TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Švietimo įstatymui rašomas dvejetas

2008 08 22 0:00
Švietimo įstatymo pataisas A.Jurgelevičius vadina visiškai netinkama ministerijos dovana mokytojams prieš pat naujuosius mokslo metus.

Studentai mokys vaikus autokratiškai valdomose mokyklose. Tokią perspektyvą siūlomose Švietimo įstatymo pataisose įžvelgia mokytojų atstovai. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) žada drauge su pedagogais aiškintis, kas juos taip sujaudino.

Švietimo įstatymo pataisos - paslaptingos, mat rengiant projektą niekas iš mokytojų atstovų nedalyvavo. Taip teigia Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Audrius Jurgelevičius. "Mokytojų bendruomenė kaip visada tik vejasi važiuojantį traukinį. Pakeitimų imamasi vasarą, kai visi mėgaujasi poilsiu", - apmaudo neslėpė jis.

Tačiau ŠMM sekretoriui Alvydui Puodžiukui ši vieša švietimo darbuotojų reakcija atrodo keista, mat siūlomos nuostatos ministerijos interneto svetainėje "kabojusios" nuo praėjusių metų liepos. "Pripažįstu, galbūt su profesinių sąjungų atstovais nepakankamai aptarėme šiuos niuansus, bet esu pasiryžęs kitą savaitę su jais susitikti ir kalbėtis", - patikino jis.

Išstums jaunikliai?

Ko valdininkai su mokytojais iki galo neaptarė? Pirmiausia ministerija naujuoju įstatymu dirbti į mokyklas norėtų kviesti ne patyrusius specialistus, o universitetų studentus arba kitus asmenis, neturinčius reikiamos kvalifikacijos. "Tokia pataisa leis mokyklų vadovams taupyti lėšas, į kvalifikuotų, seniai dirbančių mokytojų vietas priimti nepatyrusius asmenis, kuriems galima ir mažesnę algą mokėti", - pabrėžė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė.

Tačiau ministerijos sekretorius A.Puodžiukas tikina, kad tokių "pusiau mokytojų" dirba jau nuo seno - šiuo metu šalies mokyklose jų yra beveik tūkstantis. "Žinoma, būtų gerai, kad visi mokytojai turėtų aukštąjį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją. Studentai gali dirbti mokyklose, tačiau numatysime terminą, per kurį jie privalės įgyti pedagogo kvalifikaciją. Bus ir atitinkamų įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, ministro reikalavimų", - žadėjo jis.

Trūktų patirties

Vilniaus pedagoginio universiteto trečiakursė Reda Cibulskytė mano, kad leisti studentams mokyti vaikus - pernelyg rizikingas reikalas. "Žinau, kokie yra mūsų studentai. Dauguma jų nebūtų geri mokytojai. Jie neturi tinkamo žinių bagažo, nepasiruošę psichologiškai. Todėl visas mokinių ugdymo procesas nukentėtų", - sakė ji.

Lietuvių kalbos specialybės studentės įsitikinimu, atėjęs į mokyklą jaunuolis tik sužlugdys savo autoritetą ir pasitikėjimą savimi. "Aš pati nepasitikėčiau savo jėgomis, nes mokytojo profesija išskirtinė: juk tu formuoji kitą asmenybę. Jei rodysi netinkamą pavyzdį, bus bėdos", - kalbėjo R.Cibulskytė.

Ginčas dėl savivaldos

A.Jurgelevičius pabrėžė, kad ministerija taip pat siūlo išplėsti mokytojų pareigas, kurių ir taip esą pakanka. "Ketinama suvaržyti mokyklų savivaldą įvedant, galima sakyti, autoritarinį valdymą. Tai dar labiau pablogintų mokytojų darbo sąlygas ir šios profesijos nepadarytų patrauklesnės", - įtartinas siūlomo įstatymo nuostatas vardijo profsąjungos vadovas.

Savivalda esą būtų suvaržyta mokytojų tarybą paverčiant tik patariamuoju institutu. "Manome, kad tai prieštarauja savivaldos esmei. Drauge iš mokytojų atimama teisė valdyti mokyklą, nors pati ministerija deklaruoja savarankiškumo būtinybę, pilietiškumo ugdymą, demokratiškumo principus", - teigė R.Osipavičiūtė.

Tuo metu A.Puodžiukas apskritai abejoja, ar mokytojų taryba yra savivaldos institucija. Jo apibrėžimu, tai tėra viso kolektyvo susirinkimas bendroms problemoms spręsti. "Savivalda - kai žmonės yra renkami ir deleguojami. Į mokytojų taryba mokytojai nerenkami. Jai priklauso visi mokytojai ir ji yra patariamoji direktoriaus institucija, kaip ir buvo iki šiol. Taip sako teisės specialistai", - aiškino ministerijos sekretorius. Jis įsitikinęs, kad tikroji savivaldos institucija yra mokyklų tarybos.

A.Jurgelevičius dar nuogąstauja, kad nors švietimui trūksta lėšų, ministerija toliau ketina rengti pedagoginį išsilavinimą turinčių absolventų kariuomenę, net jei dauguma (apie 90 proc.) šių jaunų žmonių į mokyklas esą nė nemano eiti. Kad stojant į aukštąsias mokyklas dažniausiai neketinama tapti mokytojais, LŽ patvirtino ir Vilniaus pedagoginio universiteto studentai.

Galiausiai, A.Jurgelevičius teigimu, pataisose numatyta švietimo įstaigų pertvarka gali dar padidinti socialinę atskirtį tarp miesto ir kaimo. "Nesutikčiau, kad sąlygos bloginamos. Manau, kitą savaitę išsiaiškinsime ir šiuos klausimus", - žadėjo ministerijos sekretorius A.Puodžiukas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"