Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Tarėjų idėja juda vėžlio žingsniu

 
2017 05 16 6:00
Tarėjų instituto šalininkai pabrėžia, kad tai - teismų skaidrinimo priemonė. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) imasi iniciatyvos spartinti tarėjų instituto teismuose įtvirtinimo procesą. Tačiau greitų rezultatų laukti nereikėtų.

Politikai kol kas nesiryžta prognozuoti, kada šalies teismuose galėtų pradėti dirbti pirmieji tarėjai. Pernai spalį baigiantis kadencijai Seimas patvirtino Teisingumo ministerijos parengtą koncepciją, numatančią, kaip teismuose turėtų būti įtvirtintas visuomenės atstovų dalyvavimas. Pagal koncepciją tarėjų instituto teisinis pagrindas turi būti numatytas Konstitucijoje. Pagrindinio šalies įstatymo pataisas, tardamasis su teisės ekspertais, ketina rengti Seimo TTK.

Skubėti neketinama, nes, kaip priminė komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos pataisos per svarstymą negali būti nei keičiamos, nei koreguojamos. „Todėl parengti jas reikia labai atsakingai, kad dėl pataisų būtų galima susitarti iš karto. Nes jei sutarimo nebus, darbas – bergždžias“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis. J. Sabatausko nuomone, pakeitimus būtų galima parengti per metus. Tačiau TTK pirmininkas abejojo, ar šią Seimo kadenciją juos pavyktų priimti.

Ieškos sprendimo

TTK drauge su Teisingumo ministerija šiandien rengia diskusiją, kurioje ketina aptarti tarėjų instituto teismuose konstitucinius aspektus. „Mėginsime eiti prie konkretikos“, – aiškino J. Sabatauskas. Jo žodžiais, Seimo patvirtinta koncepcija „mūsų negelbsti, nes ten nėra numatyta konkrečių dalykų“. Jie turės atsispindėti tiek Konstitucijos, tiek įstatymų pataisose.

Julius Sabatauskas: „Jei šiuo metu jau turėtume Konstitucijos pataisų projektą, galbūt ir galėtume greitai jas priimti.“

Anot komiteto vadovo, teks keisti nemažai įstatymų – Teismų, Baudžiamojo bei Civilinio proceso kodeksus, Administracinių bylų teisenos. J. Sabatausko teigimu, tarėjų institutas atsiras, „kai būsime pasirengę“. „Jei šiuo metu jau turėtume Konstitucijos pataisų projektą, galbūt ir galėtume greitai jas priimti. Tačiau kol kas yra daug klausimų, į kuriuos koncepcijoje neatsakyta. Šiandien mėginsime juos aiškintis“, – teigė parlamentaras.

Kaip pavyzdį jis nurodė tarėjų imuniteto problemą. Kadangi teisėjai imunitetą turi, klausimas, ar jis reikalingas ir drauge sprendimus priimsiantiems tarėjams. Nors dauguma Seimo narių dėl tarėjų instituto įteisinimo nusiteikę geranoriškai, anot J. Sabatausko, „yra daug povandeninių rifų“.

Konstitucijos pataisas, kuriomis siūloma įtvirtinti tarėjų institutą, praėjusių metų pavasarį Seimui buvo pateikęs tuometis Darbo partijos frakcijos narys Artūras Paulauskas. Pagal jo projektą teismo tarėjai būtų skiriami savivaldybės tarybų ketveriems metams, bet ne ilgiau nei dviem kadencijoms iš eilės. Tarėjais galėtų būti Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, o reikiamą teismo tarėjų skaičių pagal įstatymą nustatytų teisingumo ministras Teisėjų tarybos pritarimu. Seimas sutiko projektą svarstyti, tačiau jį kritikavo minėtą koncepciją parengusi Teisingumo ministerija.

Teismai pasikeistų

Didelis tarėjų instituto šalininkas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas teisininkas Vytautas Bakas „Lietuvos žinioms“ teigė dėsiantis visas įmanomas pastangas, kad valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai pritartų Konstitucijos pataisoms. Anot jo, šis klausimas yra ir partijos programoje, nes visuomenės įtraukimas į teismų veiklą – vienas svarbiausių „valstiečių“ prioritetų.

„Šį procesą traktuojame kaip teismų skaidrinimo priemonę, tai būtų labai naudinga antikorupciniu požiūriu“, – pažymėjo V. Bakas. Skirtingai nei J. Sabatauskas, „valstietis“ mano, kad Seimo apsukos galėtų būti ir greitesnės. Jei rudens sesijoje Konstitucijos pataisos būtų priimtos, tarėjų instituto idėja galėtų būti įgyvendinta po poros metų.

Julius Sabatauskas

„Nekelčiau klausimo, ar tai brangiai kainuotų. Brangiau kainuoja nepasitikėjimas teismų sistema“, – kalbėjo V. Bakas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad šiandien didžiausios teismų problemos – bylų vilkinimas ir bausmių tinkamumas. Esą apie ką galima kalbėti, kai savivaldybės lygmens korupcinis nusikaltimas nagrinėjamas 120 mėnesių. „Vidutinė bausmė už korupcinio pobūdžio veiką – 6 tūkst eurų bauda, kai intereso sumos milijoninės“, – piktinosi V. Bakas. Jis mano, kad visuomeninių tarėjų atsiradimas galėtų pakeisti teismų veidą.

Gautų atlygį

Pagal Seimo patvirtintą koncepciją tarėjais galėtų būti Lietuvos piliečiai, įgiję bent vidurinį išsilavinimą, mokantys lietuvių kalbą, neinantys jokių pareigų teisėsaugos institucijose ir atitinkantys kitus reikalavimus. Tokie asmenys į tarėjų sąrašą galėtų būti įrašomi savanoriškais pagrindais, siekiant įtraukti pakankamai visuomenės atstovų ir užtikrinti tarėjų instituto teismuose veiksmingumą. Į tarėjų sąrašą taip pat būtų įtraukiami asmenys, atrinkti atsitiktinės atrankos būdu, jeigu nepakaktų savanorių.

Tarėjai dalyvautų žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmosios instancijos teismuose. Tarėjų procesinės teisės ir pareigos šiuose teismuose būtų iš esmės prilygintos teisėjo procesinėms teisėms ir pareigoms. Tarėjai kartu su teisėjais nagrinėtų minėtos kategorijos civilines, baudžiamąsias, administracines bylas ir kartu priimtų šiose bylose teismo sprendimus. Už sugaištą laiką vykdant pilietinę pareigą tarėjams būtų mokamos nustatyto dydžio kompensacijos.

Argumentai „už“ ir „prieš“

Tarėjų instituto šalininkai argumentuoja, kad jį įtvirtinus sustiprėtų visuomenės teisinis švietimas, būtų įgyvendinta požiūrių įvairovė, suartėtų „gyvoji“ ir formalioji teisė, teisinė sistema taptų demokratiškesnė, atsirastų papildoma apsauga nuo teismo piktnaudžiavimo, tarėjai būtų lyg papildomas teisėjų nepriklausomumo garantas.

Idėjos priešininkams didžiausią nerimą kelia tai, kad Lietuvoje nėra tarėjų institucijos tradicijos, todėl tokia institucija gali tapti nereikalingu balastu teismo procesui, sprendimai būtų neprognozuojami, išaugtų laiko ir pinigų sąnaudos, sprendimai būtų priimami neišmanant teisės ir remiantis subjektyviu teisingumo jausmu. Tai esą paskatintų baudžiamosios politikos griežtėjimą, atsirastų favoritizmo ir korupcijos grėsmė, būtų vadovaujamasi emocijomis, prietarais ir stereotipais.

Mišrios profesionalių teisėjų ir tarėjų kolegijos yra populiarios Rytų, Vidurio ir Vakarų Europoje. Tarėjų institutas veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir kitose šalyse. Lietuvoje teismų tarėjų institucija buvo panaikinta 1995 metais. Teisininkai ir politikai neturi bendros nuomonės, ar ją vertėtų atkurti.

Teisės instituto atlikta viešosios nuomonės apklausa rodo, jog visuomenė palaiko teismų tarėjų įtvirtinimą Lietuvos teismų sistemoje. 25,5 proc. apklaustųjų mano, kad tarėjų institutas reikalingas, 17,6 proc. respondentų mano, jog tarėjų institutas nereikalingas, o 29,9 proc. apklaustųjų neturi nuomonės šiuo klausimu.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"