Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Sveikatos valdininkai mikrobų nebemato

 
2016 11 12 6:00
SAM teigia, kad nėra pagrįstų įrodymų dėl vienkartinių asmens higienos gaminių keliamos mikrobinės taršos rizikos. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) valdininkai norėtų, kad nebūtų nustatyta, kiek gali būti mikrobiškai užteršti šalyje pardavinėjami asmens higienos gaminiai – vienkartinės nosinės, higieninės ar veido servetėlės, rankšluosčiai, higieniniai paketai, kūdikių vystyklai, sauskelnės, tualetinis popierius.

Todėl jie pasiūlė atsisakyti šių gaminių mikrobinio užterštumo reglamentavimo, nes neva nėra duomenų, kad jie gali būti užteršti. Tačiau su tuo nesutinka Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) specialistai. Jie pažymi, kad prieš ketverius metus teko nubausti dvi įmones, kurios į Lietuvos rinką ketino tiekti mikrobiškai labiau nei leidžiama užterštą tualetinį popierių.

Rizika nedidelė

Liberalizuoti asmens higienos gaminių reikalavimus SAM siūlo pakeičiant Higienos normą HN 64–1:2001 „Kosmetikos ir asmens higienos gaminiai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis“. Ją tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Higienos normą keičiančio įsakymo aiškinamajame rašte sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas dėsto, kad nėra pagrįstų įrodymų dėl vienkartinių asmens higienos gaminių keliamos mikrobinės taršos rizikos. Esą, atsižvelgiant į naudojamas žaliavas (natūralios perdirbtos medžiagos, sintetiniai polimerai), gamybos technologiją (aukštos temperatūros režimas, visiškas gamybos procesų automatizavimas), geros gamybos praktikos principų laikymosi prievolę ir gatavų gaminių fizikinio cheminio ir cheminio rodiklio ribinę vertę, tokie yra priskirtini mažos mikrobiologinės rizikos gaminiams.

Anot viceministro, vienkartinių asmens higienos gaminių mikrobinio užterštumo reguliavimo praktikos nėra nė vienoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.

Siūlo susilaikyti

Ministerijos sumanymas nustebino VVTAT, tad ji pasiūlė tokių užmojų atsisakyti. Mat tarnyba nesutinka, kad nėra pagrįstų įrodymų dėl asmens higienos gaminių keliamos mikrobinės taršos rizikos ir kad į Lietuvos rinką patenka tik saugūs ir neužteršti gaminiai. VVTAT prieš ketverius metus ekonomines sankcijas – pinigines baudas – skyrė dviem bendrovėms, kurios bandė mūsų šalies rinkoje platinti leistinas mikrobinio užterštumo normas viršijantį tualetinį popierių.

„Taigi teigtina, kad rinkoje esama atvejų, kai asmens higienos gaminiai gali kelti mikrobinės taršos riziką. Tokie gaminiai nesaugūs vartoti ir negali būti tiekiami rinkai“, – išvadose dėl SAM siūlymo pabrėžė VVTAT direktorius Julius Pagojus. Anot jo, VVTAT siekia užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir saugų asmens higienos prekių vartojimą. Todėl ir siūlo higienos normoje palikti asmens higienos gaminių mikrobinio užterštumo lygio reglamentavimą.

J. Pagojaus teigimu, keista ir tai, jog dabar siūlydama atsisakyti asmens higienos gaminių užterštumo reglamentavimo SAM aiškina, jog nėra mikrobinės taršos rizikos. Mat šių metų pradžioje ji laikėsi visiškai priešingos pozicijos, teikdama derinti kitas higienos normos, taikomos kosmetikos ir asmens higienos gaminiams, pataisas. Tąkart SAM aiškino, jog poreikis reglamentuoti vienkartinių asmens higienos gaminių mikrobinę taršą yra pagrįstas nuo 1996 metų prižiūrint asmens higienos gaminių rinką nustatytais atvejais, kai tarša viršijo nustatytus reikalavimus. Taip pat – įvertinus vienkartiniams asmens higienos gaminiams naudojamų žaliavų mikrobinę taršą bei gatavų gaminių mikrobinės taršos rodiklių tiesioginę priklausomybę nuo gamybinės aplinkos mikrobiologinės taršos.

Kelia nuostabą ir įtarimų

Sveikatos apsaugos viceministras V. Gavrilovas, teikdamas derinti higienos normos pataisas, teigia, kad atsisakius asmens higienos gaminių mikrobinio užterštumo reglamentavimo pagerės verslo sąlygos ūkio subjektams, tiekiantiems rinkai bei gaminantiems vienkartinius asmens higienos gaminius.

Antanas Matulas: „Keista, kad ministerijai prioritetas yra verslo sąlygų gerinimas, o ne žmonių sveikatos interesai.“ /Romo Jurgaičio nuotrauka

Tokia SAM pozicija kiek nustebino parlamentarą Antaną Matulą. „Keista, kad ministerijai prioritetas yra verslo sąlygų gerinimas, o ne žmonių sveikatos interesai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis. Anot politiko, šiuo metu iš ES institucijų kaip tik sklinda tendencijos, jog reikėtų dar griežčiau reglamentuoti, kiek ir kokių medžiagų gali būti tiek kosmetikos, tiek higienos priemonėse, taip pat galimą jų mikrobinį užterštumą. Ypač priemonių, skirtų kūdikiams, vaikams, ar tų, kurios ilgiau būna prigludusios prie žmogaus odos.

Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas nuogąstavo, kad reikalavimų asmens higienos gaminiams liberalizavimas gali turėti neigiamą poveikį ne tik žmonėms, bet ir gamtai. Mat toli gražu ne visi panaudoti tokie gaminiai patenka į atliekų konteinerius. Kiti būna išmetami tiesiog į aplinką. Į ją patenka ir daugelio gaminių pluošte esančios plastiko dalelės.

„Nors visi gaminiai ES yra sertifikuojami, negalima atmesti tikimybės, jog bus bandoma atvežti ir pagamintų trečiosiose šalyse, kuriose reikalavimai ne tokie griežti. Gali būti, kad keliaudami iš trečiųjų šalių Lietuvą tokie gaminiai pasieks jau kaip ES šalių. Ar kas nors žino, koks gali būti tokių gaminių tiek cheminis, tiek mikrobinis užterštumas?“ – kalbėjo E. Greimas.

Seimo narys A. Matulas svarstė, kas galėjo lemti minėtus SAM pasiūlymus. „Man tokia iniciatyva nelabai suprantama. Manyčiau, jog ji randasi dėl to, kad jau kurį laiką SAM nėra nuolatinio ministro. Galbūt kas nors bando „prakišti“ verslui palankius sprendimus“, – sakė jis.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"