TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Švietimo ministerija - "darbiečių" bastionas

2013 01 26 6:50
Kandidatas į švietimo ir mokslo viceministrus Rimantas Vaitkus/LŽ archyvo nuotraukos

Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) vietoj dviejų viceministrų netrukus dirbs keturi. Postus turėtų gauti amžinas socialdemokratų kandidatas į ŠMM vadovus Rimantas Vaitkus ir prezidentei neįtikusi "darbiečių" atstovė Svetlana Kauzonienė.

Papildomų ŠMM vadovybės etatų išreikalavo Darbo partijos (DP) deleguotas šios institucijos naujasis vadovas Dainius Pavalkis. Tiesa, jis tikino, kad apsisprendus turėti ne du, o keturis viceministrus papildomų lėšų tam neprireiks. Trečiojo viceministro etatas šios institucijos biudžete esą buvo numatytas jau anksčiau, o ketvirtasis steigiamas vietoj vieno patarėjo etato.

Kaip žinoma, šiuo metu ŠMM darbuojasi du viceministrai - praėjusios savaitės pradžioje paskirta "darbiečių" atstovė Genoveita Krasauskienė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos praėjusių metų pabaigoje deleguota Edita Tamošiūnaitė. Taip pat ministro D.Pavalkio komandoje triūsia patarėjas - buvęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, DP atstovaujantis Andrius Stankevičius.

Kaltina nebaigus darbų

Netrukus 37-ąjį gimtadienį švęsianti filologė ir švietimo vadybininkė E.Tamošiūnaitė nuo 2007-ųjų darbavosi Vilniaus miesto savivaldybėje, o pastaruosius pusantrų metų ėjo sostinės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas. Valdininkės duoną krimtusi politikė turi ir pedagoginį stažą: trejus metus ji dirbo lietuvių kalbos mokytoja Vilniaus rajono Maišiagalos vidurinėje mokykloje, penkerius - vadovavo Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijai.

Sostinės administracijos direktoriaus pavaduotojos poste E.Tamošiūnaitė nuo pat pradžių kuravo švietimo reikalus. Būtent dėl šios veiklos politikė sulaukė daugiausia kritikos, apsisprendusi priimti siūlymą užimti švietimo ir mokslo viceministrės postą.

"Apie tai, ką Vilniaus savivaldybėje nuveikė E.Tamošiūnaitė, galima spręsti pagal susiklosčiusią tragišką padėtį dėl vaikų darželių", - LŽ tvirtino sostinės tarybos narys, konservatorius Vidas Urbonavičius.

Ikimokyklinukus auginantys vilniečiai pastaruoju metu vis garsiau piktinasi išreklamuota centralizuota registravimo į vaikų darželius sostinėje sistema, kuri, jų teigimu, realiai neveikia. Vilniečiai svarsto, kad tai - sostinės mero Artūro Zuoko dar vienas nepasitvirtinęs sumanymas, o miesto tarybos nariai pirštu rodo į E.Tamošiūnaitę, kuri esą buvo atsakinga už sklandų projekto įgyvendinimą.

"Ji išėjo iš merijos į ministeriją, palikdama daugybę neišspręstų problemų. Tarkime, jos iniciatyva buvo pradėti švietimo objektų renovavimo projektai, į juos investuotos lėšos, tačiau užsimota taip plačiai, kad miestas visko nepajėgia aprėpti, vadinasi, dalis investicijų tiesiog bus paleistos šuniui ant uodegos", - piktinosi V.Urbonavičius.

Jo teigimu, E.Tamošiūnaitei pasitraukus iš administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigų, pradėjo aiškėti ir šių metų savivaldybės biudžeto planavimo trūkumai. "Švietimo biudžetas sudėliotas taip, kad Vilniaus mokyklos lėšų turės vos pusei metų. Kaip joms reikės susimokėti už elektrą ir šildymą - niekas nežino. Nesuprantu, kaip E.Tamošiūnaitė skaičiavo ir ar apskritai skaičiavo - gal jai tiesiog rūpėjo kuo greičiau pereiti į ministeriją", - priekaištus žėrė Vilniaus tarybos narys.

Du postai - partijos kolegėms

Antrajai šiuo metu ŠMM dirbančiai viceministrei 60-metei G.Krasauskienei buvę kolegos nepriekaištauja. Priešingai - "darbietė" pati ilgą laiką kėlė triukšmą siekdama, kad Pajūrio rinkimų apygardoje, kurioje ji praėjusį rudenį keliasdešimties balsų skirtumu pralaimėjo konservatoriui Pranui Žeimiui, balsų skaičiavimo rezultatai būtų anuliuoti. Ji tikino, kad tokį sprendimą Vyriausioji rinkimų komisija priimti turėtų dėl apygardoje padarytų pažeidimų, tačiau kokių, įvardyti atsisakė. Vis dėlto ir balsų perskaičiavimas G.Krasauskienei Seimo durų neatvėrė.

Kaip matome, į didžiąją politiką moteris pateko - partijos buvo deleguota į ŠMM. Kelio į įtakingą postą ne vieną dešimtmetį Palangoje dirbusiai pedagogei neužkirto ir tai, kad dar prieš kelerius metus, priklausydama žlungančiai Artūro Paulausko Naujajai sąjungai, ji gana skeptiškai vertino jungtuves su DP. "Mano nuomone, mums nereikėtų jungtis su niekuo, nes Naujoji sąjunga gali gyvuoti savarankiškai", - 2011-aisiais aiškino Palangos politikė.

Tačiau būtent narystė DP lėmė, kad iki tol pedagoginį darbą dirbusi ir Palangos tarybos nare renkama vietos politikė gautų galimybę persikelti į Vilnių.

"Manau, kad turiu pakankamai kompetencijos švietimo srityje. Esu įgijusi nemažą kolegų pasitikėjimą. Žinoma, dirbti viceministre būtų nemažas iššūkis", - jau sulaukusi pasiūlymo tapti viceministre vietos žiniasklaidai aiškino G.Krasauskienė.

Naujosios viceministrės buvęs vadovas (ėjo Palangos mero pareigas - aut.) ir konkurentas P.Žeimys LŽ sakė didesnių šios politikės darbų ar laimėjimų įvardyti negalįs. "Bet švietimo sistemoje ji gana kompetentinga - dirbo mokyklos direktore, turi nemažą pedagoginę patirtį. Anksčiau, kai dirbo mano patarėja, ta pareigybė gal buvo tokia, kad G.Krasauskienė negalėjo reikšmingesnių darbų atlikti, visapusiškai atsiskleisti. Dabar turi gerą galimybę tai padaryti", - sakė Seimo nariu prieš kelis mėnesius tapęs palangiškis.

DP į švietimo ir mokslo viceministres rengiasi deleguoti ir dar vieną savo atstovę - 42 metų finansininkę S.Kauzonienę, vieną ištikimiausių partijos lyderio Viktoro Uspaskicho bendražygių. Būsimąją viceministrę, pastaruosius aštuonerius metus einančią įvairias pareigas Sveikatos apsaugos ministerijoje, partija, sudarius valdančiąją koaliciją, bandė teikti kitoms pareigoms - ji buvo įvardyta kaip kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministro postą.

Tačiau tuo metu paaiškėjo, kad S.Kauzonienė, anksčiau dirbusi V.Uspaskicho vadovautoje Ūkio ministerijoje, galėjo būti susijusi su neskaidriu Europos Sąjungos (ES) paramos skirstymu "darbiečius" rėmusioms įmonėms.

Trečias bandymas

Daugiausia patirties švietimo administravimo srityje iš visų viceministrų ŠMM turės socialdemokratas R.Vaitkus, jau ėjęs šias pareigas 2001-2004 metais. Chemijos mokslų daktaras paskelbė nemažai mokslinių straipsnių, parašė vadovėlių vidurinėms mokykloms. Tai jo ir kolegos iš Latvijos iniciatyva nuo 1992-ųjų iki šiol kasmet vyksta Baltijos šalių chemijos olimpiados.

Pastaraisiais metais R.Vaitkus ėjo Vilniaus universiteto (VU) prorektoriaus tarptautiniams ryšiams pareigas. "Jis tikras profesionalas, iš vidaus žinantis ne tik aukštojo mokslo, bet ir vidurinės grandies, vidurinių mokyklų bei gimnazijų, švietimo sistemą. Tai tokiame poste labai svarbu, ypač planuojant įvairias reformas. Pagalbininkas ministrui medikui jis turėtų būti labai geras", - sakė Seimo narys, buvęs VU rektorius Benediktas Juodka.

Profesorius pasakojo pats pakvietęs R.Vaitkų savo pavaduotoju universitete. "Jis puikiai moka kalbų, yra komunikabilus. Juk tai jis nuvažiavo nuo Kinijos iki Europos, norėdamas pritraukti studentų užsieniečių į Vilniaus universitetą", - tikino B.Juodka.

Vis dėlto politinė R.Vaitkaus karjera nebuvo visiškai sklandi. 2004 metais po Seimo rinkimų iki tol trejus metus viceministru dirbęs R.Vaitkus socialdemokratų buvo pasiūlytas į ŠMM vadovus. Tačiau tuometis prezidentas Valdas Adamkus jo net neįsileido pro duris dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie galimą pretendento dalyvavimą klastojant dokumentus. Kaip skelbta, 2004-aisiais legalizuojant Latvijoje registruoto Baltijos rusų instituto absolventų diplomus Lietuvoje buvo suklastotos kelios pažymos. Prokurorai tuo metu aiškinosi, ar švietimo ir mokslo viceministro pareigas ėjęs R.Vaitkus galėjo būti prisidėjęs prie šios nusikalstamos veikos.

Nors pats kandidatas į ministrus savo kaltę neigė, o tyrėjai jam taip ir nepareiškė įtarimų, kelias į aukštą postą jam buvo užkirstas ne tik tais, bet ir 2006 metais, kai R.Vaitkui teko atsisakyti antrąkart pasiūlytų viceministro pareigų. Tąkart R.Vaitkus pasakojo nedirbti ŠMM apsisprendęs dėl, jo teigimu, Lietuvoje atgimusios "raganų medžioklės". "Jeigu koks nors žmogus kam nors nepatinka ir jeigu kas nors sugalvoja jį apšmeižti, niekas informacijos nei tikrina, nei žiūri, tiesiog sukala, sukala žmogų ir viskas tuo baigiasi", - kalbėjo iš ŠMM išstumtas socialdemokratas.

Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė

1975 m. - Vilniaus universitetas, filologė, anglų kalbos dėstytoja.

2004 m. - Kauno technologijos universitetas, viešojo administravimo magistrė.

1976-1978 m. - Skuodo rajono Mosėdžio vidurinė mokykla, anglų kalbos mokytoja.

1978-1983 m. - Skuodo 1-oji ir Skuodo 2-oji vidurinės mokyklos, anglų kalbos mokytoja.

1983-1990 m. - Palangos 2-oji vidurinė mokykla, anglų kalbos mokytoja, direktoriaus pavaduotoja. 1990-2003 m. - Palangos 2-oji vidurinė mokykla, direktorė.

2002-2007 m. ir 2011-2013 m. - Palangos miesto savivaldybės tarybos narė.

2003-2006 m. - Palangos mero patarėja.

2007-2013 m. - Klaipėdos valstybinė kolegija, anglų kalbos dėstytoja.

Švietimo ir mokslo viceministrė Edita Tamošiūnaitė

1998 m. - Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas, lietuvių filologijos bakalaurė.

2004 m. - Vilniaus pedagoginio universiteto Pedagogikos ir psichologijos fakultetas, edukologijos (švietimo vadybos) magistrė.

2011 m. - Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo fakultetas, viešojo administravimo magistrė.

1998-2001 m. - Vilniaus rajono Maišiagalos vidurinė mokykla, lietuvių kalbos mokytoja.

2002-2007 m. - Vilniaus rajono Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos direktorė.

2007-2009 m. - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamento direktoriaus pavaduotoja.

2009-2011 m. - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo departamento Kūno kultūros ir sporto skyriaus vadovė.

2011-2013 m. - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Kandidatas į švietimo ir mokslo viceministrus Rimantas Vaitkus

1980 m. - Vilniaus universiteto Chemijos fakultetas, chemikas.

1992 m. - Kauno technologijos universitetas, chemijos mokslų daktaro disertacija.

1994 m. - Vilniaus pedagoginis universitetas, docento mokslinis pedagoginis vardas.

1996 m. - Upsalos universitetas (Švedija), stažuotė pagal "Tempus" programą.

1997 m. - JAV Nebraskos valstijos Kreitono universitetas, studijos gavus Amerikos chemikų draugijos stipendiją.

1980-1992 m. - Taikomosios enzimologijos mokslinio tyrimo institutas.

1992-1997 m. - Vilniaus pedagoginis universitetas, dėstytojas.

1997-2001 m. - ŠMM Mokslo ir studijų departamento Studijų skyriaus vedėjas.

2001 m. - Upsalos universitetas (Švedija), lektorius.

2001-2004 m. - švietimo ir mokslo viceministras.

2005-2008 m. - Mykolo Romerio universiteto plėtros prorektorius.

Nuo 2008 m. - Vilniaus universiteto tarptautinių reikalų prorektorius, Chemijos fakulteto docentas (antraeilės pareigos).

2012 m. - Turino universitetas (Italija), dėstytojas pagal "Erasmus" dėstytojų mainų programą.

Kandidatė į švietimo ir mokslo viceministrus Svetlana Kauzonienė

1995-2000 m. - Kauno technologijos universiteto Dizaino ir technologijos fakulteto doktorantė, technologijos mokslų daktarė, vadybos ir verslo administravimo magistrė.

1999-2000 m. - ADB "Snoro garantas" Kauno atstovybės direktoriaus pavaduotoja.

2000-2002 m. - UAB DB "MAI draudimo brokeris" Kauno skyriaus direktorė.

2002-2004 m. - UAB "Sampo gyvybės draudimas" Kauno atstovybės vadovė.

2005 m. - ūkio ministro patarėja.

2005 m. birželio-rugpjūčio mėn. - UAB "Investicijų ir verslo garantijos".

Nuo 2005-2006 m. - Sveikatos apsaugos ministerija, Personalo skyriaus vedėja.

2006-2009 m. - Sveikatos apsaugos ministerija,  Valdymo departamento direktorė.

Nuo 2009 m. - Sveikatos apsaugos ministerija, Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"