TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Taisomi tramdomieji marškiniai smurtautojams

2014 04 04 6:00
Dėl skirtingai apibrėžiamų sąvokų policija dažnai negali imtis skubių priemonių, smurtą patyrusį žmogų apsaugoti nuo smurtautojo. LŽ archyvo nuotrauka

Praėjus daugiau nei metams, kai galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, apsižiūrėta, kad jo nuostatos ne visai atitinka Baudžiamojo kodekso (BK), todėl smurtaujantys buvę sutuoktiniai ar sugyventiniai gali išvengti atsakomybės.

Minėtame įstatyme ir BK šiuo metu skirtingai apibrėžiamos artimos aplinkos sąvokos - Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas tokiai aplinkai priskiria kur kas daugiau asmenų nei BK. Tad Vidaus reikalų ministerijai parengus BK ir Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisas tikimasi, kad palengvės pareigūnų darbas, o smurto aukoms laiku bus suteikta pagalba.

Biurokratizmas ir nerašyti susitarimai

Pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, policija kiekvienu tokio smurto atveju turi pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau dėl skirtingai apibrėžiamų sąvokų policijos pareigūnai dažnai negali nedelsdami imtis priemonių apsaugoti smurtą patyrusį žmogų nuo smurtautojo. Tais atvejais, kai smurtauja, pavyzdžiui, buvęs sutuoktinis, policijos pareigūnai privalo gauti nukentėjusio asmens prašymą arba prokuroro sutikimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau auka dažnai bijo teikti skundą, o prokuratūra neturi galimybių duoti tokį sutikimą ne darbo laiku. Tai tampa kliūtimi apginti kenčiantįjį smurtą ir stringa baudžiamasis procesas.

Kaip LŽ tikino Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Rizikos valdymo ir vidaus kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Bajorinas, priėmus BK ir BPK pataisas, tiriant tokius atvejus turėtų palengvėti policijos darbas. Juk bus atsisakyta formalumų, bus galima operatyviau pradėti ikiteisminį tyrimą ir nukentėjusiam nuo smurto žmogui laiku suteikti apsaugos priemones.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Saulius Liorentas neslėpė, kad šią problemą jie „apeina“naudodamiesi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais. „Jei smurtauja buvęs sugyventinis ar buvęs sutuoktinis, su kuriais buvo vedamas bendras ūkis anksčiau nei prieš pusę metų, jau nebelaikome, kad smurtaujama artimoje aplinkoje. Tokį susitarimą esame aptarę su prokurorais“, - aiškino pareigūnas. Taip pat policija su prokurorais yra sutarę, kad smurto šeimose atveju dažnai pakaks prokurorą apie konkrečią situaciją informuoti telefonu, gauti jo sutikimą pradėti ikiteisminį tyrimą ir taip išnarplioti įstatymų žabangus.

Baigiasi pabarimu

Šalies policijos įstaigos kasdien sulaukia šimtų pranešimų apie smurtą šeimose, bet tik labai menka jų dalis pasiekia teismus ir smurtautojas iš tiesų nuteisiamas. Policijos departamento duomenimis, praėjusiais metais šalyje užregistruota 21 615 pranešimų apie galimą smurtą artimoje aplinkoje. Buvo pradėta 10 015 (46 proc.) ikiteisminių tyrimų, tačiau dėl 7285 (34 proc.) atvejų pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta. Dauguma - 8322 - nukentėjusiųjų yra moterys, tik 1128 atvejais nukentėjusiais yra pripažinti vyrai, o 739 atvejais - vaikai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuroras Mindaugas Taškūnas pažymėjo, kad nors ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje išaiškinamumas pernai siekė 83,8 proc., jų efektyvumas nedidelis. Mat daugiau kaip 50 proc. pradėtų ikiteisminių tyrimų nutraukiama. Iš perduotų teismui bylų didžiausią dalį sudaro užbaigtos supaprastinto proceso tvarka arba nutrauktos šalims susitaikius. Su kaltinamuoju aktu perduodamų bylų į teismą - labai nedaug, o reali laisvės atėmimo bausmė už smurtą artimoje aplinkoje skiriama itin retai.

Tampa socialiniais darbuotojais

Marijampolės apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas S.Liorentas LŽ teigė, kad iki šiol neišspręsta ir daugiau Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo sukeltų rebusų. „Bene didžiausia problema – kur dėtis po sulaikymo iš belangės išleistam smurtautojui. Jokių specialiai tam įkurtų įstaigų nėra, o smurtautojas grįžti į namus nebegali. Juk negalime jo nuvežti į laukus ir paleisti“, - kalbėjo S.Liorentas. Anot jo, nors įstatymai įpareigoja smurtavusiam asmeniui skirti kardomąją priemonę – įpareigojimą išsikelti iš patalpų, kuriose gyvena smurtą patyrusi šeima, draudimą artintis prie jos, tokios priemonės taikomos retai.

Bandydami išsipainioti iš keblios padėties pareigūnai priversti tapti vos ne socialiniais darbuotojais: su įtariamais smurtu asmenimis gražiuoju tariamasi, kur jie galėtų laikinai prisiglausti. Suradę, kas priglaus benamiu tapusįjį, pareigūnai skiria kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišvykti iš surastos gyvenamosios vietos. „Suprantame, kad įstatymą vykdome ne žodis žodin, tačiau kitaip elgtis negalime“, - pabrėžė Marijampolės apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas.

***

Artima aplinka pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą: asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

Artima aplinka pagal BK: tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"