TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tapatybė peržengia abėcėlės ribas

2009 01 13 0:00
I.Smetonienė: "Kai kalbama apie asmens tapatybę, visos Europos šalys peržengia savo abėcėlės ribas."
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Gyvenimo realijų spaudžiamas Seimas viliasi, kad Konstitucinis Teismas pakeis savo nuomonę.

Dar šią savaitę Seimas tikisi parengti paklausimą Konstituciniam Teismui (KT), kuriame būtų prašoma paaiškinti kai kurias prieš 10 metų šio teismo priimto nutarimo nuostatas, susijusias su vardų ir pavardžių rašymu asmens dokumentuose. Tikimasi, kad KT sprendimas pagaliau padės tašką gerą dešimtmetį trunkančioje Lietuvos ir Lenkijos diskusijoje dėl originalios tautinių mažumų pavardžių rašymo tvarkos. Lengviau atsikvėpti galės ir gausus būrys už užsieniečių ištekėjusių lietuvaičių, kurioms dabar neretai tenka įrodinėti, kad jos iš tiesų yra savo vyrų žmonos - pasuose įrašytos transkribuotos pavardės to lyg ir nepatvirtina.

Situacija pasikeitė

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras KT atsakymo tikisi sulaukti vasario viduryje. Jei šis bus teigiamas, pavasario sesijos metu teliks priimti įstatymą, reglamentuojantį vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose. TTK toks projektas jau pasiekė.

Iki šiol Lietuvoje vardai ir pavardės asmens bei kituose dokumentuose rašomi lietuvių (valstybine) kalba, kaip numato Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1991 metų sausio 31 dienos nutarimas. Kad tokia dokumento nuostata neprieštarauja Konstitucijai, 1999-ųjų spalį patvirtino ir KT.

Pasak S.Šedbaro, per 10 metų, praėjusių nuo KT išaiškinimo, pasikeitė geopolitinė, ekonominė bei socialinė Lietuvos situacija, mūsų šalis tapo Europos Sąjungos nare. Todėl Seimas nutarė išsiaiškinti, kaip asmenvardžių rašymą oficialiuose tapatybės dokumentuose KT traktuoja dabar, dar daugiau - ar asmenį identifikuojantis ženklų skaičius apskritai yra kalbos reikalas. "Nors ir nedera apie žmones taip sakyti, tačiau iš esmės tų ženklų darinys yra lyg prekės ženklas", - sakė S.Šedbaras.

Svarbu ne tik lenkams

S.Šedbaras nesutiko, kad inicijuojamas kreipimasis į KT siejasi tik su lenkų reikalavimais, tačiau pripažino, kad būtent šios tautybės atstovai atkakliausiai siekia teisės savo pavardes dokumentuose rašyti originalo kalba. Tokią galimybę turi Lenkijoje gyvenantys lietuviai. S.Šedbaro žiniomis, maždaug 40 iš 30 tūkst. gretimoje valstybėje gyvenančių tautiečių jau gavo asmens dokumentus, išrašytus lietuviškais rašmenimis.

Dar 2005 metais Vyriausybė buvo parengusi Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuris būtų leidęs tautinėms mažumoms, su užsieniečiais susituokusiems Lietuvos piliečiams ir jų vaikams savo vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo nelietuviškais rašmenimis. Tačiau įtarus, kad projektas gali prieštarauti Konstitucijai, Seime dokumentas nebuvo svarstomas. Šiuo metu TTK pateiktas naujas - patobulintas senojo projekto variantas.

S.Šedbaras viliasi, kad KT išaiškinimas atvers kelią originaliam pavardžių lotyniškais rašmenimis rašymui asmens dokumentuose.

"Konstitucinė jurisprudencija turi atsižvelgti į kintančias sąlygas. Čia ir yra mūsų KT pranašumas: Konstitucija išlieka nekintama, tačiau jos aiškinimas dėl aplinkybių pasikeitimo gali kisti", - teigė komiteto pirmininkas.

Pavojaus nebėra

Teigiamai Seimo iniciatyvą kreiptis į KT vertina Kovo 11-osios Akto signataras Česlavas Okinčicas. "Manau, kad Lietuvos identitetui, lietuvių kalbai šiandien tikrai nekyla jokios grėsmės. Todėl KT galėtų pažvelgti į platesnį šios problemos kontekstą", - LŽ sakė signataras.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė viliasi, kad naujasis KT išaiškinimas pagaliau leis sutvarkyti už svetimšalių ištekėjusių moterų pavardžių rašybą. "Dabar jos taip perrašomos, kad visai nepanašios į vyro. Dėl to moterims ir jų vaikams kyla didelių teisinių problemų", - pripažįsta kalbininkė. Jei KT vis dėlto liktų prie savo senosios nuomonės, I.Smetonienė įsitikinusi, kad būtinai reikėtų ieškoti kito problemos sprendimo kelio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"