TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tarnybiniams pažymėjimams negaila milijonų

2014 02 04 6:00
O.Šarmavičius Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

9 mln. litų – tiek gali kainuoti Valstybės tarnybos departamento (VTD) sumanymas 76 tūkst. asmenų išduoti modernius, elektroninio parašo galimybę turinčius tarnybinius pažymėjimus. Tačiau tie, kuriems jie būtų skirti, tokios naujovės būtinumu abejoja ir įžvelgia mėginimų vėjais paleisti biudžeto pinigus.

Įdiegti naujovę Vyriausybei pasiūlė Vidaus reikalų ministerijai pavaldus VTD. “Mes tik pateikėme siūlymus. Viskas yra Vyriausybės ir Seimo rankose. Jiems spręsti”, - LŽ sakė šio departamento direktorius Osvaldas Šarmavičius. Norint sumanymą įgyvendinti pirmiausia reikia keisti Seimo statutą, Valstybės tarnybos, Teismų ir dar keletą įstatymų, nustatančių tarnybinių pažymėjimų išdavimo visiems valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims tvarką. Mat šiuo metu įvairios institucijos - Seimas, Muitinės departamentas, teismai, savivaldybės - turi skirtingus patvirtinto pavyzdžio pažymėjimus ir juos išduoda pačios. Jiems naudojami blankai, nupirkti dar 2008 metais.

Nori daugiau saugumo

Anot pataisų autorių, jas rengti paskatino atsiradęs poreikis kaupti, analizuoti ir teikti duomenis, kurių reikia valstybės valdymo reikmėms, Statistikos departamentui ir Eurostatui, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų personalo valdymo sprendimams priimti. Tai būtų informacija apie pareigybių skaičių, jo pokytį, pajamų ir turto deklaravimą, darbo užmokestį.

Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento Valstybės tarnybos politikos skyriaus vedėjos Birutės Česnulevičienės teigimu, priėmus pataisas būtų įtvirtintos naujos nuostatos, suteikiančios teisinį pagrindą Valstybės tarnautojų registre kaupti duomenis ne tik apie valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, bet ir apie politikus, pareigūnus, prokurorus, teisėjus.

Nauji tarnybiniai pažymėjimai, suteikiantys galimybę identifikuotis elektroninėje erdvėje, esą reikalingi ir tam, kad tarnautojai galėtų pasirašyti dokumentus saugiu elektroniniu parašu. „Pagal Seimo jau priimtą Teisėkūros pagrindų įstatymą, visi politikai ir valstybės tarnautojai, dalyvaujantys rengiant ir priimant teisės aktus, privalo turėti elektroninio parašo sertifikatus. Tai mes ir norime įgyvendinti. Juolab kad numatyta apskritai atsisakyti popierinių tarnybinių pažymėjimų“, - LŽ aiškino VTD direktoriaus pavaduotoja Laima Tuleikienė.

Pataisų iniciatoriai tikina, kad jokio naujo registro nebūtų steigiama, tik būtų išplėstas Valstybės tarnautojų registro objektas ir pakeistas registro pavadinimas.

Lauktų įspūdingos išlaidos

VTD prognozuoja, kad tarnybinio pažymėjimo su jame įdiegta elektronine laikmena, skirta asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatui ir elektroninio parašo kvalifikuotam sertifikatui įrašyti, blanko orientacinė kaina bus apie 100 litų. Naujiems pažymėjimams iš valstybės biudžeto pirmaisiais metais reikėtų apie 3 mln. litų ir papildomai kitus trejus metus, atsižvelgiant į metinį blankų poreikį, – vidutiniškai apie 960 tūkst. litų. Tačiau tik tuo atveju, jei pirmaisiais metais asmenų, kuriems ketinama išduoti naujus pažymėjimus, būtų mažiausiai apie 30 tūkstančių. Jei reikėtų išduoti apie 76 tūkst. dokumentų, iš valstybės biudžeto pirmaisiais metais tektų atseikėti apie 7,6 mln. litų ir papildomai kitais metais – vidutiniškai apie 1,4 mln. litų.

Dalis valstybės tarnautojų jau dabar turi ne popierinius, o plastikinius pažymėjimus.

VTD teigimu, šiuo metu išduodamų valstybės tarnautojų pažymėjimų blankai baigiasi – jų užteks maždaug devyniems mėnesiams. Papildomiems blankams įsigyti, esant dabartiniam teisiniam reguliavimui, prireiktų apie 780 tūkst. litų kasmet.

Pačiam Valstybės tarnautojų registrui modernizuoti papildomų valstybės biudžeto pinigų esą nereikės, nes tai bus daroma Europos Sąjungos projekto lėšomis.

Sukėlė abejonių

Vienoje šalies prokuratūroje prokuroru dirbantis Kęstutis L. neslėpė, kad VTD sumanymas rinkti informaciją apie jo pajamas, turto ar interesų deklaravimą, naudojantis naujaisiais tarnybiniais pažymėjimais, sunkiai suvokiamas. „Suprantu, kad informacija apie valstybės tarnautojus gal ir turėtų būti kaupiama bei sisteminama, bet ne apie dirbančiuosius teisėsaugos, saugumo institucijose. Juk neaišku, kas ir kokiu tikslu tais duomenimis gali pasinaudoti“, - kalbėjo jis.

Pasak Kęstučio L., duomenis apie asmens, nesvarbu, ar

tai valstybės pareigūnas, politikas ar dar kas nors, pajamas, turtą jau ir taip kaupia Valstybinė mokesčių inspekcija. „Man tai labiau panašu į bandymą vėjais išleisti milijonus litų“, - pabrėžė pašnekovas.

Išgirdęs, kad VTD siūlo Seimo statuto pataisas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras nustebo. „Seimas kartą Vyriausybei jau buvo pareiškęs, kad siūlyti Seimo statuto pataisas - išimtinis Seimo narių, komitetų, valdybos, grupės ar frakcijų, o ne Vyriausybės ar atskirų ministerijų bei tarnybų reikalas. Tokia yra ir valdančiosios daugumos, ir opozicijos valia“, - LŽ sakė jis.

S.Šedbaras neslėpė abejonių ir dėl užmojo rinkti bei kaupti informaciją apie politikus, kurie nėra valstybės tarnautojai. Mat politikai yra renkami rinkėjų ar skiriami politikų valia, nuolat keičiasi ir tai nėra karjeros sistema.

Tuo metu VTD direktorius O.Šarmavičius LŽ teigė, jog kaip ir kitos parengtų įstatymų, taip ir Seimo statuto pataisos buvo derinamos su Seimo kanceliarija. Jos specialistai pastabų dėl Seimo statuto pataisų neturėjo, todėl jį šiek tiek stebina tokia parlamentaro pozicija.

Seimas pataisas „sutaršys“?

Ar VTD užmojai kaupti informaciją ne tik apie valstybės tarnautojus, bet ir politikus, teisėjus, prokurorus neperžengia šių asmenų privatumo ribų? Į šį klausimą Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas kol kas atsakyti negalėjo. Anot jo, pataisos bus labai atidžiai išnagrinėtos. „Unifikuotos sistemos ir kortelės kartais teikia pranašumų ir skaidrumo. Kita vertus, kyla grėsmė, kad tam tikrais atvejais pašaliniai asmenys galės pasinaudoti visa sukaupta informacija“, - LŽ sakė M.Adomėnas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas S.Šedbaras stebėjosi aiškinimais, jog nauji tarnybiniai pažymėjimai reikalingi tam, kad Seimo nariai galėtų naudotis elektroninio parašo galimybe. „Tokią galimybę man suteikia nauja asmens tapatybės kortelė, Seime taip pat gavau sertifikatą elektroniniam parašui. Tad trečio sertifikato man tikrai nereikia“, - teigė parlamentaras.

Marijampolės savivaldybės tarybos narys Rolandas Jonikaitis taip pat abejojo, ar savivaldybės tarybos nariui yra reikalingas tarnybinis pažymėjimas su tokiomis galimybėmis. „Savivaldybės tarybos nariai, jei jie nėra merai ar vicemerai, jokių dokumentų nepasirašinėja. Tad ir to elektroninio parašo jiems niekur nereikia dėti“, - aiškino jis. R.Jonikaitis tikino, kad jei kam nors iš jų ir prireikia elektroninio parašo sertifikato tiesioginiame darbe, tai jį turi ne kaip savivaldybės tarybos narys, o kaip įmonės ar įstaigos vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"