TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Talino meras: judinkite renovaciją

E.Savisaaras: "Nemokamu viešuoju transportu naudojasi dešimtadaliu daugiau žmonių, o spūstys sumažėjo net 15 procentų." /LŽ archyvo nuotraukos

Talino mero Edgaro Savisaaro ir vicemero Kalle Klandorfo nuomone, veiksmingiausias vaistas nuo galvos sopulį lietuviams keliančių šildymo sąskaitų - visomis įmanomomis priemonėmis skatinama gyvenamųjų namų renovacija. Jie siūlo atidžiau pažvelgti į Estijos sostinės pavyzdį.

Nemokamu viešuoju transportu nustebinęs ir didžiausių Europos miestų dėmesį prikaustęs Talinas džiaugiasi - ši naujovė pasitvirtina su kaupu. O skolose skęstančiam Vilniui Estijos sostinės vadovai siūlo atsisakyti milžiniškų investicijų reikalaujančios metro idėjos ir į viešojo transporto sistemos gerinimą pažvelgti paprasčiau. Tačiau svarbiausia - visoms idėjoms atrasti tvirtą pagrindą. Būtent jį Talinas šiuo metu turi.

Apie Vilniaus ir Talino giminystę, miestų daugiakultūriškumą, šildymo sąskaitas ir gyvenamųjų namų renovaciją, viešojo transporto sistemos sprendimus ir inovatyvių idėjų įgyvendinimą - išskirtinis "Lietuvos žinių" interviu su Edgaru Savisaaru ir Kalle Klandorfu.

Tausokime savitumą

- Talinas ir Vilnius - dvi glaudžiai bendradarbiaujančios sostinės, tačiau pasigendate dviejų Baltijos valstybių artimesnio ryšio. Kaip jį sukurti?

E.Savisaaras (E.S.): - Esame trys Baltijos sesės. Kiekviena ilgainiui dairėmės sau sąjungininkių, tačiau tuo pat metu mus siejo daug bendrų savybių, lėmusių mūsų miestų ir šalių raidą. Dabar turime tuos pačius skandinaviškus bankus ir žiniasklaidą, drauge tūnome po NATO skėčiu, įkūrėme Baltijos gynybos koledžą. Vis dėlto privalome ne mažiau dėmesio skirti tik mums būdingoms vertybėms ir stengtis kartu kurti ateitį - nuo oro linijų ar elektros jėgainių iki mus jungiančio geležinkelio. Visa tai įmanoma tik dirbant ranka rankon.

K.Klandorfas (K.K.): - Akivaizdu, kad mūsų vieninga pozicija Europos Sąjungos (ES) ar Rusijos atžvilgiu būtų kur kas svaresnė nei kiekvienos šalies atskirai.

- Taline estai sudaro vos daugiau nei pusę visų gyventojų. Kokių sunkumų ir pranašumų Talinui teikia margesnė gyventojų sudėtis?

E.S.: - Daugiakultūriškumas yra didžiulis turtas bet kuriai visuomenei. Kai Talinas įstojo į Hanzos miestų sąjungą, jis tapo tikru skirtingų kultūrų katilu. Šio istorinio laikotarpio vaisiais mėgaujamės ir dabar. Vilniaus klestėjimas taip pat susijęs su laikotarpiu, kai miestas tapo skirtingų tautų ir kultūrų mišiniu. Tai, kad Talinas ir Vilnius liko atviri, yra dar didesnė vertybė tapus ES šeimos dalimi. O didžiausią pergalę pelno miestai, tampantys skirtingų žmonių, jų idėjų ir kultūrų traukos centrais.

K.K.: - Kalbant apie daugiakultūriškumo trūkumus, akivaizdu, kad išsiskiriančios tautinių grupių nuomonės, deja, neretai tampa patrauklia terpe įvairioms provokacijoms. Matėme, kas vyko Taline 2007 metais. Lietuvoje įtampa atsirado tarp lietuvių ir lenkų tautinės mažumos. Tačiau tautinė mažuma yra visuomenės dalis ir sėkminga jos integracija reiškia toleranciją, lankstumą ir kur kas turtingesnę visuomenę.

Revoliucinė idėja pasitvirtina

- Žinia apie nemokamą viešąjį transportą Talinas pribloškė ne tik Baltijos šalis, bet ir prikaustė didžiųjų Europos miestų dėmesį, taip pat sukėlė ir kritikos laviną. Ar ši naujovė pateisino lūkesčius?

E.S.: - Žinoma, praeis kiek laiko, kol galėsime objektyviai įvertinti naudą, tačiau pirminiai rezultatai nuteikia pozityviai. Naudojimasis viešuoju transportu išaugo dešimtadaliu, o spūstys sumažėjo net 15 procentų.

K.K.: - Kai kurie gyventojai nuogąstavo, kad smuks viešojo transporto paslaugų kokybė, tačiau išplėtus parką autobusai važiuoja tik dažniau. Taip pat planuojame iš esmės atnaujinti tramvajaus linijas. Kai kas kalbėjo apie tai, kad papildomos viešojo transporto juostos sukels transporto spūstis arba kad žmonės rinksis automobilius. Rezultatai - priešingi. Kažkas būgštavo dėl benamių antplūdžio, tačiau registracijos sistema šią problemą išsprendė. Tiems, kurie tikino, kad pristigsime lėšų, siūlome pažvelgti į mūsų šių metų biudžetą.

- O Vilniaus viešąjį transportą valdančios bendrovės skęsta skolose, tad mums nemokamas viešasis transportas atrodo utopija. Ko reikia, kad Vilnius galėtų sau tai leisti?

E.S.: - Kaip parodė kitų miestų patirtis, svarbiausia yra verslumas. Be jokios abejonės, kiekvienas miestas turi savų problemų, todėl ir jų sprendimai yra skirtingi. Viskas priklauso nuo biudžeto galimybių ir viešojo transporto finansavimo modelio.

K.K.: - Talinas iš biudžeto padengdavo apie 70 proc. viešojo transporto išlaidų ir tik apie 30 proc. lėšų buvo gaunama iš prekybos bilietais. Turėjome 17 skirtingų socialinių grupių, kurios galėjo viešuoju transportu naudotis nemokamai, o dar 6 grupės naudojosi bilietų lengvatomis. Tad iki visiškai nemokamo transporto mums buvo likęs mažytis žingsnelis. Autobusų parko atnaujinimas ar renovuotos tramvajaus linijos taip pat niekada nebūna padengiamos iš prekybos bilietais. Kartais užtenka į viską pažvelgti kiek kitu aspektu ir imti veikti.

K.Klandorfas: "Visomis išgalėmis stengiamės didinti energetinę nepriklausomybę naudodami atsinaujinančius šaltinius."

Metro - didžiulė prabanga

- Talinas turi tramvajų, o Vilnius dar svarsto, ką pasirinkti - metro ar tramvajų. Kokia būtų jūsų rekomendacija?

E.S.: - Abu pasirinkimai yra gana brangūs. Metro statybos būtų didžiulė našta net ir gavus ES lėšų. Tuo metu Talino patirtis rodo, kad sėkmingai investuoti lėšas į tramvajaus linijų įrengimą įmanoma.

K.K.: - Tramvajus pateisina lūkesčius Talino centre, tad puoselėjame planus apie šių linijų plėtrą. Norėdami sumažinti transporto spūstis įrengėme papildomas transporto linijas. Vilniaus centrą nuo gyvenamųjų rajonų skiria žaliosios zonos, tad galbūt pavyktų įgyvendinti greitesnius maršrutus tarp centro ir miesto pakraščių. Taip pat turite pakankamai išplėtotą troleibusų parką, tad tramvajus galėtų papildyti šią infrastruktūrą.

Reikia judinti renovaciją

- Šildymo kainos yra bene labiausiai vilniečius kamuojantis klausimas, o Taline kainos taip nesikandžioja.

E.S.: - Du trečdalius Talino šildymo poreikio tenkina bendrovė "Tallinna Kute", kuri praėjusių metų pabaigoje iš Prancūzijos korporacijos "Dalkia International" perėjo į privačių investuotojų rankas. "Tallinna Kute" su Talino savivaldybės bendrove "Tallinna Soojus" yra sudariusi 30 metų sutartį, pagal kurią ji gali naudotis visa reikalinga infrastruktūra - katilinėmis, šildymo sistemos vamzdynu ir pan. Estijos konkurencijos tarnyba numato "Tallinna Kute" patvirtintą šilumos kainos formulę vieniems metams. Šios bendrovės žinioje yra 421 km vamzdynų, trys didelės ir 21 mažesnė katilinės. Ji yra atsakinga už nepertraukiamą šilumos gamybą ir tiekimą bei klientų poreikių tenkinimą. 45 proc. jos parduodamos šilumos energijos yra pagaminta katilinėse, naudojančiose gamtines dujas, 55 proc. nuperkama iš kitų tiekėjų. Visa ši veikla yra reglamentuojama įstatymo. Šilumos energija, gaunama iš vietinių ir atsinaujinančių šaltinių, kainuoja mažiau nei pagaminta iš gamtinių dujų. Tai leidžia išlaikyti gana stabilią kainą vartotojams. Puoselėjame planus ateityje elektros energijos ir šilumos poreikį palengva padengti naudodami vietinius ir atsinaujinančius energijos šaltinius.

K.K.: - Tačiau šildymo kainos yra ne mažesnė problema ir Talino gyventojams. Visomis išgalėmis stengiamės didinti energetinę nepriklausomybę naudodami atsinaujinančius šaltinius. Pirmas būdas mažinti šilumos kainas - peržiūrėti valstybės mokesčių politiką, o antrasis, kur kas veiksmingesnis, - skatinti namų renovaciją.

- Kokia namų renovavimo sistema veikia Taline?

E.S.: - Dauguma Talino gyvenamųjų pastatų yra privatūs, jų savininkai nuosavybei valdyti yra subūrę bendrijas. Prie renovacijos plėtros Talinas stengiasi prisidėti visomis išgalėmis. Tam yra sukurta mažų palūkanų ir subsidijų sistema, kurią taip pat remia miestas. Pagrindinis mūsų patarimas būtų skatinti gyvenamųjų namų renovaciją ir remti jų savininkų bendrijas.

K.K.: - Renovacijos projektas Taline veikia nuo 2009 metų. Namų, turinčių daugiau kaip tris butus ir pastatytų iki 1993 metų, gyventojai gali kreiptis dėl subsidijos. Finansinė parama siekia iki 10 proc. paskolos, kurią namų savininkai ima fasado renovacijai. Tai Talinui jau kainavo apie 1 mln. eurų, o šia galimybe pasinaudojo daugiau kaip 70 namų bendrijų.

Vilnius taip pat rodo pavyzdį

- Vilniaus meras Artūras Zuokas ir jūs sulaukiate didelio žiniasklaidos dėmesio dėl dažnai prieštaringai vertinamų sprendimų. Ar šiuolaikiniam miestui iš tiesų reikia drąsių sprendimų, o gal labiau - atsargios, taupios politikos?

E.S.: - Su meru A.Zuoku teko susitikti keletą kartų, jis man sudarė energingo verslininko įspūdį. Tie miestai, kurie nesiima inovatyvių, drąsių sprendimų, lieka kitiems už nugaros. Tačiau nereikia pamiršti, kad ir kilniausi, realiausi norai turi turėti realų pagrindą. Svarbiausias bet kurio politiko siekis turėtų išlaikyti balansą tarp inovatyvių idėjų ir praktiško jų pagrindimo.

- Ko pasigendate atvykę į Vilnių?

E.S.: - Vilnius neturi jūros, o mes neturime upės. Džiaugtumės galėdami iškeisti dalį jūros į pusę jūsų turimos upės. Vienas sunkiausių uždavinių mūsų miesto strategams yra sukurti galimybę žmonėms miesto centre džiaugtis natūraliu vandens telkiniu.

- Kurį pasaulio miesto modelį laikytumėte pavyzdžiu Vilniui ir Talinui?

E.S.: - Liubeko ir Magdeburgo miestai, suteikę mums miesto teises, turi puikų miesto modelį. Vilnių ir Taliną vienija tai, kad abu miestai įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Daugelis šio sąrašo miestų taip pat yra mums pavyzdys. Mes dar daug turime pasimokyti iš tokių giminingų miestų kaip Kopenhaga ir Malmė, Viena ir Bratislava.

K.K.: - Visas pasaulis yra pilnas puikių pavyzdžių ir idėjų. Tereikia į juos pažvelgti iš tinkamų pozicijų. Ir veikti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"