TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Svetimžemiams augalams skelbiamas karas

2012 08 22 7:30
LŽ archyvo nuotraukos

Agresyviems, dar sovietinės valdžios nurodytiems auginti Lietuvoje, o dabar už įstatymo ribų atsidūrusiems Sosnovskio barščiams naikinti gamtosaugininkai gavo europinių milijonų. Tačiau jie ir patys netiki, kad šių svetimžemių augalų įmanoma visiškai atsikratyti.

"Jau keletą metų kovoju su tais baisūnais - pjaunu kelis kartus per metus. Sėklų jie nesubrandina ir nepasisėja, tačiau vis tiek dauginasi - šaknimis. Pjaudama tuos augalus ne kartą nusideginau odą. Pūslės būna baisios, vėliau matyti gilūs nudegimai. Nuo šiol bandysiu tuos bjaurybes dusinti plėvele, o tiems, kurie šienauja, patariu tinkamai apsirengti ir saugotis, kad šių augalų sulčių nepatektų ant odos", - apie Sosnovskio barščius LŽ pasakojo sodininkė Greta.

Šie milžiniški, neretai už žmogų aukštesni (Lietuvoje gali užaugti iki penkių metrų aukščio) augalai išgarsėjo ne vien dėl to, kad po jų  pusmetriniais lapais neauga net žolė, bet ir dėl savo "piktumo" - gali sužeisti prie jų neatsargiai prisilietusius žmones. Sosnovskio barščių sultyse yra labai stipraus alergeno furanokumarino, kuris nepaprastai padidina odos jautrumą saulės šviesai. Todėl oda nudega, jei ant jos patenka šių sulčių. Iškyla sunkiai gyjančių vandeningų pūslių, gali atsirasti rudų pigmentinių dėmių.

Ši mergina labai rizikuoja.

Auginti liepė sovietų valdžia

Sosnovskio barščiai nepaprastai gajūs - plinta tiek sėklomis, tiek šaknimis, kurios užauga iki 10 cm storio ir sulenda į žemę iki 60 cm ar giliau. Anot svetimžemius augalus tyrinėjančio Botanikos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslų daktaro Zigmanto Gudžinsko, šie Kaukazo augalai į mūsų šalį buvo atvežti tuometės sovietų valdžios nurodymu, mat ši nusprendė, kad iš Sosnovskio barščių, kaip ir iš kukurūzų, išeis daug puikių pašarų galvijams.

"SSRS valdžia liepė auginti šiuos barščius Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje ir Leningrado srityje. Lietuvoje jų pirmiausia buvo pasėta Vilniaus Jeruzalės bandymų stotyje, Lapių tarybiniame ūkyje prie Kauno ir Cirkliškio tarybiniame ūkyje-technikume Švenčionių rajone", - LŽ sakė docentas Z.Gudžinskas.

Kurį laiką Sosnovskio barščiais žavėjosi ir gėlininkai bei bitininkai, mat šie augalai išskleidžia didžiulius žiedynus, kuriuos aptupia bitės. Tačiau paaiškėjo, jog vėliau jos suserga.

Z.Gudžinskas viliasi, kad gal pavyks pristabdyti Sosnovskio barščių plitimą keleriems metams bent saugomose gamtos teritorijose.

Susigriebta per vėlai

Kai susigriebta, kad šie kaukazietiški monstrai pridaro gerokai daugiau žalos negu duoda naudos, buvo per vėlu - Sosnovskio barščiai plito jau nebesėjami pakelėse, pamiškėse ir kitur, sudarydami milžiniškas plantacijas.

Verta žvilgtelėti į Z.Gudžinsko vadovaujamų botanikų darbo ataskaitą. "Ignalinos rajone, prie kelio Dūkštas-Rimšė-Rojus sankryžos, plyti buvusi kultūrinė pieva. Joje ir aplink ją - nepaprastai didelė ir tanki Sosnovskio barščių populiacija, užimanti kelis šimtus, o gal net keliolika šimtų hektarų. Visos pievos, pamiškės, pakrūmės, pakelės priaugusios barščių. Jų tankumas čia labai didelis", - baisėjosi tyrėjai.

"Žmonės šneka, kad tuomet, kai iš Sosnovskio barščių buvo spaudžiamas silosas, mirė mechanizatorius, kuris traktoriumi slėgė žalią masę į kaupą. Jis atrodė kaip po cheminio ginklo panaudojimo. Paskui visi bandymai su ta velnio žole buvo nutraukti, o laukas, kuriame ji augo, užartas. Tačiau tas gajus "brudas" vis tiek išplito", - apie šiuos augalus kalbėjo vienas sodininkas.

2001 metais Aplinkos ministerija (AM) įtraukė Sosnovskio barščius į kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų bei grybų rūšių sąrašą, rekomendavo juos naikinti. Tačiau kas tai turėjo daryti ir už kokias lėšas?

Tiesa, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programoje numatyta galimybė žemės savininkams naikinti Sosnovskio barščių sąžalynus, už tai žadama finansinė parama. Tačiau nieko nepadaryta. LŽ kalbinti AM darbuotojai aiškino, jog už tai yra atsakinga Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), o šioje įstaigoje LŽ buvo tikinamos, kad Sosnovskio barščiais turėtų pasirūpinti AM.  

Jei žemės savininkai ar kiti jos naudotojai nenaikina Sosnovskio barščių ir kitų piktžolių, teoriškai jie gali būti baudžiami įspėjimu arba piniginėmis baudomis. Bet nei AM, nei ŽŪM pareigūnai teigė neprisimenantys, ar kam nors buvo taikytos tokios sankcijos.

Svetimžemių barščių "dovanos".

Ar padės europiniai milijonai?

Tačiau dabar, atrodo, AM valdininkai prieš baisiuosius augalus užsimojo iš peties. LŽ jau rašė, kad ministerija užsakė mokslininkams už 3 mln. litų europinių ir valstybės biudžeto lėšų parengti retų augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos bei invazinių rūšių gausumo reguliavimo veiksmų planus 2009-2012 metams. Viename jų atsidūrė ir Sosnovskio barščiai bei kai kurie kiti invaziniai augalai. Kovos su jais planą sudarė Gamtos tyrimų centras. Dabar AM valdininkai ieško, kas pagal šį planą galėtų atlikti darbus. Ministerijos paskelbto viešo konkurso nugalėtojas turėtų paaiškėti netrukus.   

Retoms rūšims saugoti ir invazinėms reguliuoti gauta 28 mln. 53 tūkst. litų, iš jų beveik 24 mln. litų  - europinės lėšos. AM Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistė Miglė Simanavičienė sakė dar nežinanti, kiek pinigų iš minėtos sumos atiteks Sosnovskio barščiams naikinti. Anot jos, bus naikinama trisdešimtyje vietų, daugiausia - saugomose gamtos teritorijose: nacionaliniuose, regioniniuose parkuose ir prie pat jų ribų. "Darbai bus pradėti jau šiemet", - tikino M.Simanavičienė.

Kadangi darbai vyks saugomose gamtos teritorijose, botanikas Z.Gudžinskas rekomendavo nenaudoti chemikalų. Barščiai bus šienaujami. Tik ar ne per vėlu šiais metais imtis darbo? Juk barščiai jau baigia nužydėti ir nokina sėklas, o jos šienaujant gali dar plačiau pasisėti? Ar nebus pinigai išleisti vėjais? "Su tais augalais verta kautis visais metų laikais, žinoma, išskyrus žiemą", - pabrėžė Z.Gudžinskas. Paklaustas, ar įmanoma mūsų krašte visiškai atsikratyti Sosnovskio barščių, mokslininkas prisipažino nelabai tuo tikintis. "Darbo labai daug, nes šie augalai paplito beveik visuose rajonuose. Tačiau visiškai išgelbėti Lietuvą nuo jų jau nerealu. Bet gal pavyks pristabdyti barščių plitimą keleriems metams bent saugomose gamtos teritorijose", - vylėsi botanikas.

Karo kirvis bus pakeltas ir prieš uosialapius klevus. Šie iš Šiaurės Amerikos į Lietuvą atkeliavę medžiai sparčiai plinta paupiuose ir kitur, išstumdami gluosnius bei kitus medžius. Pasak Z.Gudžinsko, uosialapiai klevai pavojingi dar ir dėl to, jog pavasarį paskleidžia daug alergiškų žiedadulkių. "Gali būti, kad dėl pavasarinės alergijos nemažai kalti šie medžiai", - svarstė mokslininkas.

Daugelis esame matę pakelėse, pamiškėse didelių mėlynų lubinų "žvakių". Šie augalai į Lietuvą atvežti XX amžiaus pradžioje taip pat iš Šiaurės Amerikos. Jie buvo sėjami miškuose ir pamiškėse žvėrims šerti, priešgaisrinėms juostoms sudaryti, dirvožemiui pagerinti. Tačiau greitai paaiškėjo, kad ten, kur prisiveisia gausialapių lubinų, daugelis kitų augalų sunyksta, jų vietą užima dilgėlių ir kiečių sąžalynai.

"Pagal galimybes naikinsime ir uosialapius klevus bei gausialapius lubinus, bet svarbiausia - bent šiek tiek išnaikinti Sosnovskio barščių", - pažymėjo Z.Gudžinskas.

Kovoti su kenksmingais augalais tenka ir kitose šalyse.

Kariauti galime ir patys

Galbūt ten, kur jūs gyvenate, veši daugybė Sosnovskio barščių, tačiau toje vietoje - nei nacionalinis, nei regioninis parkas, todėl nėra vilčių, kad tuos baisūnus kas nors naikins. Bet karą šiems augalams galite paskelbti ir patys, nors valdžia vargu ar jus už tai apdovanos. Mokslininkai pataria elgtis atsargiai: apsirengti neperšlampamais drabužiais, kad barščių syvai nepasiektų kūno, užsimauti neperšlampamas pirštines, užsidėti sandarius apsauginius akinius. Jei augalų sulčių vis dėlto patektų ant odos, reikėtų tas vietas tuoj pat nuplauti vandeniu su muilu arba trupučiu sodos, paskui patepti kokiu nors tepalu nuo nudegimų.

Sumanūs žmonės yra sugalvoję daug kovos su Sosnovskio barščiais būdų, bet kol kas nė vienas jų ne šimtaprocentinis. Vieni bando nuodyti juos herbicidais (roundapu), tačiau šie kenkia ne tik augalams, bet ir žmonėms, be to, gana brangūs. Purkšti reikia pavasarį 2-3 kartus kas keletą savaičių. Oras tada turi būti ramus ir sausas, ne šilčiau negu 20 laipsnių, kitaip preparatas greitai nugaruos (jeigu lyja - lietus nuplaus).

Jei barščiai jau siekia pusmetrį, herbicidai gali būti nebeveiksmingi. Tokiu atveju belieka šienauti. Bet ne vieną, o bent du sykius per metus, kai tik Sosnovskio barščiai atželia, kad nepražystų ir nesubrandintų sėklų. Ir taip darykite mažiausiai penkerius metus, kol pasieksite galutinę pergalę.

Beprasmiška šienauti barščius tada, kai jie jau subrandinę sėklas. Taip tik padėsite joms išplisti. Sosnovskio barščių negalima pjauti šviečiant kaitriai saulei. Tai geriausia daryti tik vakare arba apsiniaukusią, lietingą dieną.

Kai kurie žmonės į styrančių nupjautų barščių kotų angas pila herbicidų, acto, net dyzelino. Tačiau tai - teršalai. Dar kiti patyrę kovotojai pataria anksti pavasarį, pašalinus prieš tai buvusių barščių liekanas, uždengti tas vietas, kuriose jie augo, geotekstilės audiniu arba juoda daržo plėvele. Išdygę barščiai žus nuo tamsos ir karščio. Plėvelės reikia nenudengti bent vienus metus. Tai brangu, bet teigiama, kad efektyvu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"