Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Sveikatos politika – iš kitų rankų

 
2017 01 25 11:30
Kęstutis Glaveckas. „Panaikinus Nacionalinę sveikatos tarybą ekonominis efektas būtų didesnis nei nauda iš jos veiklos.“
Kęstutis Glaveckas. „Panaikinus Nacionalinę sveikatos tarybą ekonominis efektas būtų didesnis nei nauda iš jos veiklos.“ Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Seime aptariamos galimybės pertvarkyti Nacionalinę sveikatos tarybą (NST), kad šioje vos keliskart per metus posėdžiauti susirenkančioje institucijoje savo atstovų turėtų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybė Lietuvoje ir pacientų organizacijos. Tačiau jau girdėti perspėjimų, jog vien pertvarkos gali nepakakti.

Vis daugiau politikų ir specialistų tikina, kad minėta institucija, šalies biudžetui kasmet kainuojanti 60 tūkst. eurų, Lietuvai apskritai nereikalinga, nes esą neatlieka jokio realaus darbo.

Veikla netenkina

Parlamento tvirtinamus NST nuostatus ir Sveikatos sistemos įstatymą pasiūlė keisti „valstietės“ – Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkė Agnė Širinskienė ir šio komiteto narė Asta Kubilienė. Anot pastarosios, NST veikloje nedalyvauja nei PSO, nei pacientų atstovai, o visuomenės sveikatos specialistų, bendruomenių sveikatos tarybų atstovų skaičius joje neproporcingai didelis: net penki sveikatos tarybų atstovai ir ne mažiau visuomenės sveikatos specialistų. „Norime įtraukti įvairesnių organizacijų narius, taip pat PSO atstovą, dirbantį mūsų šalyje“, – pabrėžė A. Kubilienė. Be to, nepatenkinama ir NST veikla, nes dažniausiai apsiribojama 2–3 posėdžiais per metus.

Pasiūlymuose numatyta apibrėžti ir NST narių kadencijas. Iki šiol jos nebuvo ribojamos, tad kai kurie asmenys NST priklauso dešimtmetį ir ilgiau. Šiuo metu darbą baigia penktos kadencijos taryba, kuriai ketvirtą kadenciją vadovauja prieštaringai vertinamas buvęs Kauno klinikų vadovas profesorius Juozas Pundzius. Netrukus Seimas turėtų tvirtinti šeštos kadencijos NST.

„Nustačius, kad NST nariu galima būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės, bus užtikrintas tarybos atsinaujinimas, jos veikla taps skaidresnė, o pacientų atstovai turės galimybę dalyvauti formuojant Lietuvos sveikatos politiką“, – aiškino A. Kubilienė. Pasak parlamentarės, keisti NST nuostatus būtina ir dėl to, kad auditą šioje institucijoje atlikusi Valstybės kontrolė nurodė, jog visuomeniniais pagrindais dirbantis tarybos pirmininkas negali būti valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir vykdyti jo funkcijų, t. y. skirstyti biudžeto pinigų.

Tiesa, nors NST pirmininkas dirba visuomeniniais pagrindais, taryba turi sekretoriatą, kurį sudaro trys žmonės.

Siūlo likviduoti tarybą

Kol Seimo SRK svarsto, kas galėtų būti NST nariais, parlamentaras Kęstutis Masiulis tvirtina, kad „prie Seimo“ veikiančios įvairios tarybos esą veikia neefektyviai, naudoja daug išteklių, o jų veiklos rezultatai – abejotini. Parlamentaro nuomone, išimtis – Seimo kontrolieriaus tarnyba. „NST tikrai nereikalinga. Tokių prie Seimo įkurtų institucijų yra daugiau kaip 20“, – „Lietuvos žinioms“ teigė K. Masiulis.

Aurelijus Veryga: "Į Nacionalinę sveikatos tarybą būtina įtraukti naujų narių ir atsisakyti šiuo metu dirbančių."
Aurelijus Veryga: "Į Nacionalinę sveikatos tarybą būtina įtraukti naujų narių ir atsisakyti šiuo metu dirbančių."

Anot jo, NST reikėjo tada, kai Seimas dar buvo sukaupęs menkai patirties ir jam galbūt trūko kompetencijos sveikatos politikos klausimais. Tačiau parlamentarai ir anksčiau galėjo, ir dabar turi galimybę tiesiogiai – ne per NST – pasikonsultuoti su šios srities ekspertais. „Jeigu institucijos būtų kuriamos pagal tas sritis, kurių Seimo nariai neišmano, reikėtų steigti ir Atominės energetikos tarybą, ir dar gausybę kitų“, – tikino K. Masiulis. Jis priminė, kad būta ne vieno bandymo apsvarstyti, ar šios įstaigos reikalingos, bet kone visos kol kas tebeegzistuoja.

Idėjai atsisakyti NST taip pat pritaria Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas. „Panaikinus šią tarybą ekonominis efektas būtų didesnis nei nauda iš jos veiklos“, – pažymėjo liberalas.

Abejojančiųjų netrūksta

Seimo SRK narė A. Kubilienė pripažino, kad ne vienas parlamentaras abejoja, ar NST išvis reikalinga. Tokios nuostatos laikosi daugiausia ne vieną kadenciją Seime dirbantys politikai. „Šiuo metu Seime dirba daug naujų žmonių. Jie pirmus metus atstovauja rinkėjų interesams, tad galbūt mažiau apie tai išmano nei seniau dirbantys parlamentarai. Kol kas nediskutuojame apie NST panaikinimą. Sveikatos reikalų komitete esame sutarę, kad NST dar turėtų gyvuoti“, – kalbėjo A. Kubilienė. Politikės žodžiais, tokiai pozicijai pritaria ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Vakar Sveikatos apsaugos ministerija informavo „Lietuvos žinias“, kad, ministro nuomone, „Nacionalinė sveikatos taryba reikalinga, tačiau ją būtina labai atnaujinti: peržiūrėti sudėtį, įtraukti naujų narių ir atsisakyti šiuo metu dirbančių“.

A. Kubilienė taip pat garantavo, jog tuo atveju, jei Seimo plenariniuose posėdžiuose aptariant pasiūlytas Sveikatos sistemos įstatymo pataisas parlamentarai pateiks daugiau argumentų, kad NST iš tiesų nereikia, į juos bus atsižvelgta.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"