TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šventės išvakarėse džiaugtis nėra kuo

2012 08 31 6:41
Reuters/Scanpix nuotr.

Šį rugsėjį į mokyklas susirinks gerokai mažiau mokinių, daug pedagogų liks be darbo, o kai kurias ugdymo įstaigas teks uždaryti. Švietimo darbuotojų profsąjungos pažymi, kad dėl to kalta ne tik demografinė padėtis.

Šiemet į mokyklas suskubs beveik 20 tūkst. mažiau mokinių nei pernai, net devynios mokyklos šiemet durų apskritai nebeatvers. Ugdymo įstaigos atsisveikins su tūkstančiu pedagogų. "Deja, liūdna demografinė tendencija, kai kasmet į mokyklas ateina mažiau mokinių, išlieka ir šiemet", - vakar konstatavo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos vadovas Audrius Jurgelevičius abejojo ministro pateiktais duomenimis. Jo teigimu, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) į likviduojamųjų sąrašą neįtraukia mokyklų, ypač kaimo, kurios paverčiamos kitų ugdymo įstaigų skyriais. "Manau, kad šis skaičius yra arba ne visai tikslus, arba gali būti gudraujama. Mokyklos, paverstos skyriais, anksčiau ar vėliau yra uždaromos, bet nebepatenka į uždaromųjų sąrašą - mokykla lyg neuždaryta, nors iš tiesų uždaryta", - tvirtino A.Jurgelevičius.

Jis pabrėžė, kad pastaraisiais metais švietimo problemos ne tik nebuvo sprendžiamos, bet dažnai net ir nutylimos. Remiantis ŠMM prognozėmis, per artimiausius dvejus metus mažų kaimo mokyklų sumažės dar trimis šimtais. Profsąjungų atstovai skundėsi, kad daugiau kaip 10 metų nėra tobulinama švietimo finansavimo pagal mokinio krepšelį tvarka. Be kita ko, pedagogų darbo sąlygas komplikuoja tai, kad mokslo metų pradžios išvakarėse ne visi mokytojai žino, koks bus jų darbo krūvis. Švietimo įstaigų vadovai darbus esą skirsto pagal asmenines pažintis, o ŠMM mokytojų darbo krūvio reglamentuoti teisės aktais vis dar nesutinka.

"Per metus niekas nepasikeitė", - pareiškė Vilniaus švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Rūta Osipavičiūtė. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad pernai Lietuvos edukologijos universitetas parengė daugiau kaip 4,5 tūkst. pedagogų, kai darbo vietų mokytojams ir taip trūksta. "Kyla klausimas, ar švietimo strategai nemoka skaičiuoti, ar neatlieka jokių tyrimų", - sakė R.Osipavičiūtė. Ji ragino reguliuoti, kiek švietimo sistemai turėtų būti rengiama specialistų.

Šiaulių švietimo profesinės sąjungos pirmininkė Rasa Jasmontienė įsitikinusi, kad ŠMM siekis gerinti ugdymo kokybę ir mokytojų darbo sąlygas yra virtęs nežabojamu taupymu švietimo sąskaita. Tokia situacija šiuo metu esą geriausiai atsispindi Šiauliuose. "Švietimo sistemos darbuotojai jaučia didžiulį spaudimą ant savo pečių", - tvirtino R.Jasmontienė.

Neformaliojo ugdymo įstaigų darbuotojams atlyginimai esą sumažinti net iki 60 proc., o šiuo metu Šiauliuose uždaromos trys mokyklos. "Kenčia vaikai", - piktinosi R.Jasmontienė. Jos teigimu, didžiausia problema yra ta, kad per ketverius metus taip ir nepavyko pasiekti dialogo su ŠMM vadovu.

Švietimo darbuotojų profsąjungų atstovai patikino, kad iki rinkimų mokytojų streiko neorganizuos. Rugsėjį planuojamas tik simbolinis švietimo ir mokslo ministro G.Steponavičiaus išlydėtuvių mitingas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"