TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sveikatos apsauga Lietuvoje - kone prasčiausia Europoje

2006 06 28 0:00
Prastą Lietuvos sveikatos sistemos vertinimą lėmė ir tai, kad daugiau nei dešimtmetį nesiryžta būtinoms reformoms.
LŽ archyvo nuotrauka

Nepriklausomi ekspertai, apibendrinę 26 Europos valstybių sveikatos apsaugos sistemų duomenis, Lietuvai skyrė paskutinę vietą

Nepriklausomų ekspertų organizacija "Health Consumer Powerhouse" visų ES šalių ir Šveicarijos sveikatos apsaugos sistemų efektyvumą tyrė pagal paslaugų vartotojų vertinimus. Iš beveik trisdešimties kriterijų svarbiausi buvo sveikatos paslaugų prieinamumas, pacientų teisės, galimybė gauti naujausius vaistus, išgijimo reitingas ir mirtingumas sunkių ligų atveju.

Tai, kad Lietuvos sveikatos paslaugų indeksas toks mažas, laikinojo sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos nuomone, rodo, jog ši sritis buvo nepakankamai finansuojama, daugiau nei dešimtmetį nesiryžta būtinoms reformoms.

Europos sveikatos paslaugų indekso tyrimas buvo pristatytas Briuselyje. Jo rengėjai, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad posovietinės šalys sveikatos apsaugos sektoriuje sunkiai atsisako sovietinio palikimo.

Duomenys jau paseno

"Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad ataskaitoje naudoti 2003-2004 metų duomenys, kurie rodo daugelio metų darbo rezultatus", - vakar per spaudos konferenciją sakė Padaiga. Jis pabrėžė, kad per pastaruosius metus nemažai raporte paminėtų rodiklių pavyko pagerinti. "Ypač noriu paminėti pacientų dalyvavimą priimant sprendimus. Pacientų organizacijos dalyvauja Privalomojo sveikatos draudimo fondo tarybos veikloje, Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupėse įvairiems klausimams spręsti", - pažymėjo ministras.

Padaigos teigimu, ataskaitoje yra ir neatitikimų. Pavyzdžiui, vertinant poliomielito vakcinaciją Lietuvai skirta pakankamai žema vieta, nors oficialiai mūsų valstybė paskelbta laisva nuo poliomielito šalimi, vakcinacijos apimtis viršija 97 procentus.

"Ataskaitos rengėjai aiškiai sako, kad šiuos duomenis reikia vertinti labai atsargiai dėl jų kokybės ir patikimumo", - sakė Padaiga.

Viską lemia pinigai

Paklaustas, kodėl pagal 2003-2004 metų duomenis Lietuvai skirta paskutinė vieta, politikas pabrėžė manąs, kad daug ataskaitoje minėtų rodiklių tiesiogiai priklauso nuo pinigų.

"Vertinant pagal sveikatos apsaugos sistemai skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį iš 25 Europos Sąjungos šalių mažiau finansuojama tik Airija", - teigė ministras. Pasak jo, sveikatos finansavimas gerokai padidėjo tik šiais metais, kai Privalomojo sveikatos draudimo fondui buvo skirta 22 proc. daugiau lėšų.

Padaigos manymu, prastą Lietuvos sveikatos sistemos vertinimą lėmė ir tai, kad nepakankamai dėmesio mūsų šalyje skiriama ligų profilaktikai. "Kai kurie ataskaitoje minimi rodikliai - mirtingumas nuo krūties, storosios žarnos vėžio - priklauso nuo ankstyvos diagnostikos, tačiau, kaip žinote, krūties vėžio profilaktikos programą pradėjome tik praėjusiais metais", - priminė ministras.

Tragedijos neįžvelgia

"Šis tyrimas nėra kokia nors katastrofa. Kiekvieną rodiklį reikia išnagrinėti labai detaliai ir ieškoti priežasčių, kodėl skiriamės nuo kitų valstybių. Kiekvieno rodiklio priežastys gali būti skirtingos. Tai tolesnės analizės signalas", - LŽ sakė viena sveikatos reformos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto prodekanė Danguolė Jankauskienė.

Pasak jos, nuomonių tyrimai yra visada "labai jautrus" dalykas. Lietuviai tą patį reiškinį dažnai vertina kur kas pesimistiškiau negu, pavyzdžiui, prancūzai. Jankauskienė sakė, kad patį tyrimą ji vertina teigiamai, nes pacientų nuomonės turi būti paisoma.

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas

taip pat teigė nematąs jokios tragedijos dėl tokio rezultatų vertinimo. Pasak jo, reikia žiūrėti konkrečius tyrimo punktus. "Kai kurie jų man yra neaiškūs. Juk kiekvienais metais išklausome Nacionalinės sveikatos tarybos pranešimą, kuriame Lietuvos sveikatos padėtis lyginama su kitų valstybių. Tačiau iš pranešėjų niekada negirdėjome, kad pagal sveikatos duomenis užimame tokią prastą vietą", - LŽ sakė Labanauskas.

Rezultatai - po metų

Europos Sveikatos paslaugų indekso tyrime naudoti oficialūs Pasaulinės sveikatos organizacijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys, taip pat buvo atliktos specialios pacientų apklausos kiekvienoje šalyje.

Geriausiai įvertinta Prancūzijos, Nyderlandų, Vokietijos, Švedijos ir Šveicarijos sveikatos apsauga, o tarp blogiausiųjų - Airija, Latvija, Estija, Ispanija, Graikija ir Lietuva.

Tyrimo vadovas Johanas Hjertquistas "Lietuvos radijui" sakė, kad tai yra rimtas signalas Lietuvos politikams, kurie, nors ir vykdo reformas, vis dar nesugeba atsikratyti sovietinės sistemos palikimo.

Padaigos nuomone, dabartinė sveikatos priežiūros reforma ateityje duos žymių pokyčių, ir tai atsispindės 2007 metų ataskaitoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"