TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Svetur gena nusivylusi visuomenė

2011 04 12 0:00
Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė R.Retkutė mano, kad per visus tuos metus po Nepriklausomybės atgavimo išvykusiųjų iš Lietuvos skaičius gali siekti pusę milijono.
Olgos Posaškovos (LRS) nuotrauka

Dauguma iš Lietuvos emigravusių tautiečių neslepia nenorintys grįžti gyventi į Tėvynę. Tokia nuostata vyraus tol, kol pasikeis mūsų krašto visuomenė ir jos požiūris į žmogų.

Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Renata Retkutė įžvelgia pastaruoju metu kintančias tautiečių emigracijos tendencijas. Jos teigimu, anksčiau lietuviai į užsienį vykdavo laikinai uždarbiauti. Dabar emigracija dažniausiai suvokiama kaip gyvenimo perkėlimas iš vienos šalies į kitą. Todėl vis dažniau svetur pasiryžtama iškeliauti su šeima.

Geriausias emigrantų indėlis į Lietuvos gerovę, anot Jungtinėje Karalystėje gyvenančios lietuvės, - jų doras ir sąžiningas darbas. "Tokiu būdu, taip pat per asmeninius ryšius, Lietuva tampa ne maža valstybe Europos paribyje, bet užsieniečiams įdomiu kraštu", - interviu LŽ sakė Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narė Renata RETKUTĖ.

Statistika padėties neatspindi

- Statistika skelbia, kad nuo Nepriklausomybės atgavimo Lietuvą paliko daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų. Tačiau neabejojama, jog tikrieji skaičiai gerokai didesni. Jūsų nuomone, kokie jie?

- Kadaise buvęs britų premjeras Benjaminas Disraelis sakė: "Yra melas, didelis melas ir statistika." Vien Jungtinėje Karalystėje nuo 2005 iki 2010 metų Lietuvos piliečiams buvo išduota daugiau kaip 190 tūkst. socialinio draudimo numerių. Teigiama, kad Airijoje gyvena per 100 tūkst. lietuvių. O kiek jų dar kitose Europos ir viso pasaulio valstybėse? Manau, kad per visus tuos metus po Nepriklausomybės atgavimo išvykusiųjų skaičius gali siekti pusę milijono.

- Apklausų duomenys rodo, kad emigruoti nori ketvirtadalis Lietuvos gyventojų. Koks galėtų būti artimiausio laikotarpio emigracijos mastas?

- Sunki ekonominė ir nestabili politinė situacija daugelį verčia svarstyti apie emigraciją. Tačiau laikai, kai tiesiog susikraudavai lagaminą ir, pasikabinęs ant kaklo fotoaparatą, išvykdavai turistauti į Londoną, - jau praeityje. Migracija - sudėtingas procesas, susidedantis iš daugybės skirtingų elementų. Svarbi yra socialinė infrastruktūra, kalbinė kompetencija, psichologinis nusiteikimas. Galiausiai migracija - ir socialinio kapitalo mainai tarp dviejų valstybių. Jei priimanti šalis nebegalės pasiūlyti darbo vietų ir socialinių garantijų, natūraliai mažės migracija iš "šalies donorės".

Žvelgiant iš Lietuvos ir Jungtinės Karalystės pozicijų, emigracijos perspektyvos priklausys nuo pakilimų ir nuosmukių abiejų kraštų ekonomikoje. Vieša britų retorika nėra palanki. Pastarąjį pusmetį užfiksuotas rekordinis bedarbių skaičius, statybų sektoriuje - stagnacija, ruošiama socialinių išmokų reforma, kuri turėtų skatinti ieškotis darbo, o ne vegetuoti gaunant pašalpą.

- Tačiau pastaraisiais metais daugiausia Lietuvos gyventojų emigravo būtent į Jungtinę Karalystę, Airiją, Ispaniją, Skandinavijos valstybes. Kodėl jos mūsų tautiečiams patraukliausios?

- Pagrindinė priežastis, kodėl lietuviai rinkosi emigruoti į šiuos kraštus, yra ta, kad minėtos valstybės sutiko įsileisti naujuosius europiečius ir atvykusiesiems galėjo pasiūlyti darbo.

Tendencijos keičiasi

- Įprasta manyti, kad didelę emigraciją daugiausia lemia bloga ekonomikos padėtis, nors vis daugiau išvykstančiųjų kalba apie nusivylimą valstybe.

- Kalbant apie ekonomikos padėtį, reikia pažymėti, kad tai gana abstraktus dalykas. Vieniems ji sunki, kai netenkama darbo, kitiems - kai sumažinamas atlyginimas ar padidinami mokesčiai, dar kitiems - kai nematoma perspektyvų, kad didės pajamos.

Nemanau, kad esama masinės psichozės būtinai išvykti. Kiekvienas sprendimas - individualus. Paanalizavus išsamiau paaiškėtų, kad konkrečiu atveju buvo keletas priežasčių, nulėmusių pasirinkti emigranto dalią.

Žvelgiant plačiau, pastarąjį dešimtmetį pasaulyje pasikeitė migracijos modelis. Anksčiau jis buvo suvokiamas kaip piramidė. Dauguma išvykstančiųjų buvo žemos kvalifikacijos, o mažuma - aukštos kvalifikacijos specialistai. Dabar turime "smėlio laikrodžio" efektą: aukštos kvalifikacijos, išsilavinę ir patirties turintys specialistai emigruoja taip pat dažnai, kaip ir vadinamieji juodadarbiai. Tai galime pastebėti ir Lietuvoje.

- Anksčiau uždarbiauti į užsienį paprastai išvykdavo vienas šeimos narys, dabar vis dažniau tam ryžtasi visa šeima.

- Tai lemia kelios priežastys. Pirmiausia skiriasi emigracijos tikslai. Anksčiau į emigraciją buvo žiūrima kaip į laikiną uždarbiavimą, galimybę pataisyti šeimos materialinę gerovę ar į būdą sutaupyti pinigų namui, butui, automobiliui įsigyti.

Dabar migracija suvokiama kaip gyvenimo perkėlimas iš vieno krašto į kitą. Todėl ir vykstama visa šeima.

- Vis daugiau išvykstančiųjų pareiškia niekada nebegrįšiantys į tėvynę. Kodėl jų pozicija tokia kategoriška?

- Lietuvių patarlė sako: "Nespjauk į šulinį, nes gali tekti iš jo gerti." Taip ir dėl kategoriško sprendimo negrįžti į gimtinę. Juk globaliame ir besikeičiančiame pasaulyje naivu būti tikram dėl ateities sprendimų. Manyčiau, kad išvykusieji nenorėtų grįžti ne į šalį, bet į visuomenę, kurią jie paliko. Kas nori gyventi visuomenėje, kur 90 proc. žmonių yra nusivylę ir nelaimingi? Tam, kad išvykę lietuviai norėtų grįžti, pirmiausia turi keistis būtent visuomenė ir jos požiūris į žmogų.

Laiko save lietuviais

- Lietuvoje dažniausiai įžvelgiama tik neigiama emigracijos pusė: mažėja darbingiausių gyventojų, "nuteka protai", prarandama aktyviausia visuomenės dalis. Ar emigracija turi šviesiąją pusę? Kokia ji?

- Migracijos teoretikai pastaruoju metu mėgsta pabrėžti, kad terminą "protų nutekėjimas" reikia keisti kitu - "protų apytaka". Mano nuomone, emigracija suteikia neįkainojamą dovaną - patirtį. Ji praplečia akiratį, išmoko tausoti savo tautinę tapatybę, suteikia išsilavinimą ir kūrybinę erdvę. Pažiūrėkite, kiek šiais metais Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyta užsienyje gyvenančių lietuvių rašytojų knygų!

- Svetur gyventi išvykę lietuviai greitai integruojasi, asimiliuojasi su vietos žmonėmis. Ar rūpi emigrantams išsaugoti lietuvybę? Kaip tai daroma?

- Tarp emigrantų yra įvairių žmonių. Dalis jų aktyviai dalyvauja lietuviškuose renginiuose, leidžia vaikus į lituanistines mokyklas, švenčia tradicines lietuviškas šventes. Kiti, priešingai - stengiasi kuo greičiau nutraukti visus ryšius su Lietuva, panaikinti bet kokius ženklus, galinčius "išduoti" juos esant lietuvius.

Sakyčiau, kad lietuviai sėkmingai integruojasi naujuose kraštuose. Tačiau išvykėliai iš Lietuvos, mano nuomone, nesiekia asimiliuotis. Man dar neteko sutikti lietuvio, kuris sakytų: "Dabar jau esu tikras britas." Net jaunoji karta, Jungtinėje Karalystėje gimę ir puikiai angliškai kalbantys vaikai, vis dar laiko save lietuviais.

Geriausias indėlis - darbas

- Antrosios bangos emigrantai prasidėjus sovietų okupacijai bandė atkreipti pasaulio dėmesį į Lietuvos likimą, daryti įtaką Vakarų politikams. Ar šių laikų emigrantai turi noro ir dirba Tėvynės labui?

- Daryti įtaką politikams yra Užsienio reikalų ministerijos diplomatinio korpuso pareiga. Geriausias emigrantų indėlis gerinant Lietuvos įvaizdį - jų doras ir sąžiningas darbas. Taip pat ir asmeninių ryšių puoselėjimas. Tada Lietuva tampa ne maža valstybe Europos paribyje, bet užsieniečiams įdomiu kraštu, iš kur, kaip žino koks nors britas, atvyko jo kolega Jonas.

- Per pastaruosius metus Lietuvoje buvo sukurta daugybė įvairiausių strategijų ryšiams su užsienio lietuviais ir jų organizacijomis stiprinti. Dabar valdžia puoselėja "Globalios Lietuvos" idėją. Kaip ją vertinate? Ar ji netaps eiliniu "popieriniu" dokumentu?

- Pačią idėją sukurti "Globalios Lietuvos" strategiją vertinu labai teigiamai. Tai rodo norą suprasti užsienyje gyvenančių lietuvių poreikius ir santykį su Tėvyne. Kad ryšiai būtų plėtojami kryptingai, būtina turėti pagrindą. Tikimės, kad juo ir taps "Globalios Lietuvos" strategija.

Noriu tikėti, kad ji peržengs politinės valios peripetijų spąstus ir iliuziją, kad interneto svetainės pavadinimu "Globali Lietuva" sukūrimas yra esminis veiksnys santykiuose su užsienio lietuviais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"