TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Svetimšalių legionas prieš bedarbių armiją

2015 03 24 6:00
Reuters scanpix nuotrauka

Per penkerius metus Lietuvoje įdarbintų trečiųjų šalių piliečių pagausėjo daugiau nei triskart. Jų dalyvavimas darbo rinkoje iš esmės vertinamas pozityviai ir siejamas su ekonomikos kilimu, tačiau kartu pabrėžiama, kad tai vyksta tuo metu, kai nedarbo lygis mūsų šalyje yra palyginti didelis.

Nors Lietuvoje darbo neturi 175 tūkst. gyventojų (maždaug dešimtadalis darbingo amžiaus žmonių), įdarbinama vis daugiau trečiųjų šalių piliečių. Šiuo metu leidimus dirbti Lietuvoje turi 6 143 tokie asmenys. Dauguma jų pluša Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Iš mažesnių savivaldybių dominuoja Trakai, Šalčininkai ir Visaginas.

Kaip nurodo Lietuvos darbo birža (LDB), pernai teisę dirbti Lietuvoje turėjo 39 užsienio valstybių piliečiai - 3159 iš Ukrainos, 1542 iš Baltarusijos, 157 iš Kinijos, 128 iš Moldovos, 98 iš Rusijos, 75 iš Gruzijos, 49 iš Šri Lankos, 34 iš Indijos. Per du šių metų mėnesius daugiausia leidimų dirbti išduota ukrainiečiams, baltarusiams, rusams ir moldavams. Kad juos gautų, trečiųjų šalių piliečiai privalo būti registruoti Lietuvoje, įrodyti turimą ir mūsų darbdaviams reikalingą kvalifikaciją bei darbo patirtį, atitikti dar keletą reikalavimų.

Leidimai išduodami dvejiems metams. Trūkstamų profesijų specialistams be pertraukos leidžiama dirbti ketverius metus. LDB duomenimis, 89 proc. trečiųjų šalių piliečių pernai dirbo paslaugų sektoriuje, 9 proc. - pramonėje, 2 proc. - statybose. Dažniausiai tai virėjai, suvirintojai, laivų korpusų surinkėjai, statybininkai, paklausiausi - tolimųjų reisų vairuotojai.

Vienur - vairuotojai, kitur - virėjai

Šiauliuose pernai dirbo net 1156 trečiųjų šalių piliečiai. Šiaulių teritorinės darbo biržos direktorius Rimundas Domarkas LŽ pabrėžė, kad šiame mieste nuo seno veikia daug krovinių vežimo kompanijų. „Vien pernai į Šiaulių įmones atvyko dirbti daugiau kaip 300 naujų vairuotojų iš trečiųjų šalių“, - atkreipė dėmesį R. Domarkas.

Tačiau tarptautinių vežimų bendrovės, norėdamos įdarbinti užsieniečius, pirmiausia turi paskelbti vairuotojų paiešką Lietuvoje. Tik tuo atveju, jei nesulaukia pageidaujančių dirbti Lietuvos piliečių, jos gali priimti svetimšalius. „Neturiu duomenų, kokį atlyginimą gauna Šiaulių įmonėse dirbantys vairuotojai, atvykę iš trečiųjų šalių. Tačiau galima numanyti, kad jie tenkinasi mažesniu uždarbiu, nei reikalauja lietuviai“, - spėjo R. Domarkas. Taip jis aiškino situaciją, kodėl Šiaulių, garsėjančių itin dideliu nedarbu, įmonės vairuotojais įdarbina užsieniečius.

Antrame pagal dydį Lietuvos mieste Kaune pernai dirbo kone triskart mažiau nei Šiauliuose trečiųjų šalių piliečių - 415. Kaip aiškino Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Balnanosienė, tokia padėtis susiklostė todėl, kad laikinojoje sostinėje niekada nebuvo smarkiai išplėtotas krovinių gabenimo sektorius, tad Kaunui nereikia į Lietuvą plūstančių vairuotojų iš užsienio. „Čia trečiųjų šalių piliečiai įdarbinami viešojo maitinimo įmonėse“, - pridūrė ji. Pasak I. Balnanosienės, Kauno restoranuose dirba virėjų iš Azerbaidžano, Armėnijos, Indijos. „Vilniuje, kur viešojo maitinimo įstaigų yra daugiau, įdarbinama virėjų ir iš kitų, mums kur kas egzotiškesnių kraštų", - teigė darbo biržos atstovė.

Pasidomėjus, kodėl pagal trečiųjų šalių piliečių skaičių kitus Lietuvos regionus lenkia Trakų savivaldybė, kurioje pernai leidimus dirbti turėjo 166 tokie asmenys, Vilniaus teritorinės darbo biržos Trakų skyriaus vedėjos pavaduotoja Valia Stapulionytė pabrėžė, kad nemažai tarptautinių krovinių vežimo bendrovių nuo seno veikia Elektrėnuose, ir jos, neradusios norinčių dirbti lietuvių, priima užsieniečius.

Išgena maži atlyginimai

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ sekretorius transporto politikai Gintautas Ramaslauskas LŽ tvirtino, kad Lietuvoje, "Linavos" duomenimis, turėtų būti įdarbinta daugiausia 3 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų iš trečiųjų šalių. Šios kategorijos darbuotojų trūksta visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse.

„Senųjų ES šalių kompanijos vairuotojų gretas papildo įdarbindamos šios profesijos atstovus iš Lietuvos ir kitų ES naujokių, nes gali pasiūlyti didesnį atlygį už darbą. Mums į laisvas vietas belieka priimti trečiųjų šalių piliečius“, - dėstė G. Ramaslauskas. Jis pažymėjo, kad turėdamas galimybę rinktis darbdavys visada noriau įdarbina savo valstybės gyventoją, o ne imigrantą. "Linavos" atstovas nemano, jog ateityje Lietuvos bendrovėse galėtų smarkiai padaugėti vairuotojų iš trečiųjų šalių. Transporto sektorius išgyvena toli gražu ne pačius geriausius laikus, tad veiklai nesiplečiant nereikės ir naujų šios srities darbuotojų.

LDB duomenys rodo, kad statybų sektoriuje pluša apie 2 proc. užsieniečių, tačiau Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo žiniomis, mūsų statybų bendrovėse gali dirbti maždaug 2 tūkst. trečiųjų šalių piliečių. „Neseniai gavome Ukrainos verslo struktūrų ir šios valstybės ambasados prašymą statybininkais įdarbinti ukrainiečių“, - sakė jis. Asociacijos prezidentas priminė, kad trečiųjų šalių piliečiai, norėdami dirbti mūsų krašte, privalo gauti Šengeno vizą, o patirtis rodo, jog nemažai daliai ją gavusių žmonių Lietuva tampa vien tarpine stotele - čia imigravę statybininkai persikelia į tas Europos valstybes, kuriose gali daugiau uždirbti.

Svetur išvyksta ir Lietuvos piliečiai, turintys statybininko specialybę. D. Gedvilo manymu, Lietuvai teks importuoti statybininkus tol, kol šios srities darbuotojų atlyginimai mūsų krašte bus mažesni nei kitose ES valstybėse.

Boguslavas Gruževskis/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ir gerai, ir nelabai

Faktą, kad Lietuvoje šiuo metu įdarbinta daugiau kaip 6 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius profesorius Boguslavas Gruževskis vertina nevienareikšmiškai. Anot jo, esama ir teigiamų, ir neigiamų aspektų.

„Pirmiausia reikia pasakyti, kad darbo jėgos imigracija liudija apie ekonomikos pakilimą. O tai jau gerai. Mano turimais duomenimis, Lietuvoje daugiausia dirba iš trečiųjų šalių atvykusių vairuotojų, suvirintojų ir virėjų. Gerai, kad jie dalyvauja mūsų darbo rinkoje, nes patenkina darbdavių poreikius, stabilizuoja padėtį darbo rinkoje“, - aiškino B. Gruževskis.

Blogai yra tai, profesoriaus teigimu, jog laisvos darbo vietos, Lietuvoje esant dideliam nedarbui, atitenka kitų valstybių piliečiams. „Gerai būtų buvę tada, jei būtume taip išplėtoję pramonę, kad mums reikėtų ne iš kitų šalių importuojamų vairuotojų ar virėjų, bet aukštąsias technologijas išmanančių specialistų. Tuomet būtų galima kalbėti apie visapusišką laimėjimą“, - įsitikinęs jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"