TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Šventosios karvės" parūpo tyrėjams

2010 04 27 0:00
Nuotraukos: Gedimino Savickio (ELTA) ir ©"Lietuvos žinios"

Iš biudžeto lėšų išlaikomos įstaigos - Operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Valstybinis simfoninis orkestras bei Lietuvos radijas ir televizija (LRT), nors ne kartą buvo kilę skandalų ir įtarimų dėl jų neskaidraus lėšų panaudojimo, teisėsaugai atrodė tarsi "šventosios karvės". Šių įstaigų veikla ir propaguojama misija ilgai nedrįsta net suabejoti. Tačiau viskam ateina galas.

Reikėjo tik tiek, kad vietoj generalinio prokuroro Algimanto Valantino prokuratūroms bent keletą mėnesių pavadovautų kitas žmogus, ir "šventųjų karvių" aureolė nukrito nuo svarbiausių krašto kultūros įstaigų, pašauktų atlikti tautos tobulinimo misiją, o iš tiesų tapusių aukso kasyklomis verteivoms.

Generalinio prokuroro pareigas laikinai pradėjus eiti Raimondui Petrauskui buvo atnaujintas prieš septynerius metus numarintas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos nacionalinės filharmonijos galimo turto pasisavinimo, atliktos kratos vangiai antrus metus tiriamoje Operos ir baleto teatro galimo lėšų iššvaistymo byloje, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos radijo ir televizijos be konkurso parduotos Vankuverio žiemos olimpinių žaidynių sublicencijos.

Auditorių išvadas ignoravo

Valstybės kontrolės auditas dar 2002 metais Filharmonijoje nustatė daug pažeidimų ir net suklastotų parašų. Tačiau tuometis įstaigos vadovas Egidijus Mikšys nesutiko su auditorių išvadomis ir apskundė šias teismui. Jį energingai palaikė ne vieną skandalingą sprendimą priėmusi tuometė kultūros ministrė socialdemokratė Roma Žakaitienė.

Nors teismai pripažino, kad Filharmonija privalės vykdyti valstybės kontrolieriaus sprendimą, 2003 metų kovo 28 dieną Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) priėmė nutarimą atsisakyti kelti baudžiamąją bylą dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų. Ir tik šiemet, kai visuomeninė organizacija "Ekspertai.eu" kreipėsi į generalinį prokurorą, Generalinė prokuratūra balandžio 15 dieną panaikino FNTT nutarimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo Filharmonijos didelės vertės turto pasisavinimo pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį.

Antrus metus vangiai vykęs tyrimas dėl lėšų iššvaistymo Operos ir baleto teatre taip pat suaktyvėjo postą palikus A.Valantinui. Pareigūnai energingiau aiškinasi, ar teatro scenai atnaujinti 2007-aisiais išmokėti 16 mln. litų, 2008 metais - 20 mln. litų naudojami skaidriai. Tyrimas pradėtas kilus įtarimų, jog dingo 9 mln. litų.

Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad ikiteisminį tyrimą dėl Operos ir baleto teatro blokavo FNTT, su kurio vadovybe buvęs kultūros ministras, buvęs Nacionalinės filharmonijos ir dabartinis teatro direktorius Gintautas Kėvišas palaikė gerus santykius. Todėl kratos jo darbo ir gyvenamosiose vietose atliktos net nežinant FNTT vadovams. Be abejo, atsirado užtarėjų. 2010 metų balandžio 3 dieną G.Kėvišui palaikyti paskelbtas atviras laiškas "Dėl pastaruoju metu eskaluojamos informacijos apie Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą". Laišką kartu su kitais kultūros veikėjais pasirašė Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas Gintaras Rinkevičius, kurį su G.Kėvišu sieja bendra veikla Kongresų rūmuose.

Tačiau G.Rinkevičius pats yra atsidūręs tyrėjų akiratyje. Pažeidimų jo vadovaujamame orkestre 2009-ųjų birželį atskleidė Valstybės kontrolė. Tuometė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimo aplaidaus apskaitos tvarkymo Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre. Auditoriai nustatė, kad orkestras panaudojo 379,5 tūkst. litų nesivadovaudamas teisės aktais, pažeisdamas finansinę drausmę, kad nekilnojamojo turto rekonstrukciją ir remontą darė neturėdamas investicinio projekto, naudojo kitoms reikmėms skirtus asignavimus. Ši įstaiga į valstybės biudžetą nepervedė 70,8 tūkst. litų gautų pajamų, nes nesivadovaudama teisės aktais su ūkio subjektu atliko tarpusavio užskaitas. Valstybei padaryta žala gali būti didesnė, nei nustatė auditoriai, nes orkestre nebuvo registruojamos gautos pajamos.

Dėl auditorių išvadų pradėtas tyrimas lapkritį buvo sujungtas su kitu, šiek tiek anksčiau pradėtu tyrimu pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnį dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Tyrimo medžiagą netrukus turėtų papildyti specialisto išvada.

Ikiteisminio tyrimo jau sulaukė ir ne kartą kritikuotas nacionalinis transliuotojas, skendintis skolose, tačiau neatsiskaitantis už milijonines lėšas, gautas iš komercinės veiklos. Iki šiol LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius, jo pavaduotojas Rimvydas Paleckis, besąlygiškai palaikomi LRT tarybos, taip pat remiami savo steigėjo - Seimo, nacionalinio transliuotojo finansus tvarkė kaip privačios įmonės. LRT milžinišku greičiu toliau grimzta į skolas ir nesulaikomai kūrybiškai degraduoja, bejėgiškai stebint parlamentiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui bei jo pirmininkui konservatoriui Valentinui Stundžiui. Kairioji Seimo pusė jau parengė savo bendražygio A.Siaurusevičiaus finansinio gelbėjimo planą, jį parems ir dalis konservatorių.

Tačiau ar žino V.Stundys, kad jau nuo vasario 23-iosios Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje vyksta ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį dėl galbūt nusikalstamų LRT generalinio direktoriaus A.Siaurusevičiaus veiksmų - piktnaudžiavimo tarnyba? Prokuratūra pradėjo tyrimą gavusi Seimo Audito komiteto nario Sauliaus Stomos pareiškimą. Parlamentaras prašė ištirti, ar nacionalinis transliuotojas neviršijo savo įgaliojimų be konkurso ir įtartinai maža kaina parduodamas Vankuverio olimpinių žaidynių transliavimo sublicenciją televizijos kanalui "Sport1", nors pats už licenciją sumokėjo 1 mln. litų. Pasak prokuroro Romualdo Latvelio, iki gegužės pradžios šioje byloje turėtų būti priimtas procesinis sprendimas.

Puota maro metu

Atėjo laikas tyrėjams susidomėti ir kitais LRT sandoriais, kurie visuomenei beveik nežinomi, nes yra slepiami.

2009 metais, kai Lietuvą jau dusino finansinė krizė, LRT už neskelbiamą kainą - ji gali siekti net 12 mln. litų - įsigijo naują kilnojamąją televizijos stotį (KTS). Abejotina, ar LRT, turinčiai tris KTS, reikėjo dar ir ketvirtos, juolab itin sunkiu Lietuvai laikotarpiu. Lėšos brangiam pirkiniui skirtos iš biudžeto, kuris kaip tik tuo metu buvo visokeriopai karpomas.

"2007 metais LRT administracija, vadovaujama Kęstučio Petrauskio, Lietuvos Respublikos biudžeto svarstymui pateikė LRT tarybos patvirtintą investicinį projektą naujai KTS įsigyti, - LŽ informavo LRT atstovas ryšiams su visuomene Vytaras Radzevičius. - 2008 metais pagal Seimo patvirtintą biudžetą KTS buvo skirtas 12 mln. litų finansavimas, padalytas 4 metams - 2008, 2009, 2010 ir 2011 metams. Paskelbus atvirą tarptautinį konkursą ir patvirtinus jo rezultatus, investicinės lėšos pradėtos naudoti."

"Viena KTS tikrai buvo sena, ją reikėjo keisti, - stoties įsigijimo aplinkybes prisiminė buvęs LRT generalinis direktorius K.Petrauskis. - Bet prasidėjus krizei derėjo spręsti, ar verta investuoti. 2008-aisiais susidarė 6 mln. litų LRT veiklos nuostolis, tad naujos investicijos turėjo būti labai pasvertos. Finansų ministerija irgi privalėjo susimąstyti, ar skirti pinigų naujam brangiam pirkiniui."

2009 metais Šiaulių UAB Televizijos ir ryšių sistemos LRT užsakymu sukomplektavo KTS, tačiau slepiama, už kokią kainą. Pasak žinovų, naujoji KTS pagaminta užsimojus plačiai ir netaupant lėšų, naudojant du sunkvežimius, įrengtas ir poilsio kambarys.

LRT privačiam Vladimiro Romanovo kanalui be konkurso pardavė Vankuverio olimpinių žaidynių transliacijos sublicenciją už įtartinai mažą kainą. Prokurorai aiškinasi, ar čia negalėjo būti "otkato". Ir priešingai - LRT pati įsigijo KTS už įtartinai didelę kainą. Čia dar didesnė "otkato" galimybė.

Kokia reali KTS rinkos kaina? Komercinė UAB "Kauno televizijos servisas" tais pačiais metais iš tos pačios Šiaulių įmonės pirko panašią KTS, turinčią taip pat aštuonias "Sony" kameras, tačiau už perpus mažesnę kainą. Privati bendrovė nešvaistė pinigų antrai transporto priemonei, nesiekė komforto, techninę įrangą rinkosi geriausią, tad modernią KTS įsigijo nepermokėdama.

Paslaugos komercinėms TV

Iš biudžeto lėšų kuriama LRT materialinė bazė naudinga ir komercinėms televizijoms, nes LRT įrangos nuomos kainos kur kas mažesnės nei komercinių įmonių. LRT, net atsidūrusi krizės gniaužtuose ir prislėgta milijoninių skolų, nesugeba atsikratyti pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos viešąjį sektorių žlugdančio papročio komercinėms struktūroms teikti paslaugas pigiau nei jų savikaina.

Nuo 2008-ųjų LRT tinklalapyje skelbiamas dar K.Petrauskio pasirašytas įsakymas dėl televizijos techninių priemonių, įskaitant techninį personalą, panaudojimo įkainių. Nacionalinis transliuotojas nuomoja kameras, studijas, paviljonus, TV gerves, montažo aparatinę, įgarsinimo-dubliavimo studiją. Kainos - nuo 100 litų už valandą iki 10 tūkst. litų už pamainą. Pasak panašias paslaugas teikiančių privačių įmonių, jos nesiekia nė pusės sumos, kurios už tas pačias paslaugas prašo komercinės įmonės. Faktiškai visuomeninis transliuotojas remia komercines televizijas.

Senosios KTS išnuomojamos nuo 3 tūkst. iki 6 tūkst. litų už pamainą, o naujosios KTS nuomos kaina LRT tinklalapyje neskelbiama. LŽ žiniomis, su prodiuseriais neatsiskaitanti LRT kartais siūlo padengti skolą suteikdama mainais techniką. Tokiais atvejais sutariama dėl dar mažesnių kainų.

Pasak UAB "Kauno televizijos servisas" generalinio direktoriaus Gintaro Sabaliausko, nuomos kainos nepadengia KTS įsigijimo išlaidų. Tačiau oficiali LRT pozicija kitokia. "LRT techninių priemonių nenuomoja, o suteikia transliavimo paslaugas su savo techninėmis priemonėmis ir personalu. Paslaugos kaina kiekvienu atveju nustatoma atskirai, įvertinus sąnaudas", - teigiama V.Radzevičiaus atsakyme į LŽ klausimus.

Kad taip nėra, liudija trylikos TV technines paslaugas teikiančių Lietuvos įmonių ir Baltijos prodiuserinių kompanijų asociacijos kreipimasis į Seimą su pasiūlymais rengiamam LRT įstatymui. Anot jų, įstatymas neriboja LRT techninių priemonių ir kito turto, įsigyto už valstybės biudžeto lėšas, naudojimo komercijos tikslams. "LRT iškreipia televizijos paslaugų rinką, žlugdo kitus nepriklausomus šių paslaugų teikėjus, o valstybė dėl to praranda pajamų", - tvirtina su LRT konkuruojančios įmonės.

Siūlymo autoriai pageidautų, kad LRT techninės priemonės būtų naudojamos tik tokiai veiklai, kuri yra tiesiogiai susijusi su LRT programų kūrimu ir transliavimu, o iš LRT veiklos gaunamas pelnas galėtų būti naudojamas tik tokiai veiklai, kuria siekiama tenkinti viešąjį interesą, finansuoti. Tikimasi, jog ši pataisa eliminuotų LRT galimybę už valstybės lėšas pirktą įrangą nesąžiningos konkurencijos sąlygomis naudoti komercinei veiklai, dirbti už ypač mažą kainą ir taip dempinguoti kitus šių paslaugų teikėjus, negaunančius iš valstybės finansinės paramos.

Komercinės TV taupo

KTS yra brangiausia televizijų įranga. Įsigyti KTS neleidžia sau net didžiausios Lietuvos komercinės televizijos. Neatmestina, jog komerciniai kanalai neperka KTS ir todėl, kad gali jų pigiai išsinuomoti iš LRT. Lietuvoje šiuo metu šiuolaikiškas KTS turi tik LRT, Baltijos TV ir UAB "Kauno televizijos servisas".

Tačiau LRT įsitikinusi, kad naujos KTS įsigijimas yra prasmingas. "Naujoji KTS nuo pat eksploatacijos pradžios transliavo Europos iki 21 metų lengvosios atletikos čempionatą Kaune, Dainų šventę Vilniuje, Jūros šventę Klaipėdoje, Lietuvos tūkstantmečio renginius, prezidentės inauguraciją ir t. t. Be šios KTS atliktų transliacijų apimtis būtų neįmanoma", - tvirtina V.Radzevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"