Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Tarnybą kiša po ministro sparnu

 
2017 07 15 6:00
fotkes/thumb/58851_vmvt_RJ.jpg nuotrauka

Vyriausybė siūlys keisti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) statusą bei jos vadovo skyrimo tvarką. Tačiau ekspertai įspėja, kad tokia reforma pažangią tarnybą gali paversti įrankiu politikų užgaidoms tenkinti.

Beveik dvidešimtmetį kaip savarankiška Vyriausybės įstaiga veikianti VMVT netrukus gali pereiti į Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) globą. Tarnybos vadovui paskirti ir atleisti tuomet nebereikėtų Vyriausybės sutikimo, pakaktų žemės ūkio ministro parašo.

Svarstoma, kad šias permainas galėjo lemti buvusio VMVT direktoriaus Jono Miliaus atleidimo 2016 metų rudenį istorija. Ar Vyriausybė teisėtai tai padarė, dabar aiškinasi Konstitucinis Teismas. Iniciatyvą keisti VMVT statusą tiek politikai, tiek specialistai vertina nevienareikšmiškai.

ŽŪM siūlomi pokyčiai turėtų įsigalioti nuo lapkričio 1 dienos.

Svarstys komitetas

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas prisipažino nesąs nei už VMVT statuso keitimą, nei prieš. Pasak jo, šį sektorių ir dabar „šefuoja“ ŽŪM, todėl siūlomos pataisos tik formalizuos procesą. „Visas funkcijas, kurias tarnyba vykdė iki šiol, vykdys ir toliau. Niekas nesikeis“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino komiteto pirmininkas.

Tačiau A. Stančikas nepaneigė, kad rengiamiems pokyčiams galėjo turėti įtakos tuometės Vyriausybės problemos atleidžiant J. Milių. „Visko gali būti. Kai negali lengvai atleisti vadovo, kuris padaro daug nusižengimų, nedirba taip, kaip turėtų, tai irgi tampa problema“, – pabrėžė Seimo narys. Jo žodžiais, į VMVT veiklą privalu žiūrėti labai atsakingai.

„Nuo jos priklauso ir tarptautiniai, ne tik vidaus reikalai – maisto sauga, gyvūnų gerovė, užkrečiamųjų ligų kontrolė. Visas mūsų eksportas, prekyba eina per šią tarnybą. Todėl ji, savaime suprantama, turi dirbti skaidriai ir reikliai“, – teigė A. Stančikas. Jis žadėjo, kad KRK atidžiai išnagrinės ŽŪM pateiktus pasiūlymus.

KRK vicepirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius sakė skeptiškai vertinantis permainas. „Tarnybos veikla susijusi ne tik su žemės ūkiu, bet ir su maisto perdirbimu, sauga, sveikatos klausimais. Todėl jos priimami sprendimai privalo būti nešališki.

Jei VMVT taps pavaldi tik ŽŪM, kitoms sritims gali būti neatstovaujama“, – baiminosi parlamentaras. Jo nuomone, tarnyba turėtų būti Vyriausybės įstaiga, kaip ir iki šiol. „Vyriausybei ir premjerui reikia prisiimti tam tikrą atsakomybę. Matyt, prisidėjo praėjusios kadencijos skandalai, todėl dabar norima paprasčiausiai nusiplauti rankas“, – spėjo K. Starkevičius.

Mato pavojų

Buvusio ilgamečio VMVT vadovo J. Miliaus manymu, jei Vyriausybė įgyvendins savo planus, „Lietuvai bus tikra tragedija“. „Apie maisto kokybę galėsime užmiršti. Aš asmeniškai liausiuosi ėjęs į parduotuves“, – tikino jis. Pasak J. Miliaus, numatyta pertvarka pažangią tarnybą, kurią vienintelę iš visų šalies institucijų teigiamai įvertino Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijos ekspertai, politikai paliks „be stuburo“. „Ji taps kišeninė“, – nuogąstavo buvęs VMVT direktorius.

Rengiamiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pokyčiams galėjo turėti įtakos tuometės Vyriausybės problemos atleidžiant Joną Milių.

J. Milius atkreipė dėmesį, jog nerimauti dėl būsimos VMVT veiklos verčia ir tas faktas, kad šiuo metu valdžioje yra nemažai stambių agrarininkų, turinčių daug interesų šioje srityje.

Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas profesorius Vidmantas Bižokas taip pat įsitikinęs, jog nėra reikalo keisti dabartinį VMVT statusą. Jis stebėjosi, kodėl permainos pirmiausia pradedamos nuo VMVT. „Tai labai rimta organizacija, gerai, kad jos veiklą kontroliuoja Vyriausybė, o ne ministras. Per metus gali pasikeisti keli ministrai, ką jau kalbėti apie visą kadenciją. Todėl ta politika bus panaši nei į tvorą, nei į mietą. Labai keistai atrodo, kai žemės ūkio ministras skiria, atleidžia ir pats kontroliuoja“, – kalbėjo V. Bižokas. Pasak jo, tokiu keliu, kokį dabar siūlo ŽŪM, nuėjo Lenkija. „Ten per dvejus metus jau pasikeitė trys tarnybos vadovai“, – pažymėjo profesorius.

Siekia efektyvumo

Permainų būtinybę ŽŪM argumentuoja siekiais teisinėmis priemonėmis efektyviau formuoti, užtikrinti ir kontroliuoti valstybės politiką maisto ir veterinarijos srityse, taip pat galimybe reikalauti griežtesnės VMVT atsakomybės.

Atkreipiamas dėmesys, kad dauguma pagrindinių įstaigų, dalyvaujančių formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką žemės ūkio srityje, yra įstaigos prie ŽŪM, pavyzdžiui, Žuvininkystės tarnyba, Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros, Valstybinė augalininkystės tarnybos. Taip pat manoma, kad pakeitus VMVT statusą sumažėtų asignavimų valdytojų ir dėl to palengvėtų valstybės biudžeto planavimo, vykdymo bei vertinimo procesas, sumažėtų asignavimų valdymo, jų apskaitos ir kontrolės išlaidos. Kartu, pasak ŽŪM, atsirastų daugiau galimybių atsižvelgti į žemės ūkio srityje planuojamus veiklos rezultatus, būtų efektyviau paskirstomos, valdomos ir naudojamos šiai sričiai numatytos lėšos.

Vyriausybė atleido J. Milių 2016-ųjų spalį. To pagrindas – nepritarimas jo veiklos ataskaitai. J. Milius tikina, kad ataskaita Vyriausybėje net nebuvo svarstoma, o atleidimą lėmė politiniai motyvai. Teisėsauga buvusiam vadovui yra pareiškusi įtarimus piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"