TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sveikatos ministerija pralaimi mūšį

2010 11 11 0:00
Farmacininkai teigia, kad Lietuvoje vaistų kainos - vienos mažiausių Europoje, pacientai tuo abejoja.
LŽ archyvo nuotrauka

Karą išpūstoms farmacijos bendrovių kainoms paskelbusi ir su gamintojais dėl apetito mažinimo derėtis žadėjusi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau konstatuoja, kad tai daryti būtinybės nebeliko. Nuolaidžiavimas farmacininkų diktatui, kaip įprasta, grindžiamas pacientų interesais.

Krizės metu - 4 mln. litų (po 190 tūkst. litų kasdien) žala Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF), o per jį ir valstybės biudžetui. Pridarius tokių nuostolių iš esmės kiekvieno mūsų kišenei Seimo Antikorupcijos komisija kaltina SAM, ilgiau nei pusę metų delsusią patvirtinti šių metų kompensuojamųjų vaistų kainyną.

Dar daugiau klausimų kelia tos pačios SAM sprendimas, griežtinant gamintojų kainų kontrolę, šiame sąraše taikyti išlygas trijų farmacijos bendrovių tiekiamiems devynių pavadinimų kompensuojamiesiems vaistams, skirtiems vos kelioms konkrečioms ligoms gydyti. Taip esą pasielgta dėl to, kad gamintojams kategoriškai nesutikus sumažinti preparatų kainos SAM bandė apsaugoti pacientus nuo gresiančių didžiulių priemokų.

"Pažiūrėkime, kiek nuostolių valstybė patyrė dėl to, kad kainynas pusę metų nebuvo patvirtintas! Susidaro įspūdis, jog kažkam tas delsimas buvo labai reikalingas", - LŽ tvirtina parlamentinės Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis.

Kam naudingas? Už politikus ir ministerijos klerkus atsako Europos kovos su korupcija sveikatos sektoriuje tinklo vykdomosios tarybos narys profesorius Eduardas Vaitkus, jau seniai tapęs nemaloniu kliuviniu tiek SAM, tiek pelnų atsisakyti nesirengiantiems farmacininkams.

"Šiurkščiai sakant, yra tam tikri ekonominiai farmacinių bendrovių interesai, pridengiami kodiniu pavadinimu: "Viskas Lietuvos žmonių gerovei." Jei bendrovės susitaria dėl galimybės dar 5, dar 3 mėnesius pardavinėti vaistus senosiomis kainomis, jos per tą laiką užsidirba tiek, kiek paskui gaus per kelerius metus. Ko nepadarė pastaruoju metu dirbę sveikatos apsaugos ministrai? Nepareikalavo griežtai minimalių kainų, nesukūrė mechanizmo, leidžiančio piginti vaistus, jei kurios nors bendrovės nebūtų sutikusios pasiduoti. Bet tokiu atveju jie būtų pjovę šaką, ant kurios patys sėdi", - LŽ tvirtina profesorius.

Derino su gamintojais

Vyriausybės nutarimas, kurio pagrindu rengtas šių metų kompensuojamųjų vaistų kainynas, įsigaliojo dar sausio 1-ąją. Tačiau patį sąrašą SAM sudarė tik birželio 16-ąją, o patvirtino rugpjūčio 5 dieną.

Naujoji tvarka galioti pradėjo, ir tai strigdama, rugsėjo 11-ąją. Joje įtvirtintus vaistų kainų pokyčius gyventojai esą pajus dar vėliau - gal gruodžio mėnesį, kai vaistinės pradės prekiauti medikamentais, prekybos vietas pasieksiančiais su iš karto įtvirtintomis nuolaidomis (dėl jų su gamintojais tiesiogiai tarsis Valstybinė ligonių kasa).

Jau vasaros pradžioje, pasigirdus abejonių dėl stringančio kainyno, SAM nuolat žadėjo jį pateikti "netrukus". Kaip tvirtino sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys, kainyno patvirtinimas strigo dėl to, kad jis ilgai svarstytas bendruose suinteresuotų institucijų posėdžiuose, be to, buvo atlikti keli jo antikorupciniai vertinimai ir pagal juose pateiktas pastabas kainynas buvo taisomas.

"Pažymėtina, kad siekiant sumažinti kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainas 2010 metų birželio 17-liepos 2 dienomis su vaistinių preparatų gamintojais taip pat buvo vykdomos derybos. Įvertinus vaistinių preparatų gamintojų pateiktas pastabas, kainyno projektas buvo taisomas", - teigiama oponentams adresuotame ministro R.Šukio rašte.

Sena praktika

Tai, kad vaistus Lietuvai tiekiantys gamintojai, ieškodami galimybių išsaugoti savo pelną SAM rengiant Vaistų prieinamumo gerinimo ir kainų mažinimo priemonių planą, atakuoja tiek ministeriją, tiek kitas su sveikatos apsauga susijusias institucijas, į viešumą iškilo dar gerokai iki skandalo dėl užsitęsusio kompensuojamųjų vaistų kainyno tvirtinimo. Jau 2009-ųjų pavasarį žiniasklaidai tapo žinomas kai kurių Etinių farmacijos kompanijų asociacijos (EFA) narių vadovų elektroninio susirašinėjimo turinys, bylojantis ne tik apie sutelktas pastangas, bet ir apie kai kurių bendrovių bandymus įtvirtinti savo interesus, net apeinant kolegas.

Tuo metu išaiškėjo ir kai kurių farmacijos kompanijų žygiai siekiant tiesioginių kontaktų ne tik su SAM tuo metu vadovavusiu liberalcentristu Algiu Čapliku, beje, viešai patvirtinusiu patiriamą farmacininkų spaudimą, bet ir premjeru bei Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariais.

Kokių rezultatų duoda tokie "tiesioginiai kontaktai", bandyta atskleisti dar 2003-iaisiais, kai į tuometį prezidentą Rolandą Paksą kreipėsi grupė medicinos profesorių - mūsų jau minėtas E.Vaitkus, taip pat Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas Eduardas Tarasevičius ir technikos mokslų habilituotas daktaras Rimgaudas Abraitis. Jie, remdamiesi Generalinės prokuratūros atliktu tyrimu, bandė iliustruoti, kodėl tuo metu taip pat kurto kompensuojamųjų vaistų sąrašo ir kainyno sudarymo aplinkybės verčia abejoti vaistų politikos skaidrumu.

Kaip teigė profesoriai, tuo metu net dvylikai farmacijos kompanijų, turinčių didžiausią apyvartą, buvo sudarytos sąlygos patekti į aukščiausio pelningumo zoną - tai yra gauti beveik visą savo vaisto kompensaciją iš PSDF biudžeto, nepaisant to, kad siūlyti patys brangiausi preparatai. Bendrovės dėl kartu su ministerija kurtos naujos metodikos ypatumų turėjo gauti dvigubai daugiau naudos, nei prarado sumažinusios kai kurių preparatų kainas.

"Galiu patvirtinti, kad nuo tų laikų iki dabar situacija išliko, galima sakyti, ta pati", - LŽ tvirtino profesorius E.Vaitkus.

Mažiausios kainos?

Sveikatos apsaugos ministras R.Šukys neslepia, kad kito kelio mažinti deklaruojamą vaistų kainą, kaip tik derybos su gamintojų atstovais, iki šiol nėra.

"Vargu ar mes labai greitai pakeisime tą sistemą, bet matome tendenciją, kad visos Europos Sąjungos (ES) valstybės imasi priemonių su gamintojais kalbėti taip, kad vaistų kainų mažinimo politika taptų visuotine ES politika", - pareiškė ministras prieš kelis mėnesius.

Kaip LŽ teigė EFA, vienijančios didžiuosius vaistų gamintojus, direktorė Jolanta Dičkutė, apklausus šios organizacijos narius, paaiškėjo, kad Lietuvai tiekiamų medikamentų kainos jau sumažintos vidutiniškai 15 proc., palyginti su galiojusiomis 2009-aisiais.

"Mūsų asociacijai priklausančios kompanijos ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad vaistai atpigtų. Sunkiausia buvo susitarti su kompanijų centrinėmis būstinėmis, kurioms yra pavaldžios mūsų krašte esančių vaistų gamintojų atstovybės ir bendrovės, nes Lietuvoje vaistų kainos ir taip jau buvo vienos mažiausių regione. Tačiau daugeliui pavyko susitarti dėl mažesnių kainų", - sakė ji.

Tuo metu profesorius E.Vaitkus LŽ aiškina priešingai. "Panagrinėkime elementarų pavyzdį. Tarkime, bendrovės MSD gaminamas vaistas "Stokrin", skirtas ŽIV infekuotiesiems gydyti, Lietuvoje kainuoja 58 eurus (apie 197 litus). Skandinavijos šalyse šio vaisto kaina siekia 220-260 eurų, bet kaimynėse Latvijoje bei Estijoje - 38 eurus, o Rumunijoje - tik 14 eurų", - kalbėjo medikas.

Dar griežčiau, lygindama gamintojų ligoninėms bei vaistinėms tiekiamų vaistų kainų skirtumus, prieš kelis mėnesius pasisakė Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos (NVPA) direktorė Jūratė Kulberkienė.

"Gamintojas, tiekdamas vaistus atstovybei Lietuvoje, į jų kainą jau būna įskaičiavęs gamybos, sukūrimo, rinkodaros, administravimo sąnaudas, taip pat užsidėjęs norimą gauti pelną. Atstovybė Lietuvoje dar papildomai užsideda iki 108 proc. antkainį. Tokius antkainius "rezervu" sunku pavadinti", - tvirtino ji.

NVPA vadovės teigimu, apytiksliais skaičiavimais, vaistų kaina, pažabojus vaistų gamintojų ir jų atstovų apetitą, galėtų sumažėti iki 35 procentų. Pacientai ir biudžetas dėl to sutaupytų maždaug 300-500 mln. litų.

Nepatraukli rinka

Naująjį kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną parengusi SAM teigia, kad dėl jame įtvirtintos metodikos sumažėjus 1084 iš 1833 vaistų bazinėms kainoms PSDF per metus galės sutaupyti daugiau kaip 70 mln. litų - apie 190 tūkst. litų kasdien. Gyventojai esą vaistų atpigimą pajus dėl to, kad kainyne sumažėjo 604 vaistinių preparatų deklaruotos kainos.

Vis dėlto, pristatydama kainyną, SAM pripažino, kad net 1049 vaistinių preparatų deklaruotos kainos išliko tokios pačios kaip ir pernai. Taip esą įvyko dėl to, kad nemažai vaistų gamintojų atstovų kategoriškai nesutiko jų mažinti.

Kaip LŽ aiškino EFA vadovė J.Dičkutė, tokią gamintojų poziciją nulėmė ne vienas veiksnys. Pasak jos, Lietuvoje veikiančios atstovybės yra tik pagrindinių korporacijų padaliniai, tad kainodaros klausimai derinami su centrinėmis būstinėmis.

"Kita priežastis - įvairios kainodaros problemos. Žinodamos savo apyvartą, kompanijos yra garantuotos, kad jų kaina tinka pacientams jos net nemažinant", - aiškino J.Dičkutė.

EFA vadovės teigimu, SAM iš gamintojų "reikalauja kažkokių nerealių kainų, palyginti su kitomis valstybėmis, atsižvelgdama į mūsų rinkos dydį ir tam tikrus pacientų vartojimo įpročius", o pati nedaro atsakomųjų žingsnių - tai yra nuo 2006-ųjų į kompensuojamųjų vaistų sąrašus neįrašo inovatyvių preparatų.

"Centrinės kompanijos, matydamos tokią situaciją mūsų krašto farmacijos rinkoje, kuri yra visiškai nepatraukli, nes inovacijoms neatveriamas kelias, neturi motyvacijos mažinti kainas tiek, kiek tikisi ministerija", - pažymėjo J.Dičkutė.

Ministerija nusileido

SAM vadovas R.Šukys, vertindamas situaciją, dar vasaros pabaigoje tikino, kad pats tiesiogiai kreipsis į užsienyje esančių centrinių farmacijos kompanijų vadovus, "atkreipdamas dėmesį į jų atstovų Lietuvoje elgseną bei primygtinai prašydamas įvertinti ir peržiūrėti užsienio gamintojų Lietuvoje vykdomą vaistų kainų politiką, atsižvelgiant į sunkmečio sąlygomis sumažėjusias galimybes gyventojams įsigyti jiems reikalingų vaistų".

Praėjo vos keli mėnesiai, ir SAM pozicija šiuo klausimu - jau kita. Kaip teigiama LŽ persiųstame sveikatos apsaugos ministro patarėjo Martyno Marcinkevičiaus atsakyme, SAM Farmacijos departamentas rugpjūtį kreipėsi į vaistų gamintojus, ragindamas pateikti raštišką įsipareigojimą mažinti gamintojo deklaruotas kainas arba taikyti tokio dydžio nuolaidą paciento priemokai už 153 vaistinius preparatus, kad sumažinus gamintojo deklaruotą kainą ar pritaikius nuolaidą paciento priemoka nebūtų didesnė už galiojusią anksčiau.

"Įvertinus tai, kad nė viena iš kompanijų nebuvo kategoriška ir sutiko įsipareigoti mažinti visiems ar daliai gaminamų preparatų pacientų priemokas, kreiptis į pagrindines kompanijas būtinybės nebeliko", - teigia M.Marcinkevičius.

Farmacijos bendrovių įsipareigojimai skamba taip: 14 į derybas pakviestų kompanijų pasižadėjo užtikrinti, kad 118 vaistinių preparatų (taikant nuolaidas arba sumažinus gamintojo deklaruotas kainas) pacientų priemokos nedidėtų. 28 vaistams gamintojai nuolaidų netaikys, o dar 7 preparatus numatoma išbraukti iš kainyno. Reikia prisiminti, kad iki tol SAM kalbėjo apie daugiau kaip 1000 vaistų, dėl kurių kainų reikėtų derėtis.

Prakalbo apie spaudimą

Kaip SAM elgiasi su atkakliai kainų mažinti nenorinčiais tiekėjais, puikiai iliustruoja tvirtinant kompensuojamųjų vaistų kainyną padaryta "laikina išlyga" keliems preparatams, kurių gamintojai kategoriškai nesutiko nuleisti kainos. Ministerija tikina taip pasielgusi siekdama, kad gyventojams drastiškai neišaugtų priemokos už šiuos preparatus.

Išimtys pritaikytos astmai bei lėtinei obstrukcinei plaučių ligai ir kraujo krešumo sutrikimams gydyti skirtiems medikamentams, gaminamiems vos kelių kompanijų. Jie išlieka kainyne, nors jų bazinė kaina daugiau nei 60 proc. didesnė už mažiausią analogiškų vaistų grupėje esančio preparato bazinę kainą. Tuo metu kitomis, nors ir labai sunkiomis, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės negalės išvengti didėjančių priemokų už reikalingus preparatus.

Kaip teigiama LŽ pateiktame ministro patarėjo M.Marcinkevičiaus atsakyme, siūlymų taikyti išimtis įvairių vaistinių preparatų bazinių kainų skaičiavimui buvo gauta daugiau. Juos siuntė įvairių specialybių gydytojų draugijos, pacientų asociacijos, Gydytojų sąjunga. SAM "po ilgų diskusijų" iš didelio prašomų išimčių sąrašo išrinko konkrečius kriterijus atitinkančius preparatus - 5 tarptautinių pavadinimų vaistus.

Abejoti, ar išimtys buvo padarytos atsižvelgiant į gausybę prašymų, o ne į konkrečių gamintojų keliamas sąlygas, skatina dar liepą viešai nuskambėjęs sveikatos apsaugos ministro R.Šukio pasipiktinimo kupinas pareiškimas.

Tąkart ministras, lyg pamiršęs oficialius SAM teiginius, neslėpė pasipiktinimo, pasak jo, pastaruoju metu augančia "neigiama tendencija".

"Formuojasi labai bloga tradicija, kai vaistų pardavėjai, pasinaudodami įvairiomis, dažniausiai lėtinėmis, ligomis sergančių pacientų organizacijomis, kryptingai, už pinigus formuoja neigiamą viešą nuomonę apie SAM vykdomą vaistų kainų mažinimo politiką ir taip daro spaudimą valstybinėms institucijoms, siekdami ne pacientų gerovės, o dar didesnių pelnų sau", - pareiškė R.Šukys.

Ministras taip pat prakalbo, kad kai kurių pacientų interesams atstovaujančios organizacijos, užuot kartu su valstybės institucijomis ir medikais bendrai siekusios, kad į Lietuvą įvežamų vaistų kainos mažėtų, "užsiima neetišku vaistų gamintojų lobizmu, reikalaudamos konkrečiai ligonių grupei aktualaus, išskirtinio, mechaninio vaistų kompensavimo". Netrukus po šios tirados SAM patvirtino išimtis devyniems preparatams.

Išeičių yra

Kaip LŽ sakė Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas, šiuo metu SAM, argumentuodama sprendimą taikyti minėtas išimtis, remiasi ir jo paties siųstu raštu, kuriame buvo įvardyti konkretūs preparatai. Tačiau, kaip tikina medikas, jo paminėti vaistai buvo pateikti kaip pavyzdys - esą jis galėtų išvardyti ir daugiau preparatų, už kuriuos pacientams taip pat teks mokėti kur kas brangiau.

"Mes sakome, kad tokių vaistų kaip šitie yra ir daugiau. Klausėme, kodėl pritaikytos išimtys tik kelioms vaistų grupėms. SAM jokio argumento nepateikė", - tvirtina LGS vadovas.

Pasak L.Labanausko, jau kuris laikas ministerija tikina sukūrusi veiksmingą priemonę, leidžiančią kovoti su tartis nenorinčiais vaistų gamintojais, - išbraukimą iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo.

"Šiuo atveju šito gąsdinimo nebuvo arba jis buvo toks tylus, kad bendrovės jo neišgirdo. Ar tai buvo naudinga ministerijai? Mes nežinome, bet kas gali pasakyti, kad taip nėra?" - kalbėjo jis.

Argumentą, kad išimtys kompensuojamųjų vaistų kainyne padarytos saugant pacientą, blefu vadina ir profesorius E.Vaitkus.

"Kompensuojamųjų vaistų kainyną buvo galima sutvarkyti, pareikalavus iš gamintojų krizės metu pateikti mažiausias ES šalyse taikomas kainas. Galima buvo pasakyti griežtai: duokite minimalias kainas, arba kitaip įjungiame žalią šviesą Lietuvos didmeninėms bendrovėms, galinčioms įvežti pigesnių vaistų iš kitų ES šalių. Taip padarė Vokietija, kitos valstybės. Buvo galima sukurti mechanizmą, piginant vaistus, jei kurios nors bendrovės nebūtų sutikusios pasiduoti. Taip buvo galima sutaupyti iki 40 mln. litų", - LŽ aiškino E.Vaitkus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"