TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šventovę žmonės pavadino karčema

2011 08 17 0:00
Žmonėms nejauku matyti tamsias bažnyčios vidaus sienas.
Daivos Baronienės nuotrauka

Restauravus kultūros paveldo objektu pripažintą 250 metų senumo Degučių bažnyčią vietos žmonės atsisako joje melstis ir prašo atkurti buvusius jaukius maldos namus.

Pernai prieš Kalėdas, kai restauratoriai įteikė sutvarkytos Šilutės rajono Degučių bažnyčios raktus, degutiškiai apstulbo pamatę, kuo virto jų branginami maldos namai. Keturis mėnesius į šventovę kojos nekėlę tikintieji per Velykas pagaliau ryžosi įžengti į atnaujintus Dievo namus. Tačiau žmonės tikino pasijutę juose kaip "karvidėje ar karčemoje".

Karčema Degučių bažnyčią pavadino ir kultūros paveldo žinovas, Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis, neseniai išrinktas Seimo nariu.

Vienintelė Europoje

Medinė Degučių bažnyčia turizmo žinynuose pristatoma kaip unikalus liaudies architektūros paminklas, vienintelė trikampė Europos šventovė. Išskirtiniai ir jos altorių drožiniai. Medinė Degučių bažnyčia įtraukta į Lietuvos baroko kelio programą, ji niekada nestokoja lankytojų. Atsižvelgiant į šių maldos namų unikalumą pernai Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos fondų lėšomis, prisidėjus ir Šilutės rajono savivaldybei, jų restauravimo darbams buvo skirta 1,5 mln. litų. Už šiuos pinigus sutręšusi, baigianti griūti bažnyčia kiauru stogu prikelta naujam gyvenimui. Tačiau tikintiesiems tai nesuteikė džiaugsmo.

"Pasvirę, nors ir sutvirtinti, bažnyčios vartai atrodo tarsi pasityčiojimas. Niekada nepatikėsime, kad kadaise buvo įrengti tokie "skersi" vartai. Niekas neabejoja - juos per ilgą laiką išklaipė nuo kalnelio po lietaus ar per sniego tirpsmą tekantis vanduo. Tačiau paveldo specialistai užsispyrė, kad vartai turi būti pasvirę, ir baigta", - piktinosi degutiškė Bronė Venckienė. Moteriai skaudu esą ir dėl to, jog į restauruotą bažnyčios varpinę tenka lįsti "tarsi į šuns būdą". Mat meistrai kažin kodėl taip sumažino varpinės duris, kad patekti į ją galima tik susilenkus.

Pajuodo angelai

Tačiau tvora ir varpinė, anot B.Venckienės, yra niekai palyginti su tuo, kas padaryta restauruotos šventovės viduje. "Net vasarą vėjas švilpia pro neva sutvarkyto statinio sienų ir langų plyšius, o kas bus rudenį ir žiemą?" - baisėjosi degutiškė. Jos teigimu, po meistrų darbo bažnyčioje pajuodo angelų sparnai, lubos įgijo permatomą spalvą. Tačiau labiausiai žmones pribloškė tai, kad restauratoriai, nuvalę nuo bažnyčios sienų dažus, paliko rąstus tamsius, atsišerpetojusius. "Sienos nulaupytais dažais mums primena tvartą, o prie jų prisilietusieji kenčia nuo rakščių, susigadina drabužius", - degutiškių pastabas LŽ vardijo B.Venckienė. 254 parapijiečiai surašė visus restauravimo trūkumus, kurie juos išgąsdino, ir įteikė kultūros paveldo specialistams. Laiško kopiją žmonės rengiasi siųsti ir prezidentei Daliai Grybauskaitei.

Gyventojų pretenzijoms pritarė ir Degučių tikinčiuosius aptarnaujantis Žemaičių Naumiesčio parapijos klebonas Kazys Leščiauskas. Didžiausia problema jis vadina tai, kad restauratoriai dėl bažnyčios vidaus darbų nesitarė su parapijiečiais. Klebono manymu, specialistai į šventovę žvelgė kaip į istorinę, o ne kaip į sakralinę erdvę. Tad dabar bažnyčia gąsdina žmones ir kelia nemalonių asociacijų.

Dirbta nepriekaištingai, bet...

KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas N.Puteikis LŽ paaiškino, kad negerai, jog tikintieji pradėjo reikšti pretenzijas tik tuomet, kai visi restauravimo darbai buvo atlikti ir įvertinti solidžios darbų priėmimo komisijos. "Specialistų manymu, restauratoriai nepriekaištingai atliko darbus. Tačiau jie neatsižvelgė į tai, kad bažnyčia yra sakralinis objektas, neturintis bauginti žmonių", - pripažino N.Puteikis. Kultūros paveldo žinovas tikino pats apžiūrėjęs restauruotą šventovę ir ši jam esą iš tiesų priminė karčemą. Seimo nariu išrinktas paveldosaugininkas pažadėjo tikintiesiems surasti restauravimo specialistą, kuris pasiūlytų išeitį, kaip padaryti bažnyčią patrauklią ir jaukią, bet nenusikalsti kultūros paveldo reikalavimams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"