TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Švietimo politikoje - revanšo nuotaikos

2013 05 08 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Apie švietimo aktualijas ir permainas kalbamės su buvusiu švietimo ir mokslo ministru, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoju Gintaru Steponavičiumi.

- Kaip vertinate dabartinės Vyriausybės vykdomas permainas švietimo srityje?

- Kol kas naujos Vyriausybės švietimo politikos kryptis neaiški. Vyrauja revanšo nuotaikos ir tai atsispindi dalyje sprendimų. Visų pirma politizuotai nusprendus dėl vienodo lietuvių kalbos egzamino atsisakymo arba siekių peržiūrėti aukštojo mokslo reformą.

Naujoji Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė diegia nepasitikėjimo profesionalais praktiką, iškeliami siauri politiniai interesai. Nepasitenkinimas reiškiamas skaidrumą užtikrinančiais sprendimais - viešai piktinamasi nauja švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarka, kuri numato visų pretendentų kompetencijos patikrinimą nepriklausomoje agentūroje. Tokių pavyzdžių yra ne vienas.

- Esate sukritikavęs naująją studijų krepšelių paskirstymo tvarką, kai valstybės lėšomis finansuojamos nepopuliarių specialybių programos. Juk taip siekiama išspręsti specialistų trūkumo problemą. Kodėl tuo abejojate?

- Rūpinimasis nepopuliariomis, bet reikalingomis specialybėmis turi būti sprendžiamas šalia krepšelių plačiau taikant tikslinio finansavimo tvarką, kuri pradėta taikyti praėjusiais metais. Ši tvarka numato trišales sutartis tarp studijuojančio jaunuolio, aukštosios mokyklos ir būsimojo darbdavio. Tai ne tik leidžia parengti trūkstamų specialistų, bet ir užtikrina, kad jie dirbs toje srityje.

Vyriausybės pasirinktas kelias didinti universitetinių studijų krypčių grupių skaičių nuo 13 iki 19 atskiroms aukštosioms mokykloms sukuria šiltnamio sąlygas - neatsižvelgiant į studijų lygį joms laiduodamas tam tikras valstybės finansuojamų vietų skaičius. Atskirose programose tai faktiškai yra grįžimas prie senos kvotų sistemos. Toks sprendimas iškraipo konkurenciją ir demotyvuoja sėkmingiau dirbančius universitetus.

- Netyla aistros dėl ministro įsakymo šiemet nevienodinti valstybinio lietuvių kalbos egzamino lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams. Kokių pasekmių turės šis sprendimas?

- Sprendimas atsisakyti bendro egzamino įvedimo, likus keliems mėnesiams iki brandos egzamino, nepridės pasitikėjimo egzaminų sistema, nepadės aiškaus pamato tautinių mažumų mokyklų moksleiviams visavertiškai integruotis į Lietuvos visuomenę.

Pereiti prie vienodo lietuvių kalbos egzamino rengtasi ne vienus metus, tam skirtos milijoninės lėšos, dirbo dešimtys ekspertų, šiems sprendimams yra pritarusi tautinių mažumų švietimo problemas nagrinėjusi darbo grupė. Blogiausia šioje situacijoje yra tai, kad sprendimas buvo priimtas vadovaujantis ne ekspertų nuomone, o politiniu koalicijos sprendimu. Bandomojo egzamino rezultatai, kurie buvo išsamiai aptarti ekspertų ir tautinių mažumų atstovų, parodė, kad iš esmės vienodam egzaminui su minimaliomis nuolaidomis įvesti jau buvo pasiruošta.

- Vis pasigirsta kalbų, kad reikia stabdyti dar jūsų vadovavimo laikotarpiu pradėtą mokyklų tinklo pertvarką, dėl kurios esą užsidaryti neišvengiamai priverstos mažosios kaimo vietovių mokyklos. Ar šie būgštavimai pagrįsti?

- Tinklo pertvarka pradėta daugiau nei prieš dešimtmetį ir prie šios pertvarkos ištakų neteko būti. Mokyklos uždaromos dėl to, kad ypač kaimiškose vietovėse mažėja vaikų, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju sprendimus priima švietimo įstaigų steigėjos - savivaldybės.

Net ir sunkmečiu darėme švelninančių sprendimų, kad kuo mažesnis vaikas, tuo arčiau būtų mokykla. Nereikia pamiršti, kad kaimiškose vietovėse esančių mokyklų mokiniai finansuojami kelis kartus didesnėmis sumomis nei rajonų centruose ar miestuose. Priimant sprendimus dėl mokyklų likimo visų pirma turi būti paisoma vaikų interesų, galvojama apie ugdymo sąlygas ir kokybę. Juk kokybiško mokymo neįmanoma užtikrinti klasėse, kuriose yra vos keli vaikai. Ten ugdymo kokybė kenčia, nes mokiniai mokomi jungtinėse klasėse, neatsižvelgiant į jų ugdymo poreikius.

- Kokia kryptimi, jūsų akimis, toliau turėtų būti kuriama švietimo sistema?

- Kūrybiškumo diegimas ugdymo procese yra vienas svarbiausių veiksnių. Turi būti stiprinami pedagogų gebėjimai ir pasitikėjimas savimi. Džiaugčiausi, jei be atidėliojimų būtų įdiegtas popamokinės veiklos krepšelis ir taip sustiprintas neformalaus švietimo vaidmuo, sudarytos galimybės vaikams dalyvauti prasmingoje veikloje, į ją įtraukiant visuomenines organizacijas. Mūsų švietimas tik laimės, jei ir toliau vaduosimės iš formalaus ir smulkmeniško reglamentavimo, unifikuotų sprendimų nuleidimo iš viršaus.

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"