TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tarėjų vizija matoma skirtingai

2016 06 08 16:35
LŽ archyvo nuotrauka

Teisingumo ministerija siūlo Vyriausybei nepritarti „darbiečio“ Artūro Paulausko parengtoms Konstitucijos pataisoms, kuriomis siūloma teismuose įteisinti tarėjų institutą. Vyriausybės nuomone, logiškiau būtų eiti kitu keliu – patvirtinti Teisingumo ministerijos parengtą tarėjų instituto teismuose įteisinimo koncepciją ir tuomet priimti konkrečias įstatymų pataisas.

Taip jau sutapo, kad panašiu metu Seimas po pateikimo pritarė A. Paulausko pataisoms, o Vyriausybė – socialdemokrato Juozo Bernatonio vadovaujamos ministerijos sudėliotai koncepcijai. Praėjusią savaitę ministras ją pristatė Seimui. Tačiau prieš tai abu politikos senbuviai dar spėjo apsikeisti viešais pareiškimais. „Kiekviename avily pasitaiko ir tranų, Seime ne visuomet lengva juos atskirti, bet jų likimas aiškus. Tokios asociacijos kyla stebint žaibiškai parengtą Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą dėl teismo tarėjų“, – į A. Paulausko projektą reagavo J. Bernatonis. „Nejau, ministre, jūs norite monopolizuoti įstatymo projektų rengimą? Negi tik jūsų nuomonė yra svarbiausia?“ – atsikirto „darbietis“.

Pasigedo korektiškumo

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui vadovaujantis A. Paulauskas stebėjosi, kad Vyriausybė, deklaruojanti ketinimus įteisinti tarėjus, atmeta jo projektą. „Manyčiau, elgiamasi nelabai korektiškai. Tačiau aš neišgyvenu. Dar pasiginčysime, kuris projektas yra geresnis“, – portalui lzinios.lt sakė A. Paulauskas. Pasak jo, Vyriausybė prieš pat kadencijos pabaigą sugebėjo pateikti tik tarėjų institutą įteisinančią koncepciją, tačiau konkrečių įstatymų dar nėra. Jiems parengti, politiko nuomone, prireiks dar metų. „Atrodytų, tarsi nenorima priimti Konstitucijos pataisas ir sudėlioti svarbiausius taškus“, – sakė „darbietis“.

Pagal A. Paulausko parengtą projektą teismo tarėjai būtų skiriami savivaldybės tarybų ketveriems metams, bet ne ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės. Jais galėtų būti Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, o reikiamą teismo tarėjų skaičių pagal įstatymą nustatytų teisingumo ministras Teisėjų tarybos pritarimu. „Darbiečio“ nuomone, tarėjų įteisinimas sumažintų visuomenės nepasitikėjimą teismais, paskatintų bylų nagrinėjimo objektyvumą bei sudarytų galimybes visuomenei dalyvauti įgyvendinant teisingumą.

Per daug detalių

A. Paulausko projektą išnagrinėjusi Teisingumo ministerija pareiškė, kad pernelyg detalių nuostatų dėl teismo tarėjų veiklos įtvirtinimas Konstitucijoje gali apsunkinti šio instituto diegimą ir plėtrą. Todėl, anot ekspertų, Konstitucijoje turėtų būti įtvirtintos tik teismo tarėjų dalyvavimo vykdant teisingumą teisinės prielaidos, o detaliau šį institutą turėtų reguliuoti įstatymas. Be to, ministerijos atstovų nuomone, atsižvelgiant į teismo tarėjams priskirtinų funkcijų viešą pobūdį ir turinį, konstatuotina, kad teismo tarėjais galėtų būti tik Lietuvos piliečiai. Kritiškai įvertintas ir A. Paulausko projekte pateiktas siūlymas, kad teismo tarėjus skirtų ir atleistų savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba. Pastebima, kad tokia tvarka skiriant teismo tarėjus būtų sudėtinga įgyvendinti įstatymo projekto tikslus – mažinti nepasitikėjimą teismais, skatinti bylų nagrinėjimo objektyvumą, bylas nagrinėti nešališkiau ir įvairiapusiškiau. Kritiškai įvertintas ir siūlymas, kad teismo tarėjas, atlikdamas savo pareigas, negalėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negalėtų būti kitaip suvaržyta jo laisvė be savivaldybės tarybos sutikimo.

Gautų kompensancijas

Teisingumo ministerijos parengta koncepcija numato, kad tarėjais galėtų būti Lietuvos piliečiai, įgiję bent vidurinį išsilavinimą, mokantys lietuvių kalbą, neinantys jokių pareigų teisėsaugos institucijose, kad tai būtų išties visuomenės atstovavimas ir atitinkantys kitus nustatytus reikalavimus. Tokie asmenys į tarėjų sąrašą galėtų būti įrašomi savanoriškais pagrindais siekiant įtraukti pakankamai visuomenės atstovų ir užtikrinti tarėjų instituto teismuose veiksmingumą. Į tarėjų sąrašą taip pat būtų įtraukiami asmenys, atrinkti atsitiktinės atrankos būdu, jeigu nepakaktų savanorių. Tarėjai dalyvautų žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmosios instancijos teismuose. Tarėjų procesinės teisės ir pareigos šiuose teismuose būtų iš esmės prilygintos teisėjo procesinėms teisėms ir pareigoms.

„Tarėjai kartu su teisėjais nagrinėtų minėtų kategorijų civilines, baudžiamąsias, administracines bylas ir kartu priimtų šiose bylose teismo sprendimus. Už sugaištą laiką vykdant pilietinę pareigą tarėjams būtų mokamos nustatyto dydžio kompensacijos. Žinoma, būtų galima nuspręsti, kad tokios kompensacijos galėtų būti ir nemokama“, – Seime pristatydamas koncepciją pabrėžė J. Bernatonis. Jo nuomone, siūloma atrankos tvarka deramai užtikrintų tarėjų nepriklausomumą ir nešališkumą. Koncepcijos projektą plenariniame posėdyje numatyta svarstyti birželio 28 dieną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"