TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tarnybiniai butai - valdininkams naudinga atgyvena

2007 06 19 0:00
Nuotraukos: © Lietuvos žinios

Vakar Vyriausioji tarnybinės etikos komisija vienu balsu nutarė, kad Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Arvydas Pocius pažeidė įstatymą, parduodamas mažesne nei rinkos kaina valstybės turtą - tarnybinį butą.

Ir nors A.Pociaus šiame poste greitai nebeliks, problema niekur nedings. Pasirodo, Lietuvoje yra tūkstančiai už valstybės lėšas nupirktų ir jos prižiūrimų būstų, kuriais pusvelčiui naudojasi valdininkai.

Šalies prezidentas ir premjeras sutartinai pareiškė, kad tarnybiniai butai tėra sovietinė atgyvena.

"Manau, reikia spręsti tarnybinių butų problemą ir didinti dienpinigius karininkams bei statutiniams pareigūnams, keliamiems iš vietos į vietą, kad jie galėtų nuomotis būstą, nes tarnybiniai butai - liekana iš praeities, neatitinkanti šiandienos realijų", - prasidėjus Valstybės saugumo departamento (VSD) skandalui kalbėjo premjeras Gediminas Kirkilas.

Anot jo, tarnybinių butų sistema atsirado tada, kai ekonominė padėtis šalyje buvo sunki. Tuomet iš provincijos į didžiuosius miestus, kuriuose įsikūrusios valdymo įstaigos, kėlėsi daug valstybės tarnautojų su šeimomis.

Tačiau tarnybiniai butai išliko iki šiol, nors Lietuva jau Europos Sąjungos narė, nors sparčiai kyla gyvenimo lygis. Ir problema yra jokiu būdu ne tik karininkai ar statutiniai pareigūnai - daug valstybinių įstaigų ir žinybų tebeturi tarnybinius butus toli gražu nebūdamos statutinės.

Už tarnybinių būstų apskaitą atsakingos Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktoriaus pavaduotojas Vytautas Jonaitis LŽ teigė, jog 2003 metų sausio 1-ąją, valstybės valdžios ir valdymo institucijų duomenimis, Lietuvoje buvo apie 2000 tarnybinių butų. "2007 metų sausio 1 dieną jų buvo 1540. Per šį laikotarpį privatizuota maždaug 200 butų, Turto fondui ir kitoms įstaigoms perduota apie 220 butų", - informavo jis.

Aplinkos ministerijos turimais duomenimis, daugiausia tarnybinių būstų - maždaug 620 - tenka miškų urėdijoms, nacionaliniams ir regioniniams parkams, kurie įtraukti į Aplinkos ministerijos reguliavimo sritį. Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė turi apie 380, Vidaus reikalų ministerija - apie 200, apskričių administracijos - maždaug 100 tarnybinių butų. Nesvarbu, kokiai valstybės institucijai priklausytų tokie būstai, tai - valstybės turtas, kurį institucija valdo patikėjimo teise.

Pasak Seimo nario Artūro Skardžiaus, iš Aplinkos ministerijos duomenų aišku, kiek tarnybinių butų yra iš viso, - bendras jų skaičius kasmet būna panašus, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad bet kuriais metais nemažai butų galėjo būti įsigyta ir tiek pat privatizuota. A.Skardžiaus nuomone, tarnybinių butų privalo turėti krašto apsauga, policija, Valstybės saugumo departamentas, muitinė. Šių institucijų statutai ir įstatymai numato, kad jos pagal savo veiklos pobūdį privalo turėti tarnybinių būstų, atitinkančių jų atliekamas funkcijas.

"Pavyzdžiui, policija turi užslaptintų butų dėl liudytojų apsaugos. Galiausiai jie reikalingi tiems statutiniams pareigūnams, kurie dėl tarnybinės būtinybės perkeliami iš vienos Lietuvos vietovės į kitą.

Ar teisėjams ir prokurorams reikia tarnybinių butų, čia kitas klausimas", - LŽ sakė A.Skardžius.

Jis išskyrė atvejį, kai tarnybos vadas A.Pocius (buvęs VSD vadovas - aut.) priėmė sprendimą parduoti dalį žinybos tarnybinių butų. "Žinyba juk nelikviduojama, VSD įstatymas ir statutas juk nepakeisti, kaip tada reaguoti naujam tarnybos vadui? Tokie išdykavimai, kai siekiama asmeninės naudos, netoleruotini. Atsakomybę už tai turi prisiimti Vyriausybė. Seimas ir Vyriausybė atlieka valstybės turto savininkų funkcijas, ir tie butai - valstybės nuosavybė", - kalbėjo Seimo narys.

Nuomos kainos nerūpi

Gaudami iš biudžeto vis didesnes algas, kurių vidurkis nuolat viršija privataus sektoriaus atlyginimų vidurkį, kai kurių žinybų aukšti valdininkai, užkopę karjeros laiptais ir persikėlę iš vieno miesto ar rajono centro į kitą, nevargsta ieškodami gyvenamojo būsto didmiesčiuose kaip visa tauta, o gauna jį veltui kaip sovietų laikais. Negana to, pasak V.Jonaičio, nuomos kainas tarnybinių butų gyventojams reguliuoja įstaiga, kuri nuomoja, bet jos toli gražu nesiekia rinkos kainų.

Nuomos mokesčio sandarą nustatė Vyriausybė nuo 2001 metų. Antai Vilniaus savivaldybė yra nustačiusi kainą nuo 0,20 iki 1,70 lito už kvadratinį metrą. "Iki šiol praktika buvo gana įvairi: kai kur visai nebuvo mokama nuoma, tačiau nuo 2001 metų nuomos mokestis yra mokamas", - aiškino V.Jonaitis.

Tuo metu privačiame versle karjeros siekiantiems specialistams, norintiems dėl geresnio darbo persikelti į kitą miestą, tenka arba skolintis lėšų banke ir pirkti būstą, kuris, pavyzdžiui, sostinėje kainuoja 200-500 tūkst. litų ir brangiau, arba nuomotis jį rinkos kainomis, kurios šiuo metu siekia 800-1500 litų per mėnesį už nedidelį 1-2 kambario butą miegamuosiuose rajonuose.

Šiuo požiūriu valdininkai įsitaisę geriau net už socialiai remtinus asmenis. Šie nieko negauna veltui. Antai Vilniaus savivaldybės taryba 2007 metų kovo 21 dieną priėmė sprendimą, kad socialinio būsto nuomos kaina yra 1,70 lito už nuomojamų patalpų naudingojo ploto kvadratinį metrą. Vilniaus miesto savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo poskyrio vedėja Birutė Stankevičienė LŽ minėjo, jog dabar socialinis būstas nuomojamas asmenims, laukusiems eilėje apie 10 metų. "Šiuo metu socialinių butų yra 4257. Sudaryti penki laukiančiųjų nuomotis socialinį būstą sąrašai, juose - 3692 asmenys (šeimos)", - teigė ji.

Remontas - už biudžeto pinigus

Negana to, kad tarnybiniuose butuose gyvenantiems valstybės tarnautojams rūpi tik sumokėti už komunalines paslaugas, kapitalinį jų naudojamo būsto remontą atlieka valstybė už biudžeto lėšas. Taigi pats valdininkas išvengia didžiulių išlaidų, susijusių su statybos ir remonto darbais.

Pasak Seimo nario A.Skardžiaus, visas tarnybiniame bute gyvenančio valdininko rūpestis - einamasis remontas, t. y. pasikeisti sienų apmušalus, jeigu jie nepatinka.

Parduoda kaip savo

Tarnybiniuose butuose gyvenantys valdininkai gali juos privatizuoti, jei įstaiga nusprendžia, kad jie nereikalingi, - tai numato įstatymai. Privatizuojant tarnybinius butus pirmiausia juos reikia pripažinti institucijai nereikalingais. Vėliau būstų pardavimas turi vykti per Valstybės turto fondą ar aukcioną.

Štai VSD buvo nuspręsta privatizuoti 39 tarnybinius butus iš 44. Kas gali paneigti, kad praėjus pusmečiui naujas VSD vadovas nesikreips į Vyriausybę ir neprašys lėšų naujiems tarnybiniams butams įsigyti - statyti arba pirkti.

Aplinkos ministerija tiksliai nežino, kiek ir kokių tarnybinių butų pastaraisiais metais buvo privatizuota kitose institucijose.

Našta institucijai

Lietuvos muitinė 2003-2007 metais turėjo 27 tarnybinius butus. "Šiuo metu jų yra 21. Muitinės departamentas nuolat turėjo 10 tarnybinių būstų, ir nė vienas jų nebuvo privatizuotas. Du privatizuoti butai priklausė Vilniaus teritorinei muitinei - abu yra Šalčininkuose. Keturi dabar privatizuoti butai priklausė Klaipėdos teritorinei muitinei - 2 yra Šilutėje, po 1 - Skuode ir Klaipėdoje", - vardijo Muitinės departamento atstovė spaudai Henrika Rukšėnienė.

Iš neprivatizuotų Lietuvos muitinės butų 13 yra Vilniuje, 4 - Druskininkuose, po vieną - Mažeikiuose, Kaune, Šiauliuose, Joniškyje. Po 2 privatizuotus Lietuvos muitinės butus esama Šalčininkuose ir Šilutėje, po 1 - Skuode ir Klaipėdoje.

Kaip LŽ pasakojo H.Rukšėnienė, tarkim, už butą Skuode muitinė turėjo mokėti įvairius mokesčius, o tarnybai jis nebuvo labai reikalingas. "Lietuvai tapus ES nare Skuode neatliekamos jokios muitinės procedūros. Kita vertus, mūsų institucijai tarnybiniai būstai labai praverčia, kai iš kito miesto perkeliami pareigūnai, kai geras

specialistas padaro karjerą, persikelia dirbti į kitą miestą, o kurį laiką neturi kur gyventi", - aiškino ji.

Kariškiai ketina atsisakyti

Kariškių aprūpinimą tarnybiniais būstais LŽ komentavęs Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Personalo ir socialinės saugos departamento direktorius Leonardas Bakaitis sutinka, jog didžiuosiuose miestuose, ypač Vilniuje ir Klaipėdoje, tokių butų trūkumas labai didelis, kad kariškiai be konkrečios datos po keletą metų laukia, kol atsilaisvins koks butas. Nepaisydamas to pašnekovas pripažįsta, jog vadovybė yra pritarusi nuostatai, kad tarnybiniai butai yra netikslingi ir nereikalingi.

"Mes ketiname jų apskritai atsisakyti. Tai buvo planuota padaryti jau šiais metais, tačiau realu, kad tarnybinių butų nebeturėsime iki 2009-ųjų", - tvirtino pulkininkas.

Kaip LŽ sakė KAM Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Jovita Bazevičiūtė, KAM Ūkio tarnybos (ŪT) apskaitos registre yra 151 krašto apsaugos sistemai priklausantis tarnybinis būstas. "Naujų nebuvo įsigyta, o jų skaičius padidėjo dalį butų ŪT perėmus valdyti iš Lietuvos kariuomenės", - dėstė ji.

Iš viso krašto apsaugos sistemai priklauso 347 tarnybiniai butai. Beje, krašto apsaugos sistemoje tarnauja maždaug 7 tūkst. profesinės karo tarnybos karių.

Generalinė prokuratūra, 2003 metais turėjusi 38 tarnybinius butus, 9 privatizavo, vieną atidavė Valstybės turto fondui, 2 - Akmenės ir Zarasų savivaldybėms. "Likusius 26 tarnybinius butus ketiname privatizuoti, tačiau stačia galva tai daryti neketiname", - kalbėjo A.Juodytė.

Kratosi avarinės būklės patalpų

Tuo metu, kai nepasiturintys šalies gyventojai laukia eilėse išsinuomoti socialinį būstą mažesnėmis nei rinkos kainomis, kai kurie tarnybiniai butai, netenkinantys valdininkų poreikių, liaudiškai tariant, per prasti ir nugyventi, dažnai - iki avarinės būklės, stovi tušti arba privatizuojami už juokingas sumas.

Antai Generalinė prokuratūra 2005 metais privatizavo Šiauliuose avarinės būklės tarnybinį butą, kurio pirkimo kaina buvo 26 tūkst. litų, o pardavimo kaina siekė tik 34 tūkst. litų. Pasak A.Juodytės, vieną butų planuojama išnuomoti, mat "niekas jo nenori, tad stovi laisvas".

Kadangi Valstybės turto fondas nepriima į savo balansą tų tarnybinių gyvenamųjų patalpų, kuriose esama gyventojų, L.Bakaičio žodžiais, šis turtas greičiausiai atsidurs savivaldybių rankose. "Individualiai

deramės su savivaldybėmis, kad jos perimtų butus su gyventojais. Realiausia, jog joms ir bus perduoti šie butai", - teigė pašnekovas ir pridūrė, kad savivaldybės taip pat noriai perimtų tik tuščius butus, o perimti juos su gyventojais nusiteikusios atsainiai.

Tačiau savivaldybės, pasak L.Bakaičio, irgi nesiveržia perimti nenaudojamų tarnybinių butų, kurie yra avarinės būklės.

"Daugiausia neapgyvendintų tarnybinių butų esama Rukloje. Galime juos perduoti savivaldybei, bet jų būklė - avarinė, o rekonstruoti reikalingos labai didelės investicijos. Dėl šių priežasčių savivaldybė nenoriai mąsto apie tų butų perėmimą", - aiškino L.Bakaitis.

Tuo metu su Telšių savivaldybe jau pradėtas kelių neapgyvendintų butų

perdavimo procesas. "Šie butai atsilaisvino iškėlus iš miesto karinį dalinį", - sakė jis.

Gausiausia - sostinėje

Daugiausia tarnybinių butų esama didžiuosiuose šalies miestuose, jų privatizuota irgi daugiausia šiuose miestuose.

Iš likusių neprivatizuotų Generalinės prokuratūros butų 6 yra Vilniuje, 3 - Kaune, po 2 - Klaipėdoje, Marijampolėje ir Ukmergėje,

po 1 - Šiauliuose, Varėnoje, Kaišiadoryse, Kretingoje, Alytuje, Utenoje, Šakiuose, Šilalėje, Šilutėje, Šalčininkuose, Vilkaviškyje.

"Iš privatizuotų būstų 4 yra Vilniuje, po 2 - Kaune ir Panevėžyje, 1 - Šiauliuose", - vardijo A.Juodytė.

Iš KAM priklausančių tarnybinių butų Vilniuje yra 153, Rukloje - 105, Kaune - 43, Klaipėdoje - 21, kiti butai - Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, kituose miestuose.

Šiuo metu VRM, tiksliau - Turto valdymo ir ūkio departamento prie VRM balanse yra 38 tarnybiniai butai, visi - Vilniaus mieste. Kaip LŽ teigė Arūnas Malinovskis, VRM Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas, visi tarnybiniai butai, skirti sistemos darbuotojams apgyvendinti, šiuo metu užimti. O nuo 2001 metų VRM neprivatizavo nė vieno tarnybinio buto.

"Policijos departamentas prie VRM, kaip juridinis asmuo, neturi tarnybinių butų. Jie priklauso policijos įstaigoms. Policijos įstaigų tarnybiniai butai pasiskirstę pagal policijos įstaigų dislokacijos vietas", - LŽ tvirtino Policijos departamento atstovė spaudai Danutė Daunoravičiūtė.

Kainos - kaip turguje

Keičiantis rinkos kainoms privatizuojamų tarnybinių butų vertė didėjo keliasdešimt kartų. Kaip LŽ sakė Muitinės departamento Ryšių su visuomene skyriaus vadovė Henrika Rukšėnienė, bendra muitinės 6 privatizuotų butų vertė - 560 tūkst. litų.

"Maždaug 2004 metais privatizuotas butas Skuode buvo įvertintas 18 tūkst. litų, o ne taip seniai privatizuotas Klaipėdoje - 310 tūkst. litų", - palygino ji.

Generalinei prokuratūrai privatizuojant keturis butus 2003-2005 metais, nepriklausomi ekspertai nustatė, kad juose gyvenę asmenys remontavo būstus už savo lėšas, tačiau prasidėjus tarnybinių butų privatizavimui prokuratūroje buvo priimtas sprendimas, jog galima kompensuoti lėšas, investuotas gyvenant tuose butuose, ir jie parduoti didesne kaina, negu buvo įsigyti.

Pavyzdžiui, vieno iš privatizuotų butų Vilniuje pirkimo kaina buvo 72 tūkst. litų, likutinė vertė - 72 tūkst. litų, o privatizuojant butas įvertintas 206 tūkst. litų. Jo pardavimo kaina siekė 140 tūkst. litų.

Kaune atitinkamai - 80 tūkst. litų, 74 tūkst. litų, 98 tūkst. litų, 84 tūkst. litų.

Tuo metu Panevėžyje esančio buto vertė, kaip nustatė ekspertai, buvo mažesnė nei tada, kai jį įsigijo prokuratūra. Pirkimo kaina siekė 108 tūkst. litų, likutinė vertė - 103 tūkst. litų, butas įvertintas 95 tūkst. litų, parduotas už 79 tūkst. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"