TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Svetur pritapti lengviau?

2011 10 29 9:18

Į svečias šalis išvykstantys darbo emigrantai tikisi, kad svetur jie lengvai prisitaikys prie tenykštės darbo rinkos ir prireikus nesunkiai pakeis savo kvalifikaciją. Lietuvos darbo rinkos specialistai pataria nepuoselėti tokių vilčių, bet neturi duomenų, kaip vyksta perkvalifikavimo procesas kitose valstybėse.

Lietuvos piliečiai, norintys išsiaiškinti, kaip prisitaikyti prie kintančių rinkos poreikių kituose kraštuose, tai sužino tik atsidūrę svetur arba išsiklausinėję kitų emigrantų asmeniškai. Informacija apie kvalifikacijos keitimo tvarką kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse nėra kaupiama nė vienoje su darbo rinka susijusioje Lietuvos valstybinėje institucijoje.

Mokosi ne dėl "popierėlio"

Kitose ES valstybėse dirbantys lietuviai įsitikinę, kad labiau ekonomiškai išsivysčiusiose kraštuose darbuotojų perkvalifikavimo sistema veikia tobulai, o procesai paprastesni nei Lietuvoje, todėl darbdaviams ir darbuotojams lengviau prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių. Tokį tikėjimą skatina ir kitų emigrantų pasakojimai apie jų sėkmingai įveiktą prisitaikymo svetimame krašte procesą.

Štai Ispanijoje žemės ūkio sektoriuje trejus metus dirbantis Romas K. teigia, kad šioje šalyje jam jau teko tobulinti savo darbo įgūdžius. Vaismedžių plantacijoje dirbantis vyras darbo pradžioje visą mėnesį kiekvieną dieną vykdavo keliasdešimt kilometrų į mokymo kursus, kuriuos baigęs gavo sodininko pažymėjimą, liudijantį, kad, be vaisių rinkimo, jis gali užsiimti ir vaismedžių priežiūra: genėti, purkšti juos cheminėmis medžiagomis ir trąšomis.

"Kursai buvo gana įdomūs, tai nebuvo mokymasis vien dėl "popierėlio" - įgytas žinias pritaikau ir kasdieniame darbe, ir namuose, kai reikia kokią obels šaką nupjauti. Be to, iš karto, tik baigus kursus,  mano atlygis per savaitę išaugo 100 eurų, o už mano mokymąsi sumokėjo darbdavys. Be tokio pažymėjimo, kokį įgijau, pagal Ispanijos įstatymus minėtų darbų atlikti negalima - pričiuptam darbdaviui iškart tektų mokėti baudą", - pasakojo jis.

Lietuvoje netekęs darbo Almantas Ž. išvyko pas giminaitį į Prancūziją, kur iškart pradėjo lankyti automechanikų kursus. Šiuos mokymus baigęs vyras galės oficialiai dirbti autoservise, be to, jis mokysis prancūzų kalbos. Namuose viena su vaikais likusi jo žmona tiki, kad civilizuotoje valstybėje šeimos galvai pavyks greitai prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų ir sėkmingai įsilieti į naują darbą, nors Lietuvoje jam nėra tekę dirbti autoservise.

"Kai abu su vyru Lietuvoje netekome darbo, tarėmės, ką daryti. Auginame du vaikus, nesame labai jauni ir mums rūpi, kaip išgyventi. Kol Lietuvoje vyras būtų susiradęs darbą pagal turimą kvalifikaciją, kol būtų sulaukęs padoresnio atlyginimo, neaišku, kiek laiko būtų praėję. Bijau net pagalvoti, ką reikėtų pereiti, jeigu bandytume keisti kvalifikaciją pagal Lietuvoje esančią tvarką", - LŽ pasakojo bedarbė Almanto žmona. Mat ji, kaip ir kiti darbo ieškantys žmonės, gerai žino viešai pasakojamas istorijas, kad krašto teritorinėse darbo biržose registruoti bedarbiai, ypač vidutinio amžiaus, vargiai gali tikėtis būti pasiųsti į mokymus keisti kvalifikacijos, nebent už dovanas.

Netiki emigrantų lūkesčiais

Tarptautinės migracijos organizacijos nurodytais oficialiais duomenimis, 77 proc. per 1990-2010 metus emigravusių 0,6 mln. Lietuvos piliečių sudaro darbingi 15-44 metų žmonės. Daug jų užsienyje dirba mažai kvalifikacijos reikalaujančius darbus, bet kiti ją įgyja pasirinktoje šalyje arba to tikisi.

Europos užimtumo tarnybos EURES Lietuvoje vyriausiasis specialistas Vytautas Juršėnas LŽ teigė negalintis palyginti Lietuvoje veikiančios perkvalifikavimo sistemos veikimo su kitų ES valstybių sistemomis, nes tiesiog neturi informacijos apie darbinių gebėjimų keitimo ar tobulinimo tvarką. "Mūsų pastebėjimais, kitose ES valstybėse narėse siekiantys įsidarbinti lietuviai daugiau domisi ne persikvalifikavimo galimybėmis, o galimybe išmokti tos šalies kalbą, lankyti kalbos kursus", - dėstė jis.

Pašnekovas sakė, kad ir kituose kraštuose darbdaviai gali naudotis padėtimi, kai besimokančiam bedarbiui mokamos stipendijos. "Bendraujant su darbuotojais iš Ispanijos profesinio renginio centro pavyko sužinoti, jog šioje šalyje besimokantys bedarbiai stipendijos negauna. Tai, anot ispanų, didina besirengiančiųjų darbo rinkai motyvaciją - jei žmogus tikrai apsisprendžia įgyti profesiją ar persikvalifikuoti, jis tai daro ne dėl gaunamų išmokų, o dėl savo ateities. Jie paminėjo ir tai, jog anksčiau jų krašte stipendijos būdavo mokamos, pavyzdžiui, namų šeimininkėms, kurios lankydavo virėjų kursus, nors juos baigusios įsidarbinti neketindavo", - pasakojo V.Juršėnas.

Vilniaus teritorinės darbo biržos EURES tarnybos atstovė Ginta Alisevičiūtė mano, kad iš Lietuvos išvykstantys darbo emigrantai dažniausiai turi nepagrįstų lūkesčių dėl paprastesnių persikvalifikavimo galimybių svetur. Pagrindinė problema, jos nuomone, su kuria susiduria į kitus kraštus išvykę lietuviai, siekiantys prisitaikyti prie tos šalies darbo rinkos poreikių, vis dar išlieka kalbos mokėjimas.

"Kitose ES valstybėse veikiančios mūsiškę darbo biržą atitinkančios institucijos imigrantus dažniausiai siunčia į kalbos kursus. Jeigu tuo metu yra organizuojami kalbos kursai imigrantams, jie pasiūlomi kalbos nemokantiems bedarbiams, tačiau, jeigu tuo metu tokie kursai nevykdomi, žmogus pats turi už juos susimokėti. Be to, gali būti ir taip, kad jau radęs darbo vietą žmogus susitaria su darbdaviu dėl kvalifikacijos kėlimo arba keitimo, tokiu atveju jis dalį dienos dirba, dalį - mokosi", - pasakojo ji.

Ruošia darbo vietai užimti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) LŽ pateiktais duomenimis, tose ES valstybėse, kur plačiai įdiegtas mokymosi visą gyvenimą principas, užimtumo tarnybos suteikia galimybę žmogui pirmiausia įsivertinti kompetenciją, ir jeigu jam reikia tobulėti arba rinktis kokią kitą sritį, jam pasiūlomas mokymas. Už mokymą gali būti mokama įvairiai: būsimo darbdavio, valstybės, asmens lėšomis.

Ministerijos specialistai primena, kad Lietuvos darbo birža taip pat sudaro galimybę bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą darbuotojams įgyti naują ar tobulinti turimą kvalifikaciją. Per pirmąjį šių metų pusmetį į profesinius mokymus buvo nusiųsta 5310 žmonių.

Sudarius trišalę profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartį tarp teritorinės darbo biržos, bedarbio ir darbdavio, mokytis žmogus gali būti siunčiamas pirmumo teise. Lina Burbaitė, SADM Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja, pasakojo, kad pagal trišalę sutartį darbo birža įsipareigoja parinkti žmogui mokymo programą reikiamai kvalifikacijai įgyti ir apmokėti jo mokymą, o darbdavys - įdarbinti apmokytą žmogų į konkrečią darbo vietą. Bedarbis iš darbo biržos gauna fiksuoto dydžio mokymo kainą ir gali kreiptis į vieną iš atestuotų mokymo įstaigų.

"Toks trišalis bendradarbiavimas skatina darbdavius aktyviai dalyvauti šiame procese. Taigi jie turi galimybę priimti į darbą tikslingai parengtus žmones, įgijusius konkrečių profesinių žinių, be to, darbdaviai patys gali daryti įtaką profesiniam rengimui, o darbo ieškantis žmogus ir pats tada yra labiau suinteresuotas mokytis. Jei Seimas patvirtins Užimtumo rėmimo pataisas, darbdaviui ir būsimam darbuotojui atsivers ir daugiau galimybių", - LŽ teigė L.Burbaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"