TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tarp Šengeno ir kaimynų pinigų

2013 11 06 6:00
VSAT archyvo nuotrauka

Lenkų valdžia, beveik prieš porą metų pasirašiusi sutartį su Rusija dėl vietinio eismo per sieną, džiaugiasi jo nauda – didėjančia prekių, paslaugų apyvarta pasienio regionuose - ir ieško naujų priemonių, kaip suvilioti kaliningradiečius vykti į jų šalį.

Lietuvos verslininkai, pasienio gyventojai taip pat džiaugtųsi, jei tokia tvarka įsigaliotų Lietuvos ir Rusijos pasienyje, be to, norėtų, kad ji apimtų ne tik šios dalies savivaldybes. Tačiau mūsų politikai nuogąstauja, kad Lietuvos regionų valdininkų, verslininkų ir Rusijos norai priskirti vietinio eismo režimui beveik du trečdalius šalies teritorijos gali kelti grėsmę Lietuvos valstybingumui.

Speciali juosta

Kaip LŽ pasakojo dažnai per Lenkiją į Kaliningrado sritį važinėjantis marijampolietis Juozas L., nuo spalio vidurio Lenkijos ir Kaliningrado srities pasienio postuose atsirado atskiros juostos lengviesiems automobiliams, kuriais į savo šalį įvažiuoja Rusijos piliečiai, pageidaujantys pasienyje atsiimti pridėtinės vertės mokestį (PVM), sumokėtą už Lenkijoje įsigytas prekes. Mat jos šioje šalyje apmokestinamos 23 proc. PVM. Rusijos piliečiams, vykstantiems specialia eismo juosta, pakanka pateikti lenkų muitininkui prekių įsigijimo dokumentus, parodyti pačias prekes, ir jie ten pat, vietoje, gali atsiimti sumokėtą PVM. Be to, jau pradėta diegti ir elektroninė sistema – prie išvykimo juostų statomi interneto prieigą turintys terminalai aparatai. Kai tie įrenginiai pradės veikti, išvykstantieji galės suvesti visus reikiamus duomenis, o muitininkui teliks juos patikrinti.

G.Skamaročiaus nuomone, nesusitardama su Rusija, Lietuva ne tik praranda rinkas Kaliningrado srityje, bet ir pati tampa ne tokia patraukli iš ten atvykstantiems potencialiems pirkėjams. /Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

„Lenkai ne tik susitarė su Rusija dėl supaprastinto sienos kirtimo režimo, bet ir visaip vilioja Kaliningrado srities gyventojus važiuoti į Lenkiją“, - kalbėjo marijampolietis. Pasak jo, Lietuvai tokios nenaudingos situacijos pasekmės jaučiamos jau dabar. Pavyzdžiui, Marijampolės prekybos centruose akivaizdžiai sumažėjo apsiperkančių Kaliningrado srities gyventojų. Šiandien jiems kur kas labiau apsimoka važiuoti į Lenkiją. Mažiau kaliningradiečių atvyksta į Suvalkiją ir automobilių remontuoti, nors prieš keletą metų tai buvo itin populiaru.

Kultūros, aplinkosaugos ir kitokius projektus Lenkijoje, Lietuvoje bei Rusijos Kaliningrado srityje įgyvendinančios VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius taip pat įsitikinęs, kad jau keletą metų įstrigusios Lietuvos ir Rusijos derybos dėl vietinio eismo per sieną nieko gero nežada. „Kol Lietuva tik diskutuoja su Rusija, Lenkija vilioja Kaliningrado srities gyventojus į savo parduotuves ir sudaro palankias sąlygas plėtoti prekybą bei kultūrinius mainus. Tuo metu Lietuva praranda nemažai lėšų – nesurenkami mokesčiai už parduotas prekes, nekuriamos naujos darbo vietos. Net kyla grėsmė užmegztiems kultūriniams ryšiams - juos atitolina ne tik beveik 200 litų kainuojančios vizos, bet ir pasienyje sugaištamos ilgos valandos“, - vardijo G.Skamaročius.

Džiaugiasi ir lenkai, ir rusai

Lenkijos ir Rusijos sutartis dėl supaprastinto sienos kirtimo įsigaliojo praėjusių metų liepos 27 dieną. Vietinio eismo per sieną režimas apima visą Kaliningrado sritį ir dvi Lenkijos vaivadijas. Keliaujantiesiems jų teritorijose nereikia vizų, užtenka turėti tik specialų leidimą. Tokia tvarka labai pagyvino prekybą pasienio regionuose. Lenkijos kultūros centras Kaliningrade praneša, kad vien šiais metais šalies muitininkai iš valstybės sieną kertančių Rusijos piliečių gavo 75 tūkst. sąskaitų faktūrų. Jos rodo, kad Lenkijos parduotuvėse buvo įsigyta prekių už beveik 65 mln. zlotų (54 mln. litų). Vaivadijų, kurios įeina į vietinio eismo zoną, gyventojai neslepia: įsigaliojus supaprastintam sienos kirtimo režimui, jų krašte padidėjo ne tik prekių, bet ir paslaugų apyvarta, atsirado naujų darbo vietų. Nepasitvirtino ir skeptikų prognozės, kad įvedus naująją tvarką išaugs nelegali migracija, o pasienio regionuose - nusikalstamumas. Taip neatsitiko. Šiemet kol kas užregistruota tik 15 pažeidimų, susijusių su važiavimu per sieną.

„Sienos kirtimo režimo pasikeitimas daro teigiamą poveikį abipus sienos esančių teritorijų plėtrai“, - pabrėžė Varmijos Mozūrų vaivadijos maršalka Jacekas Protas. Jo teigimu, Lenkija turi didelį, nors dar esą nevisiškai išnaudojamą, potencialą plėtoti su Kaliningrado sritimi tiek ekonominius tiek, kultūrinius, tiek kitokius bendradarbiavimo ryšius.

Tiesa, Lenkijos pareigūnai pastebėjo, kad vos pradėjus galioti supaprastintai sienos kirtimo tvarkai labai pagausėjo pasienyje gyvenančių Lenkijos piliečių komercinių kelionių į Kaliningrado sritį. Šie ėmė važiuoti į Rusiją pigesnių degalų. Tačiau įvedus apribojimus, kad valstybės sieną galima kirsti ir nemokėti mokesčių už įvežamus degalus ne daugiau kaip 10 kartų per mėnesį, problemos beveik nebeliko.

A.Ažubalis pabrėžia, kad Rusijos siekis išplėsti teritoriją, kurioje galiotų vietinio eismo per sieną režimas, kelia pavojų Lietuvai, kaip Šengeno erdvės šaliai. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Įžvelgia pavojų Lietuvos valstybei

Lietuva ir Rusija dar 2010 metais buvo suderinusios vietinio eismo per sieną susitarimą. Jis turėjo supaprastinti žmonių, gyvenančių iki 30-50 km atstumu nuo sienos, keliones. Tačiau sutartis nebuvo pasirašyta, nes Rusija į vietinio eismo per sieną teritoriją pageidavo įtraukti visą Kaliningrado sritį. 2011 metų pabaigoje priimtas Europos Sąjungos (ES) reglamento pakeitimas visai Kaliningrado sričiai suteikė pasienio teritorijos statusą. „Kai buvo pakeistas reglamentas, Lietuva ne kartą siūlė Rusijai atnaujinti derybas pagal galiojančias ES teisės nuostatas - susitarimo taikymo teritorija galėtų apimti Lietuvos administracinius vienetus, patenkančius į 30 km nuo valstybės sienos ruožą, bet ne daugiau kaip 50 km, ir visą Rusijos Kaliningrado sritį“, - LŽ aiškino Užsienio reikalų ministerija. Deja, į Lietuvos siūlymus kol kas nereaguojama. Rusija nori, kad mūsų šalyje šis režimas būtų taikomas kur kas didesnei teritorijai – iki 120 km nuo valstybės sienos.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pavaduotojas, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis LŽ tvirtino, kad Rusijos siekis išplėsti teritoriją, kurioje galiotų vietinio eismo per sieną režimas, kelia pavojų Lietuvai, kaip Šengeno erdvės šaliai. „Nurėžkite Lietuvos gabalą 120 km spinduliu nuo Karaliaučiaus, nurėžkite kitą Lietuvos gabalą 50 km nuo baltarusių pasienio, nes Lietuvos ir Baltarusijos suderėtą susitarimą belieka tik ratifikuoti baltarusiams, ir tada paaiškės, kad Šengeno erdvėje lieka labai maža dalis Lietuvos - Panevėžys, Mažeikiai, Rokiškis ir Biržai“, - kalbėjo A.Ažubalis. Parlamentaras neslėpė - taip Lietuva faktiškai iškristų iš Šengeno erdvės, sudarytų rimtų keblumų kitoms ES valstybėms ir sukeltų pavojų savo teritoriniam vientisumui.

„Vietinio eismo režimas skirtas pasienio gyventojų buičiai palengvinti – sudaryti galimybę lankyti kitoje sienos pusėje likusias gimines, tvarkyti kapus, melstis maldos namuose. Toks jis ir bus, jei laikysimės 50 km apribojimo. Tuo metu verslas turi kitokių galimybių bendrauti“, - tikino Seimo URK pirmininko pavaduotojas A.Ažubalis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"