TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Švietimas - ne paslauga, o tautos egzistencijos reikalas

2013 05 02 4:56
V.Simulikas: "Mokinio krepšelio ir laisvosios rinkos principais tvarkomos švietimo sistemos pasekmės pražūtingos." Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Su ilgamečiu Seimo nariu Valerijumi Simuliku kalbamės apie šalies švietimo būklę, pasirengimą pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai ir kitus darbus.

- Seime esate ketvirtą kadenciją. Per tą laiką pakeitėte kelias frakcijas, dirbote ne viename komitete, tad parlamentinės veiklos subtilybes išmanote puikiai. Kuo ši kadencija, jūsų akimis, skiriasi nuo buvusiųjų?

- Šiauliečiai, Dainų vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjai, keturis kartus pareiškė man pasitikėjimą atstovauti jų interesams Seime. Esu labai dėkingas savo gimtojo miesto žmonėms. Tai yra ne tik darbo įvertinimas, bet ir didžiulė atsakomybė. Visada dirbau žmonėms, visada stengiausi pateisinti jų lūkesčius. Savo pažiūrų niekada nekeičiau. O jos susiformavo metams bėgant. Esu kairysis, nebijau prisipažinti, su liberaliomis priemaišomis. Pirmą kartą į Seimą buvau išrinktas būdamas Naujosios sąjungos (socialliberalų) nariu. Vėliau likau vienintelis šios partijos narys Seime, todėl tapau Mišrios frakcijos nariu. Kai Naujoji sąjunga jungėsi su Darbo partija, stiprus šiauliečių socialliberalų skyrius susijungė su socialdemokratais. Atitinkamai šiandien esu Socialdemokratų frakcijos narys. Teko dirbti Švietimo, Užsienio reikalų, Žmogaus teisių komitetuose. O ši kadencija pasižymi tuo, kad Seime jau seniai buvo tokia gausi valdančioji dauguma.

- Po poros mėnesių Lietuva stos prie Europos Sąjungos (ES) Tarybos vairo. Kaip, jūsų, Užsienio ir Europos reikalų komitetų nario, nuomone, Lietuvai sekasi ruoštis šiai misijai? Ar yra kokių "povandeninių rifų", galinčių pakišti koją pirmininkavimo metu?

- Manau, Lietuva tinkamai pasirengs pirmininkavimui. Stebuklų nebus. O dėl "povandeninių rifų" tik priminsiu, kad Lietuvos pirmininkavimo metu ES ketina pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su Azerbaidžanu, Armėnija, Gruzija, Moldova, Ukraina. Tai gali sukelti ir jau kelia tam tikrą tarptautinę įtampą.

- Ne vienus metus jūsų veikla buvo susijusi su mokslo ir švietimo sritimi. Kaip vertinate dabartinę šalies švietimo sistemą?

- Esu dirbęs mokytoju, mokyklos vadovu, buvau vienas iš Šiaulių moksleivių krepšinio lygos steigėjų. Per pastaruosius 7-8 metus iš švietimo sistemos buvo tyliai atimti milijardai litų. Mažiau mokinių, mažiau mokinio krepšelių. Mažiau krepšelių - mažiau lėšų valstybė skiria vaikams ugdyti, mokyti, mažiau lėšų visai švietimo sistemai. Švietimui nereikia daugiau pinigų. Palikime tik tai, kas dabar skiriama. Artimiausius 4-5 metus, natūraliai mažėjant vaikų, švietimo sistemai lėšų pakaktų. Tuomet būtų galima mažinti vaikų skaičių klasėse, išsaugoti dalį mokyklų ir mokytojų. Ir tada galima gerokai pagerinti vaikų ugdymo bei mokymo kokybę. Taip pat būtų galimybė bent jau išlaikyti neformalaus ugdymo sistemą, nes šiandien vaikų užimtumas po pamokų yra apverktinos būklės. Švietimas - ne paslauga, o tautos egzistencijos reikalas. Mokytojas dirba svarbiausią darbą visuomenėje - ugdo vaikus, perduoda jiems žinias, patirtį. Deja, dabar mokytojas - dažnai be darbo, be teisės tobulėti, gauti mokytojo darbo vertą atlyginimą. Mokinio krepšelio ir laisvosios rinkos principais tvarkomos švietimo sistemos pasekmės pražūtingos.

- Vadovaujate Šiaulių krašto bičiulių parlamentinei grupei. Kiek politikai gali pagelbėti savo gimtajam miestui? Kokios, jūsų akimis, pagrindinės Šiaulių bėdos?

- Galima padėti ir padedame. Štai neseniai Šiaulių krašto bičiulių parlamentinė grupė susitiko su Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC), Aplinkos ministerijos, Šiaulių apskrities savivaldybių atstovais ir vadovais, Vyriausybės atstovu Šiaulių apskrityje. ŠRATC, į kurio sąvartyną Aukštrakiuose vežamos viso Šiaulių regiono atliekos, susidarė kritinė situacija: įstaigą slegia dešimtis milijonų litų siekiančios skolos, didelių abejonių kelia jos valdymas ir vadovavimas jai. Ieškosime sprendimų kartu. Neabejoju, kad rasime. Kitas klausimas - regiono kelių būklė, kelininkų bėdos. O šiauliečių problemos, kaip ir visos Lietuvos. Šiauliečiai darbštūs, tik gaila, kad Šiauliuose žmogus per mažai vertinamas. Miesto valdžiai svarbiau pastatai, betonas, žemės sklypai, o žmogus yra antrame ar trečiame plane. Turi būti priešingai.

- Daugelį metų esate radijo mėgėjas. Ką šis sportas duoda jums kaip žmogui ir politikui?

- Tai mano pomėgis, aistra ir laisvalaikis nuo studentiškų laikų - 1984 metų. Žavi galimybė bendrauti radijo bangomis su kolegomis, bendraminčiais, nepažįstamais žmonėmis visame pasaulyje. Radijo mėgėjai - tarsi spalvinga, bet vieninga bendruomenė. Žinoma, dabar yra internetas, juo, kaip ir dauguma žmonių, naudojuosi. Tačiau iš tiesų esu ištikimas savo radijo imtuvui ir siųstuvui.

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"