TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šventė su kartėlio gaida

2007 09 01 0:00
Maskvos J.Baltrušaičio lietuvių etninės kultūros bendrojo lavinimo mokykla - valstybinė švietimo įstaiga.
LŽ archyvo nuotrauka

Naujieji mokslo metai jau prasidėjo ar netrukus prasidės ir užsienyje gyvenantiems lietuvaičiams. Dauguma jų lankys ir savaitgalio mokyklėles. Jose lig šiol visuomeniniais pagrindais triūsia pedagogai, kurių darbo stažą Lietuvos valstybė tik rengiasi skaičiuoti.

Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) duomenimis, kitose šalyse mokyklas pernai lankė apie 7 tūkst. lietuvių vaikų. 32 užsienio valstybėse veikia 177 lietuvių švietimo įstaigos. Kiek užsienyje gyvenančių lietuviukų mokslus pradės šiemet, bus žinoma ne anksčiau kaip rugsėjo vidury, kai Lietuvos savivaldybės surinks duomenis apie mokyklų nelankančius vaikus.

Į artimesnes šalis TMID kasmet siunčia apie 100 mokytojų, tačiau Ispanijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje vaikus moko iš Lietuvos emigravę pedagogai arba specialaus išsilavinimo neturintys savanoriai.

Trūksta paramos

Airijos valstybinėse mokyklose mokslo metai šią savaitę jau prasidėjo. Lituanistinės mokyklėlės juos minės šiandien, kai kurios - kitą savaitgalį. Tikslus skaičius, kiek jose mokysis vaikų, dar nežinomas. Airijoje pernai veikė 5 savaitgalinės mokyklos, kuriose mokėsi 400 lietuvių vaikų. Šias mokyklėles išlaiko vaikų tėvai.

LŽ kalbintas Airijos lietuvių bendruomenės administracijos direktorius Arūnas Teišerskis teigė, kad šiemet duris atvers dar keturios ar penkios tokios mokyklos. Nors TMID siunčia į Airiją vadovėlius ir pratybų sąsiuvinius, savaitgalinėms mokykloms pritaikytų mokymo priemonių nėra. "Airijos lietuvių mokyklos vienos pirmųjų kėlė idėją, kad Lietuvos valstybinės institucijos paremtų lituanistines mokyklas ne pinigais, o intelektine medžiaga", - sakė A.Teišerskis. Jo nuomone, tokių mokyklėlių pripažinimas ir kvalifikuotų specialistų parengtos programos būtų didžiausia parama. "Būtų abipusė nauda. Tokios programos praverstų ne tik užsienio mokyklėlėms, bet ir palengvintų mokytojų dalią Lietuvoje. Būtų sugaišta mažiau laiko mokant grįžusius vaikus", - teigė A.Teišerskis.

Kol kas tik kalbos

Ispanijoje, TMID duomenimis, veikia 9 savaitgalio lituanistinės mokyklos. Dauguma jų - šalies pietuose, kur įsikūrusi gausiausia lietuvių bendruomenė. Valstybinėse Ispanijos mokyklose naujieji mokslo metai prasideda rugsėjo viduryje, o lituanistinės mokyklėlės savo auklėtinius sukviečia pirmąjį spalio savaitgalį. Švietimo tarybos pirmininkė Ispanijoje Silva Petkauskienė vadovauja savaitgalinei mokyklai "Saulutė" šiauriniame Navaros regione. Pernai joje mokėsi 8 skirtingo amžiaus lietuvių vaikai. Kiek jų susirinks šiemet, S.Petkauskienė dar negalėjo pasakyti. Patalpas suteikė vietos savivaldybė, lėšų skiria tėveliai. Vadovėlių ir pratybų sąsiuvinių parūpina TMID. Departamentas taip pat rengia mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursus. Tačiau mokytojai dirba visuomeniniais pagrindais, atlygio už savo triūsą negauna. "Apie skaičiuojamą darbo stažą, minimalų atlygį už mūsų darbą kol kas tik kalbama", - pabrėžė S.Petkauskienė.

Andalūzijos regione, Almerijos provincijos Kampoermoso miestelyje, ketvirtus metus veikia savaitgalinė mokykla "Lietuviukai", kurią lanko apie 30 vaikų. Jos direktorė Loreta Jucienė sakė, kad patalpas suteikė vietos valdžia. Ji taip pat skiria lėšų kelionėms, lietuvių integracijai. Ketvirtus metus veikiančią mokyklėlę lanko per 30 vaikų. Lietuvos valstybinių įstaigų paramos netrūksta, tačiau ir čia dirbantys mokytojai nori, kad būtų pripažinta jų kvalifikacija, skaičiuojamas darbo stažas.

Dėmesiu nesiskundžia

Rugsėjo 1-oji minima ir Maskvos Jurgio Baltrušaičio lietuvių etninės kultūros bendrojo lavinimo mokykloje, kurioje pamokos vyksta rusų kalba.

Mokyklos direktorė Solveiga Valatkaitė teigė, kad šioje švietimo įstaigoje mokysis 280 ar net daugiau mokinių. Šis rugsėjis skirtas Maskvos 860-mečiui. Kaip ir kitos sostinės mokyklos, J.Baltrušaičio mokykla ketina minėti šią sukaktį. Čia mokosi lietuvių diplomatų, verslininkų vaikai, taip pat mišrių ir lietuviškų šaknų visai neturinčių šeimų atžalos. 1992 metais įkurta mokykla veiklą pradėjo turėdama vos 2 klases. Dabar tai - valstybinė švietimo įstaiga.

Lietuvių kalbą ir etnokultūrą dėstantys pedagogai gauna priedą iš Rusijos valstybės biudžeto. Vidutinės kvalifikacinės kategorijos specialistas, dirbantis vienu etatu, nuo rugsėjo gaus 11 353 rublius (1135 litus). Suprantama, kad be priedų tokiame mieste kaip Maskva, išgyventi būtų neįmanoma. Esama ir kitų problemų. Direktorė sako, kad iš Lietuvos atvykstantiems specialistams šiemet nebus mokami atostoginiai. Jiems aktuali socialinių garantijų problema, nutrūksta stažas.

Rengia pataisas

Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Alvydas Puodžiukas tvirtina, kad užsienio savaitgalinėse mokyklose dirbančių mokytojų stažas bus skaičiuojamas. Šiuo metu esą rengiamos atitinkamos įstatymų pataisos. Lietuvos atstovybės teiks duomenis apie lituanistinėse mokyklose dirbančius mokytojus. "Lituanistinio švietimo įstaigose dirbantiems mokytojams darbo stažas bus skaičiuojamas ir už jau dirbtą laiką", - teigė A.Puodžiukas. Jo nuomone, tai turėtų įvykti dar šiemet. Stažas bus skaičiuojamas ir pedagogams, ir mokyklėlėse "iš pašaukimo" dirbantiems mokytojams.

ŠMM nerenka duomenų apie užsienyje besimokančių lietuvių vaikus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"