TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tarp žmogaus teisių ir socialinio egoizmo

2013 03 27 3:10
E.Vareikis: "Žmogus turi tuo daugiau teisių, kuo geriau atlieka savo pareigas." /Romo Jurgaičio nuotrauka

Apie žmogaus teisių apsaugą, skirtingą jų reglamentavimą Lietuvoje ir Europoje kalbamės su Seimo senbuviu Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) nariu konservatoriumi Egidijumi Vareikiu. 

- Kokiose srityse, jūsų akimis, Lietuvoje dažniausiai pažeidžiamos žmogaus teisės?

- Sakoma, kad žmogaus teisių niekada nebus per daug, pati teisių samprata nuolat kinta, tad pokyčiams ir tobulumui ribų nėra. Pagal tarptautinius standartus Lietuva laikoma funkcionuojančia demokratija, kur pagrindinės žmogaus teisės iš tiesų gerbiamos ir ginamos. Kaip žinoma, esame laisva šalis, turime laisvą žiniasklaidą, galimybę laisvai politinei raiškai. Teisių realizavimas, aišku, turi būti reglamentuotas įstatymais, ir nesusipratimų dažnai kyla ne dėl pačių žmogaus teisių pažeidimo, bet dėl reglamentavimo. Sakysime, kad ir dėl vienos jaunimo grupės eitynių - vieni turi teisę rengti eitynes, kiti - prievolę užtikrinti tvarką, tačiau interesai gali nesutapti. Taip pat gauname skundų, kad kartais pažeidžiamos sulaikytųjų ir įkalintųjų teisės, pastaraisiais metais daug kalbama apie seksualines mažumas. Tačiau nė vienu atveju Lietuvoje rimtų tarptautinių žmogaus teisių konvencijų pažeidimų nėra. Yra daug skundų dėl smurto šeimose, vaikų teisių pažeidinėjimo. Pasigirsta priekaištų, kad rūpindamiesi nusikaltėlių teisėmis pamirštame aukos teises, arba kaip nors pozityviai diskriminuodami mažumas skriaudžiame didžiąją visuomenės dalį.

- Neseniai Seimo ŽTK pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama neleisti draudikams nustatyti skirtingus draudimo įkainius, atsižvelgiant į lytį. Kaip vertinate visuomenėje įsišaknijusį stereotipinį požiūrį į vyrus ir moteris?

- Ne visai suprantu, ką laikote stereotipu - ar tai, kad vyrai ir moterys daug kuo skiriasi - ir fiziologija, ir fizine jėga, ir sveikatos problemomis? Nėra geresnės ar blogesnės lyties, neprotingu stereotipu laikau kai kurių žmonių norą moteris žūtbūt paversti silpnais vyrais, o vyrus "sumoteriškinti". Įvairūs genderiniai projektai nėra žmogaus teisių plėtra. Tai veikiau klydinėjimai žmogaus teisių problematikoje - per juos griaunamas šeimos kaip lyčių harmonijos institutas, atsiranda nesveika konkurencija ir socialinis egoizmas.

- Esate ne tik Seimo ŽTK, bet ir Europos reikalų komiteto narys. Ar šiandien mes, europiečiai, vienodai suprantame žmogaus teises?

- Žmogaus teises suprantame skirtingai, nors gal ir norėtume suprasti vienodai. Europos Sąjungos valstybėse pagrindinės žmogaus teisės nepažeidinėjamos, bet yra skirtingas jų realizacijos reglamentavimas, skirtinga šalių istorija taip pat sukuria skirtingas tradicijas.

Pavyzdžiui, visi turi teisę į mokslą, bet švietimo ir aukštojo mokslo sistemos gali būti įvairios. Įvairiose šalyse skirtingai galima naudotis politinėmis laisvėmis, mažumų teisėmis, kai kuriose šalyse yra valstybinė religija ir kitų specifinių reiškinių. Ne paslaptis, kad skirtingai žiūrima į tokius reiškinius kaip eutanazija, vienos lyties santuokos ir panašiai.

Greit sueis dešimt metų, kai dirbu ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) Teisingumo ir žmogaus teisių komitete. Praeitais metais ten pateikiau raportą "Priverstinis gyventojų perkėlimas kaip žmogaus teisių pažeidimas". Deportacijos ir priverstinis perkėlimas yra mūsų šalies skaudi praeitis. Tokių skaudulių turi dešimtys Europos valstybių, tačiau ne vienoje jų tai - ir šių dienų realybė. Galima paminėti buvusios Jugoslavijos respublikas, Kiprą, Pietų Kaukazo valstybes - žmonės negali gyventi savo namuose, naudotis savo nuosavybe, laisvai keliauti. Tai grubūs žmogaus teisių pažeidinėjimai. Galima daug kalbėti apie demokratijos ir esminių politinių teisių stoką, ypač buvusios SSSR respublikose ir panašiai...

- Kokie jūsų, kaip Seimo ŽTK nario, šioje kadencijoje keliami prioritetai?

- Neabejotinai daug dėmesio teks skirti žmogaus teisių apsaugai šeimoje, kartu saugant ir pačią šeimą, jos pamatines vertybes, turint galvoje ne visada pozityvias tendencijas Europoje. Teks dirbti politinių teisių tobulinimo srityje. Nors Lietuvos rinkėjai dabar ir taip turi santykinai didelį pasirinkimą balsuojant, gali būti šioje srityje pakeitimų, palengvinančių, pavyzdžiui, balsavimą užsienyje. Ekonominių teisių srityje reikės tiksliau reglamentuoti darbo jėgos judėjimą, taip pat laukia užsieniečių teisinės padėties nagrinėjimas, teisės socialinėje ir kultūros srityse.

Pridursiu, kad galioja paprasta tezė - žmogus turi tuo daugiau teisių, kuo geriau atlieka savo pareigas.

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"