. Vis dėlto ne judėjimo stoka lemia žmonių nutukimą žiemą. Kai imame valgyti smarkiai chemiškai apdorotus produktus, kurių padaugėja žiemą ir ankstyvą pavasarį, jų irimo laikotarpis maksimaliai ilgas, o virškinimo traktui jiems įveikti reikia daugiau energijos. Senovėje žmogus kentėjo dėl to, kad maisto trūko, o dabar kenčiame, kad tas maistas yra prastas. Turime išnaudoti daug vidinių biocheminių rezervų, kad šiuos cheminius elementus organizme suskaidytume.

J.Vasiliauskas. Po žiemos ir šalčių sutrinka fermentų sistema, apykaita. Dažnai žmogus netinkamai maitinasi ir organizmas rūgštėja. Tada visi uždegimo procesai suaktyvėja ir organai silpnėja. Žiemą žmonės labiau linkę į depresiją, stresą, o tai veikia mūsų kūną. Viskas prasideda nuo virškinimo sistemos. Vėliau negalavimai, ligos išplinta po visą organizmą.

V.Naumavičius. Kiekvienas metų laikas pasižymi savo šviesos, drėgmės, temperatūros svyravimu, kiekvienas jų turi savitą poveikį organizmui. Tai žinoma nuo seno ir aprašyta dar kinų medicinos. Pavasarį apkraunama virškinimo sistema, kepenys, rudenį - plaučiai, vasarą - skrandis, žiemą - inkstai. Tais metų laikais šios sistemos yra labiausiai varginamos ir matome šių ligų klinikinius simptomus.

A.Medalinskas. Kas mėgsta ir gali sau leisti, išvažiuoja žiemą į šiltus kraštus pailsėti. Ar tai naudinga organizmui? Juk po tokių kelionių tenka du kartus iš naujo prisitaikyti prie stipriai kintančių šilumos ir šviesos sąlygų.

V.Naumavičius. Pozityviai veikia tik darbo monotonijos pakeitimas. Paprastai žmonės išvažiuoja ne mėnesiui, o savaitei ar dešimčiai dienų. Jei Lietuvoje yra 10 ar daugiau laipsnių šalčio, o žmogus staiga atsiduria 30 laipsnių karščio aplinkoje, reikia organizmui adaptuotis. Kai sugrįžtama, vėl tas pats. Organizmas patiria dvigubą didžiulį stresą. Tai labai nesveika. Bet jei žmogus patiria monotoniją darbe ir namuose, iš dviejų blogybių jis renkasi mažesnę.

A.Medalinskas. Taip bandoma apgauti gamtą? Arba irgi savotiškai valdyti gamtą.

E.Guogienė. Dabartinė civilizacija pasiklydusi. Ji atitolo nuo natūralių dalykų ir nori viską išspręsti dirbtinėmis priemonėmis. Čia yra visų mūsų bėdų pradžia. Žmogus mano, kad būdamas tobuliausias gamtos kūrinys gali gamtą valdyti. Visos mūsų bėdos prasidėjo nuo to valdymo. Taip pat ir rūpinantis žmogaus sveikata, kuri visų pirma yra darna ir harmonija. Kai harmonija sugadinta, kyla ligos. O ji gali būti sugadinta bet kuriuo metų laiku, bet žiemą tai labiausiai pajuntama.

Dirbtinės priemonės pakeitė natūralias

A.Medalinskas. Minėjote, kad dabar dirbtinės priemonės pakeitė natūralias. Ką turėjote omenyje: vaistus ir dabar ne mažiau plačiai reklamuojamus maisto papildus?

E.Guogienė. Kai kyla kalba apie sveikatą, visi pirmiausia galvoja apie vaistus, paskui vitaminus, papildus ir užmiršta, kad yra dar mineralai bei mikroelementai. Dar Hipokratas sakė: "Visos ligos prasideda maisto medžiagų stygiumi." Ta sena įžvalga padaryta tada, kai žmogus dar studijavo gamtą. Dabartiniai žmonės studijuoja nebe gamtą, o visokius išmoningus dalykus. Žmogus yra gamtos kūrinys, todėl jo organizme turi būti visų elementų, kurių yra žemėje, ir panašiu santykiu. Negali būti vienų mineralų ar mikroelementų daug, o kitų mažai. Pavyzdžiui, kalcis. Dukart Nobelio premijos laureatas Lynus Paulingas nustatė, kad žmogui, ser- gančiam vėžiu, kalcio reikia 10 gramų. Bet mums visiems jo reikia labai daug, nes paros normą esant dideliam stresui galime sudeginti per vieną valandą.

A.Medalinskas. Iš kur tų mineralų dabar gauti, kad galėtume sveikai gyventi? Valgydamas daržoves ir vaisius tikiesi gauti vitaminų, bet gali gauti nuodų, nes viskas užteršta arba išauginta naudojant chemines priemones.

E.Guogienė. Dabartinė žemė nuskurdinta. Anksčiau normaliomis sąlygomis mineralų žemėje buvo pakankamai, o dabar dirvožemyje dalies jų beveik nelikę. Pavyzdžiui, selenas. Jo išlikę tik nedaugelyje vietų, nors jis labai svarbus ir dalyvauja daugelyje biocheminių reakcijų. Žinoma, kad dėl jo stokos susergama širdies ir kraujotakos li- gomis. Žemėje yra 132 elementai, o kalbame apie 10-15. Kai kurių labai svarbių elementų organizme yra labai mažai.

V.Naumavičius. Nustatyta, kad seleno Lietuvos dirvožemyje trūksta. Tačiau mūsų krašte nedažnai susergama dėl seleno trūkumo, nes nuo senų laikų lietuviai mėgsta silkę, o ji - seleno šaltinis. Lietuvos tradicinėje virtuvėje silkė yra vienas pagrindinių patiekalų. Sveika mityba irgi yra sveikatos šaltinis.

E.Guogienė. Sveikas maistas yra tik vienas iš sveiko gyvenimo aspektų. Būtina pakalbėti apie netikslingai vartojamus cheminius vaistus, siekiant išvengti ligų. Pastebėta, kad gydytojai išsiskiria iš kitų profesijų atstovų, nes jie patys daug vartoja cheminių vaistų ir miršta anksti. Ne tik Lietuvoje. Vidutinė medikų gyvenimo trukmė Amerikoje yra 58 metai, kai gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė - 75 metai. Kodėl? Todėl, kad gydytojai, jei tik kas nutinka, yra įpratę gydytis tabletėmis.

A.Medalinskas. Nustatyta, kad kai kurios tabletės kenkia sveikatai ne tik dėl to, kad turi šalutinį poveikį. Jos iš pat pradžių buvo kenksmingos ar dabar ėmė išsigimti, kai rinka diktuoja kurti vis daugiau prekių ir nepaisyti sveikatos?

E.Guogienė. Prieš šimtą metų Rockfellerio farmacininkas Jacobas Aaronas Flexneris sukūrė cheminius vaistus. Rockfelleris suvokė jų svarbą - jie greitai grąžina darbingumą. Jis platino informaciją žiniasklaidoje, bet tais laikais jos poveikis dar buvo minimalus. Vėliau Rockfelleris kreipėsi į Amerikos gydytojų asociaciją, ši ėmė aktyviai juos taikyti praktikoje, nes, palyginti su natūraliomis gydymo priemonėmis, cheminiai vaistai veikė greitai. Palaipsniui natūralius būdus propaguojančios mokyklos per 40 metų buvo sunaikintos. Liko homeopatinis gydymo metodas, nes šiuo metodu gydėsi karališkoji Anglijos šeima. Dabar gyvename natūralaus gyvenimo ir natūralaus gydymo nuotrupomis. O JAV mokslininkai jau pripažįsta, kad kai kurie vaistai labai pavojingi. Fiksuojama šimtai tūkstančių mirčių nuo cheminių vaistų šalutinio poveikio.

A.Medalinskas. Vis daugiau žmonių pasikliauja jau nebe tabletėmis, o papildais. Kas tai? Tampame dar vienos galingos reklamos aukomis? Tik gal kitų kompanijų.

V.Naumavičius. Tų pačių. Dabar beveik visos didžiosios farmacijos kompanijos gamina papildus ir suinteresuotos parduoti ne tik juos, bet ir chemines tabletes.

E.Guogienė. Deja, visas ligas norima gydyti tabletėmis. Jos reikalingos, bet turi šalutinį poveikį. Viena televizijos žiūrovė sakė: "Pradėjus gydyti plaučius, gydytojai įspėjo, kad vaistai paveiks širdį, bet paveikė ir kepenis, ir virškinimo sistemą." Mes viena gydome, o kita gadiname. Cheminiai vaistai turi būti savo vietoje. Jais reikėtų gydyti tik ligoninėse. O ambulatoriškai vartoti kuo mažiau. Tai turėtų būti vienas svarbiausių uždavinių Lietuvoje, siekiant sveikos žmonių gyvensenos. Kol kas visa tai dar tik siekiamybė.

J.Vasiliauskas. Nenorėčiau, kad taip supeiktume maisto papildus. Vasarą jų daug nereikia, nes gauname daug naudingųjų medžiagų iš maisto. Bet rudenį ir žiemą jie naudingi, nes reikia kompensuoti naudingųjų medžiagų, vitaminų stygių, kai nėra daug natūralaus maisto. Mokslininkai nustatė, kad žmogui kiekvieną dieną reikia gauti apie 45 veikliąsias medžiagas.

A.Medalinskas. Ar norite pasakyti, kad sveikai gyvenančio žmogaus mityba turi būti tokia: lėkštė maisto, o šalia lėkštė maisto papildų? Ypač žiemą.

J.Vasiliauskas. Taip. Ypač žiemą ir ankstyvą pavasarį papildai reikalingi. Ir Rytų medicinoje taip yra. Žmogus paima papildomai tai, ko negauna iš maisto.

E.Guogienė. Kai buvau Norvegijoje, restorane buvo padėta maisto papildų. Gidė mums sakė, kad galime imti, kiek tik norime. Papildai - maisto papildymas įvairiomis medžiagomis. Skelbiama, kad jie gaminami iš natūralių produktų. Dažniausiai vaisių ir daržovių, pridedant įvairių augalų. Girdėjau, kaip pristatant maisto papildą mėlynių tabletes regėjimui gerinti buvo sakoma, kad vienoje tabletėje yra kibirėlis mėlynių. Tuomet 30 tablečių būtų 30 kibirėlių. Bet taip nėra. Nutylėta, kad iš tų 30 kibirėlių išimamos tik tam tikros medžiagos. Likusios medžiagos ekstrahuojamos ir panaudojamos kitiems papildams gaminti.

A.Medalinskas. Tai jie turėtų būti ekologiški. Bet skelbiama, kad ir produktai, kuriuos perki kaip ekologiškus, yra ekologiški. O vėliau sužinai, kad ir ten visko yra.

E.Guogienė. Neįmanoma atsiriboti nuo rūgščių lietų, radiacijos, buitinių, pramoninių ir žemės ūkyje vartojamų cheminių medžiagų.

V.Naumavičius. Papildus reikėtų vartoti tik vienu atveju: esant tam tikrai perkrovai, sutrikimui ar nepakankamumui, kai matome, kad kažko trūksta. Tam tikru laiku ir tam tikrą kiekį. Kad organizmas atsigautų, juos pagerti nėra blogai, bet labai svarbu turėti saiką. Juos vartoti reikėtų nuo savaitės iki trijų mėnesių daugiausia. Bet ar žmogui reikalingi papildai, ar ne, turėtų konsultuoti šeimos gydytojas.

A.Medalinskas. Ar nebus taip, kaip su Rockfellerio išrastais cheminiais preparatais, kai gydytojai įtikino vartoti žmones tai, ko jiems galbūt visai nereikia. Juk pinigas, išleistas reklamai ir preparatų platinimui, turi labai galingą poveikį.

V.Naumavičius. Yra tokia problema. Dabar žmogaus sveikatai daugiau įtakos turi ne gydytojai, biomedicinos specialistai, o gamybininkai ir teisininkai, padedami visagalės reklamos. Vieni aiškins, kad jums reikia ir šito, ir to, o kiti pasistengs teisiškai priversti tuos preparatus vartoti.

A.Medalinskas. Kaip galima priversti?

V.Naumavičius. Labai paprastai. Kai žmogus sunegaluoja ir pakliūva į ligoninę, ten gauna tik tų preparatų, kurie teisiškai yra nustatyti kaip tinkami vartoti.

A.Medalinskas. Ar gerai, kad pas mus uždrausti Azijoje pagaminti vaistai pagal Rytų medicinos taisykles? Bet kartu leidžiama, netgi skatinama vartoti preparatus, pagamintus Vakaruose pagal tos pačios Rytų medicinos taisykles.

J.Vasiliauskas. Kiekviename regione žmogus prisitaiko prie jame esančių medžiagų. Tolimuosiuose Rytuose augalų sintezė kitokia. Saulės įtaka, radiacijos aplinka. Jei atsiveži iš ten vaistažolių ir čia vartoji, jų sintezė visai kitokia nei mūsų regione augančių žolių.

V.Naumavičius. Nenorėčiau su tuo sutikti. Esu Kinijos medicinos specialistas, mano mokslinis darbas buvo "Lietuvos savaiminių induočių vaistažolinių augalų analizė". Mendelejevo lentelė galioja tiek Lietuvos, tiek Kinijos augalams. Jūs teisus tik vienu aspektu. Rytų augalus ir vaistažoles mums sunkiau vartoti tik todėl, kad nežinome, kada tiksliai jų reikia vartoti ir kokias reakcijas jie sukelia mūsų organizme. Problema daugiau yra specialistų trūkumas, jų kvalifikacija, o ne tai, kad organizmas negali pasisavinti tų medžiagų.

Per sveiką mitybą į sveiką gyvenseną

A.Medalinskas. Matyt, vienas svarbiausių šaltinių grąžinti jėgas atėjus pavasariui - sveika mityba. Ar tikrai tradiciniai lietuviški patiekalai yra nesveiki?

V.Naumavičius. Priešingai. Tradicinė lietuviška virtuvė, kad ir kaip ją keiktų, jos didžkukuliai ir mėsos kepsniai labiausiai tinka mūsų klimatui.

A.Medalinskas. Vadinasi, valgantieji kitų kraštų valgius elgiasi neteisingai? Bet juk dabar visame pasaulyje žmonės mėgaujasi įvairių tautų patiekalais.

V.Naumavičius. Nesakau, kad jie blogai daro. Kiekvienos šalies virtuvė turi savo principus, kurie gali būti svarbūs ir mums. Pavyzdžiui, kinai remiasi principu, kad organizmas maistą kuo lengviau įsisavintų. Tai tinka ir lietuviams. Bet mūsų virtuvės kita specifika. Nuo seno valgome bulves, padažus su kiaulienos spirgais ir toliau galėtume sėkmingai jais gardžiuotis. Tik svarbu, kad jie neturėtų hormonų, o mėsa būtų normali.

J.Dapšauskas. Labai svarbu valgyti pagal sezoną ir savo regiono maistą. Pavasarį jau yra žalumynų, paskui pasirodys vasarinės, rudeninės daržovės, uogos, vaisiai. Štai moliūgai, cukinijos svarbūs tuo, kad patys užsikonservuoja, kaip ir grūdinės kultūros. Maistą reikia stengtis valgyti tokį, koks auga tam tikru sezonu ir pats užsikonservuoja arba technologiškai užkonservuojamas neužteršiant ir nesunaikinant jame esančių vertingų medžiagų. O jei ir žiemą perki produktų, kurie greitai genda, pavyzdžiui, vynuogių ar kriaušių, vargu ar juos valgydamas sveikai maitiniesi. Tai pamatiniai sveikos mitybos principai. Taip valgant nereikia jokių brangių papildų.

J.Vasiliauskas. Ir gamtoje pavasarį jau galima prisirinkti žalumynų, kurie yra labai maistingi ir turi vitaminų. Tai dilgėlės, kiaulpienės, žliūgės, garšvos. Šios keturios žolės yra labai svarbios. Iš pradžių jas galima valgyti žalias, daryti salotas. Vėliau, kai jų padaugėja, galima virti ir labai skanią sriubą. Aš dar pridedu kiškio kopūstų, nes jie turi daug vitamino C. Dar yra viena tokia žolė, kurią sunkiau rasti, - šv. Petro rakteliai. Kai užtikau vietą, kur jos auga, suvalgydavau du lapelius iš ryto ir visą dieną būdavau energingas, nes juose taip pat daug vitamino C.

V.Naumavičius. O žiemą, kai klimatas atvėsta, organizmas pats reikalauja sočiau maitintis. Mėsos troškiniai, bulvių plokštainiai, didžkukuliai labai tinka žiemą, bet ne vasarą. Tik jeigu jie pagaminti iš šviežių sveikų produktų. Taip pat svarbus ir kiekis. Jei mums visko užtenka, pasijuntame sotūs ir daugiau nebevalgome. Bet jeigu trūksta kokio nors mikroelemento, tada intuityviai valgome daugiau.

J.Dapšauskas. Lietuvių virtuvei labai svarbios ir košės - grikių, miežių, avižų. Paprasta ir pigu. Ir chemijos jose yra mažiau. Saikingai valgant košes užtektų ir būtinų organizmui medžiagų.

V.Naumavičius. Svarbu valgyti ir riebalų, nors dabar sakoma, kad jų nereikia. Bet tai amerikiečių mokykla. Bet kokiame gyvulinės kilmės produkte rasime riebalų. Kai pramonininkas jį perdirba, už tai gali gauti pinigų. Jei žmogus žinos, kad sveika valgyti sūdytus lašinius, rūkytą šoninę ar tikrą sviestą, kam reikės tų perdirbimo fabrikų? Todėl buvo sukeltas vajus atsisakyti riebalų, nors fiziologai žino, kad lengviausiai organizmas įsisavina riebalus: sviestą, kiaulienos lašinius ir t. t.

J.Dapšauskas. Ką tik perskaičiau visišką absurdą: JAV mokslininkai, atlikę tyrimus su žiurkėmis, išsiaiškino, kad riebus maistas neva padeda sveikti po širdies priepuolio. Net bulvių traškučiai labai gerai. Deja, nemažai vadinamųjų mokslinių tyrimų užsakomi suinteresuotų grupių, tad jų išvados labai neobjektyvios.

V.Naumavičius. Bet yra ir įdomių darbų. Pavyzdžiui, rašoma, kad Sovietų Sąjungos Centro komiteto vadovams kiekvieną dieną duodavo šoninės. Gydytojai žino: jei senukas gyvena kaime ir kerta lašinius, česnakėliu ar svogūnu užsikąsdamas, nei kraujospūdžio, nei cholesterolio problemų neturi. Vadinasi, lašiniai yra naudingi.

J.Vasiliauskas. Lašiniai nerūgština organizmo, tai yra gerai. Bet juos reikia valgyti tik intensyvų fizinį darbą dirbantiems žmonėms. Dirbant protinį darbą jie nelabai tinka.

E.Guogienė. Yra ir baltymų problema. Colinas Campbellas 27 metus tyrė kinų ir amerikiečių mitybą, jis nustatė, kad civilizuotame pasaulyje valgoma per daug gyvūninės kilmės baltymų, jų žmogui per parą pakanka 30 gramų. Organizmui suardyti baltymą gana sudėtinga, o kalorijų jis duoda nedaug. Todėl požiūris, kad reikia valgyti daug baltymų, - neteisingas. Jų reikia vartoti mažiau. Bet svarbu valgyti daržoves ir vaisius, taip pat žuvis, nes jos lengviau virškinamos.

J.Dapšauskas. Dar labai svarbus saiko jausmas. Reikėtų laikytis ir pasninko. Visos ligos atsiranda ne tik dėl trūkumo, bet ir dėl pertekliaus. Žmonės persivalgo, persigeria. Jei visi jaustų saiką, ligų tikrai sumažėtų. Yra sveiko maitinimosi trejybė: pigu, skanu, sveika, taip pat svarbu atsižvelgti ir į metų laiką.

J.Vasiliauskas. Prisimenu kaukazietišką posakį: "Kiekvienam žmogui tik gimus skiriamas Dievo numatytas tam tikras maisto kiekis. Jei greitai jį suvalgysi, netrukus ir pas Dievą iškeliausi, o jei lėtai mėgausiesi, ilgiau ir gyvensi." Maistą reikia gerai sukramtyti.

A.Medalinskas. Dar sakoma, kad nesveika vienu metu valgyti įvairų maistą. Be to, nepatariama kiekvieno kąsnio užgerti. Nors vynui tai lyg ir negalioja.

V.Naumavičius. Kinų virtuvė paneigia mitą, kad negalima maisto maišyti. Svarbu tik, kaip tai darai. Ten lėkštėje būna visko: riešutų, morkų, agurkų, įvairios mėsytės. Kitoje lėkštėje - kitoks derinys. Lazdelėmis įsidedi, ko labiau nori. Prikurta daug legendų ir apie užsigėrimą valgant. Jei virškinimo trakto sekrecija normali, užsigerti nereikia. Bet jei skrandžio rūgštingumas sumažėjęs, o maistas yra sausas, labai apkraunate virškinimo traktą. Tada geriau maistą užgerti. Kinai sako, baltasis vynas maitina inkstus, o raudonasis - skrandį. Bet negalima jo gerti be užkandos. Prancūzai negeria vyno tuščiu skrandžiu. Jei taip geri, tik tulžį išskiri, o organizmui nėra jokios naudos. Jeigu trūksta fermentų, reikia gerti nepasterizuotą naminį alų.

E.Guogienė. Bet čia kalbama apie naminį alų, kur daug fermentų, o ne tą perdirbtą.

V.Naumavičius. Apie naminį, aišku, o ne tą, kur viskas jau mirę, tik skonis išlikęs. Fermentų trūksta tada, jei pučia pilvą ir skrandyje juntamas sunkumas. Tokiu atveju neblogai prieš valgant išgerti kambario temperatūros alaus. Viskas, ką tradiciškai atnešėme iki šių dienų, yra naudinga. Degtinė ir naminukė, beje, taip pat. Tik svarbu jausti saiką ir viską vartoti konkrečiu metų laiku. Jeigu žiemą gersi alų, bus blogai. Kaip sako sibiriečiai, kas gėrė alų ir ėjo į pirtį, namo nebegrįžo. Degtinę reikia gerti žiemą, alų - vasarą, o pavasarį ar rudenį - vyną.

E.Guogienė. Saikas tikrai svarbus. Ne tik vartojant alkoholinius gėrimus, bet ir valgant. Bet jį pajusti ne taip paprasta. Dabartiniam skubančiam, bėgančiam, pilnam baimių ir stresų žmogui svarbi ne tik mityba, bet ir kiti veiksniai, tokie kaip nervinė įtampa. Susinervinęs žmogus nevalgys tinkamai, todėl ir jo sugebėjimas nusiraminti yra svarbus.

J.Vasiliauskas. Valgant reikia susikaupti, atsisėsti, gal net nusišypsoti maistui. Kai viską gerai sukramtai, skrandis išskiria sulčių.

V.Naumavičius. Subalansuota mityba - labai svarbi sveikos gyvensenos dalis. Tik bėda, kad dabar ateina iš Vakarų, visų pirma iš Amerikos, idėja, kad natūralių produktų nereikia, nes jie yra nesveiki ir juose visko trūksta. Mano kolega sako: jie teigia, kad cholesterolis yra blogis, ir pardavinėja gerąjį cholesterolį tabletėmis.

Kad šlamšto nekištume į skrandį

A.Medalinskas. Ar Jums neatrodo, kad valstybė turėtų skatinti atsirasti laboratorijas, kur žmonės galėtų ištirti, ką valgo. Kad nesimaitintų užterštu maistu.

E.Guogienė. Maisto kokybės kontrolės tarnybos Lietuvoje veikia.

A.Medalinskas. Ir žmonės ten gali atnešti maisto produktų, kurių nusipirko, bei juos palyginti nebrangiai ištirti?

V.Naumavičius. Buvo įsteigta tarnyba, kuri turėjo tikrinti maisto medžiagų sudėtį. Tai šiuolaikinė laboratorija, kur daug milijonų sudėta. Bet tam, kad ji funkcionuotų, reikalingi tam tikri reagentai. Jie kainuoja nepigiai. Aišku ir tai, jog ne visi suinteresuoti, kad tokios laboratorijos veiktų ir būtų prieinamos žmonėms.

A.Medalinskas. Gal čia ir slypi priežastis, kodėl sveika mityba tampa vis sunkiau įkandama žmonėms. Ne tik kainos tai lemia, ekologiški produktai kainuoja daugiau. Žmogus paliekamas vienas akistatoje su klausimu: ar tas produktas, kurį tu vartoji, iš tikrųjų yra švarus, ekologiškas?

V.Naumavičius. Ir kad tas produktas tikrai yra maisto produktas. Neseniai Europos Sąjunga atmetė nutarimą, kuris turėjo neleisti pramonininkams presuotų mėsos atliekų vadinti mėsa. Jo poveikis akivaizdus. Ant šoninės gabaliuko, kurį galima nusipirkti maisto produktų paduotuvėje, rašoma, kiek ten yra kiaulienos, jautienos, vandens. Išoriškai produktas yra panašus į mėsą, o iš tiesų tai yra pramoniniu būdu pagaminti cheminiai junginiai.

J.Vasiliauskas. Bet dabar ir į pačią mėsą tiek visko suleidžiama, kad ši gražiai atrodytų. Beje, minėti maisto papildai ne tik prideda naudingųjų medžiagų, bet ir neutralizuoja kenksmingąsias.

A.Medalinskas. Bet gal geriau sutelkti dėmesį į tai, kad žmogus gautų kokybišką, švarų maistą. Ir nereikės tapti maisto papildų vergais. Tada būtų galima pasipriešinti ir vietinei savivalei, ir tai, kuri ateina iš užsienio. Juk negali žmogus būti maitinamas šlamštu, o jam meluojama, kad tai geras maistas.

Ar šių dienų Vakarų pasaulyje yra programa, kur valstybė supranta, koks svarbus yra sveikas gyvenimo būdas, įskaitant ir sveiką mitybą?

J.Dapšauskas. Suomijoje buvo priimta valstybinė Sveikatos gelbėjimo programa. Viena ligočiausių Europos šalių tapo viena sveikiausių. Reikia jos ir Lietuvoje, nes mūsų sveikatos sistema yra tik vaistų kompensavimo agentūra. Sveikatingumo skatinimo valstybiniu mastu išvis nėra. Tai daro tik visuomenininkai entuziastai.

V.Naumavičius. Tegu mūsų Vyriausybė nesikiša į sveikatinimo reikalą. Amerikiečiai sako: "Jei nori ką nors nuslopinti ar sustabdyti, atiduok tai biurokratams.� Valstybinis reguliavimas yra Prokrusto lova vartotojams. Kam mums reikalinga ta programa? Kad naują pinigų darymo mechanizmą sukurtume?

J.Dapšauskas. Žvelgdami į Suomijos programos pavyzdį galime išskirti ne vieną aspektą. Ir tai, kad žmonės nekištų į skrandį bet ko ir sveikai maitintųsi. Sistemingas sveikatinimo programos įgyvendinimas, kuris turėtų apimti tabako ir alkoholio pramonės tramdymą, fizinio aktyvumo propagavimą, dvasiškai ir psichiškai darnios kultūros ugdymą, skatintų kitokį požiūrį į žmogų ir jo sveikatą.

 

Parengė ALVYDAS MEDALINSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"