TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tarp teisės ir degalų

2014 10 08 6:00
Daugumos ministerijų tarnybiniai automobiliai varomi degalais, pirktais tinklo „Lukoil Baltija“ degalinėse. Jiems šios institucijos kasmet išleidžia milijonus litų. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Daugumai ministerijų, taip pat kitoms svarbiausioms valstybės institucijoms priklausančių automobilių degalų bakai pildomi prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos sulaukusios bendrovės degalinėse. Tai vyksta pagal įstatymo raidę, nors kai kurie politikai mano, kad reikėtų principinio apsisprendimo neremti įmonių, susijusių su Kremliumi.

Vetavusi Seime priimtas Konkurencijos įstatymo pataisas, mažinančias baudas įmonėms už šiurkščius konkurencijos pažeidimus, D. Grybauskaitė pareiškė, jog tai naudinga Rusijos naftos kompanijai „Lukoil“, nes šiuo metu mūsų šalyje vyksta teisminiai ginčai šios bendrovės atžvilgiu. „Būtent „Lukoil“ pinigais finansuojama Kremliaus karinė agresija Europoje. Tie, kas pasiūlė pataisas, pasirengę finansuoti tankus, kurie gali atsirasti prie mūsų sienų arba jau yra prie mūsų sienų?“ - prieš kelias savaites piktinosi D. Grybauskaitė.

Tuo metu paaiškėjo, kad daugumos ministerijų tarnybiniai automobiliai varomi degalais, pirktais tinklo „Lukoil Baltija“ degalinėse. Tam šios institucijos kasmet išleidžia milijonus litų.

Laimėjo konkursus

Vyriausybės kanceliarija iš bendrovės „Autoūkis“ nuomojasi keturis reprezentacinius ir vieną ūkiniams tikslams skirtą automobilį. Degalai į jų bakus pilami „Lukoil“ degalinėse. Pasak Vyriausybės kanceliarijos Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Antano Martusevičiaus, degalų tiekėjas pasirinktas konkurso tvarka – 2013 metų gruodį per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) buvo paskelbtas viešasis pirkimas degalams įsigyti ir jį laimėjo ši bendrovė. Per 9 šių metų mėnesius Vyriausybės kanceliarija degalams išleido daugiau kaip 52 tūkst. litų.

Į Energetikos ministerijos tarnybinius automobilius degalai taip pat pilami tinklo „Lukoil Baltija“ degalinėse. Šis tiekėjas pasirinktas konkurso būdu pagal ekonominio naudingumo kriterijus. Pernai ministerija degalams išleido 22 tūkst. litų. Tiek pat lėšų tam skirta ir šiemet.

Po viešojo pirkimo degalai „Lukoil“ degalinėse pilami ir į Aplinkos ministerijos tarnybinius automobilius. Šiais metais jiems planuojama išleisti apie 75 tūkst. litų. Degalinių tinklo „Lukoil Baltija“ paslaugomis naudojasi ir Susisiekimo bei Kultūros ministerijos. Į Žemės ūkio ministerijos tarnybinius automobilius degalai taip pat pilami "Lukoil" degalinėse. Jų tiekėjas pasirinktas per CPO.

Išimčių taikyti negali

Į Vidaus reikalų ministerijos autoūkio automobilius, kuriais vežiojami ir ministerijos darbuotojai, degalai pagal poreikį pilami „Lukoil" degalinėse arba paties autoūkio degalinėje. Ji perka degalus iš bendrovės „Orlen Lietuva“. Abu tiekėjai pasirinkti konkurso tvarka.

Ūkio ministerijos Ūkio ir krizių valdymo skyriaus vedėjo Gintaro Chšanausko teigimu, į šios institucijos tarnybinius automobilius pilami tinklo „Lukoil Baltija“ degalai. „Jis pasirinktas atlikus viešąjį pirkimą. Tiekėją automatiškai nustatė Centrinės perkančiosios organizacijos elektroninio katalogo CPO.LT elektroninė sistema. 2013 metais degalams išleista 78 tūkst. litų, o 2014 metams numatyta išlaidų suma – 94 tūkst. litų. Tai sumos, gautos įskaičiavus Ūkio ministerijos ir ministerijai pavaldžių įstaigų poreikius“, - aiškino G. Chšanauskas.

Po viešojo konkurso „Lukoil“ degalinių paslaugomis taip pat naudojasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. UAB "Lukoil Baltija", šiemet laimėjusi degalų tiekimo paslaugų viešųjų pirkimo konkursą, aprūpina ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) turimus automobilius. „Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos transporto degalų aprūpinimas priskirtinas administracinėms paslaugoms, joms pirkti negali būti taikomos išimtys, ribojančios tam tikrų tiekėjų dalyvavimą viešųjų pirkimų konkurse“, - pabrėžė KAM Viešųjų ryšių departamento atstovė Viktorija Cieminytė.

Pasirinko „Neste“

Prezidento kanceliarijos tarnybiniai automobiliai važiuoja degalų į bendrovės „Neste Lietuva“ degalines. Ši įmonė pasirinkta po tiekėjų apklausos. Tarnybinių automobilių, kurie naudojami prezidentės reikmėms, aukšto rango svečiams vežioti, prezidentūros darbuotojų kelionėms darbo reikalais, degalams pernai išleista 90 tūkst. litų, o šiemet – apie 70 tūkst. litų.

Seimo kanceliarija yra sudariusi pirkimo sutartis su bendrovėmis „Neste Lietuva“ ir „Statoil Lietuva“. Šiemet degalams planuojama išleisti panašią sumą kaip ir pernai - apie 383 tūkst. litų.

Finansų ir Teisingumo ministerijos taip pat perka degalus „Neste oil“ degalinėse, nes ši bendrovė laimėjo viešuosius pirkimus.

Švietimo ir mokslo ministerija turi keturis tarnybinius automobilius. Jie naudojami vadovų ir darbuotojų kelionėms. Po viešojo pirkimo, pasak ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjos Nomedos Barauskienės, degalai į automobilių bakus pilami „Statoil“ degalinėse. Ministerija jiems skiria daugiau kaip 30 tūkst. litų per metus. Į "Statoil" degalines važiuoja ir Užsienio reikalų ministerijos tarnybiniai automobiliai. Pernai už degalus, kitus eksploatacinius skysčius ir plovimo paslaugas sumokėta 50 tūkst. litų. Panaši suma numatyta ir šiems metams.

Dilema

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Rasa Juknevičienė pažymėjo, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymą pagrindinis kriterijus nustatant laimėtoją yra mažiausia kaina. „Ir niekas nelabai čia ką gali padaryti. Pirkti degalus nėra susisaistymas kokiais nors ryšiais su tam tikra įmone. Tačiau aišku, jog tai - dilema. Neturiu pasiūlymų, kaip išspręsti šį klausimą kitaip nei apsisprendžiant politiškai“, - sakė konservatorė.

Anot R. Juknevičienės, mechaniškai taikant tam tikrus įstatymus galima įsigyti tai, kas pagal konkurso skaidrumą ir kitus dalykus atitiks visas normas, bet neatitiks valstybės politinės orientacijos. „Nemanau, kad degalų pirkimas nacionaliniu požiūriu yra jautri vieta. Tačiau tai - apsisprendimas, ar maitiname tuos, kurie mūsų pinigus naudoja savo karinėms galioms stiprinti, okupuoja gretimas valstybes“, - pabrėžė politikė.

Parlamentarės teigimu, Lietuvoje yra nemažai sričių, kai mokėdami didelius pinigus pildome su Kremliumi susijusių įmonių sąskaitas ir taip netiesiogiai finansuojame Rusijos veiksmus prieš mus. „Ką darome pirkdami dujas? Padengiame beveik visas Rusijos išlaidas agresyvioms karinėms pratyboms, kurias ji kas antrus metus rengia prie mūsų sienų. Rusijai užtenka mūsų pinigų tam, kad treniruotųsi, kaip okupuoti mus. Už tuos pačius pinigus ji instaliuoja agresyviausią puolamąją ginkluotę aplink mūsų valstybę. Tai didžiulė dilema ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje“, - kalbėjo R. Juknevičienė.

Spalvos tirštinamos

Bendrovės „Lukoil Baltija“ vadovas Ivanas Paleičikas dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė, kad jį nustebino prezidentės komentaras. Esą jei iš Lietuvos biudžeto perkami tankai, vadinasi, ir „Lukoil Baltija“ prie to prisideda, nes moka valstybei mokesčius.

I. Paleičikas teigė, jog vienintelė bendrovės „Lukoil Baltija“ akcininkė yra Olandijos kompanija. Ji įeina į bendrą „Lukoil“ struktūrą. Akcijos yra kotiruojamos visame pasaulyje. „Lukoil“ bendrovėje Rusijos vyriausybė neturi nė vienos akcijos jau nuo 2004 metų, kai tuo metu visos valstybei priklausiusios akcijos buvo parduotos JAV kompanijai „ConocoPhillips“. O ką uždirbame mes, viskas eina į Lietuvos į biudžetą“, - prieš kelias savaites laikraščiui aiškino verslininkas.

Už dividendus, kuriuos gauna „Lukoil“ akcininkai, pasak I. Paleičiko, nenupirktum nė vieno tanko, nes tai menki pinigai. „Mes į Lietuvos biudžetą sumokame daugiau kaip 300 mln. litų mokesčių per metus. Tuo tarpu dividendų pavidalu akcininkei – Olandijos kompanijai – išmokame tik apie 11 mln. litų. Dividendai nekeliauja į Rusiją, jie naudojami verslui Europos šalyse plėtoti. Teoriškai tik labai maža jų dalis pasiekia ar gali pasiekti Rusiją. Visa „Lukoil“ grupė uždirba dešimtis milijardų dolerių, o mes – vos kelis milijonus. „Lukoil“ ne Lietuvoje kala pinigus. Tad sakyti, kad mes remiame agresiją, neteisinga. Priešingai, bendrovėje „Lukoil Baltija“ dirba per tūkstantį žmonių, o aplinkui dar yra daug aptarnaujančių įmonių. Lietuviai važiuoja vadovauti „Lukoil“ į Lenkiją, Latviją. Mes siunčiame juos ten, nors apie tai niekas nekalba“, - interviu yra sakęs I. Paleičikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"