TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tarptautinės policijos organizacijos vadovė: Krizė palietė ne tik jūsų šalį

2012 10 22 13:31
A.Nellberg teigimu, policininko profesija taps prestižinė tik tada, kai pareigūnai uždirbs daugiau pinigų/Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Ekonominė krizė smogė ne tik Lietuvos policijai. Dėl lėšų stygiaus pareigūnams kyla sunkumų kokybiškai atlikti savo darbą ir daugelyje kitų šalių. Taip teigia tarptautinės policijos organizacijos EuroCOP prezidentė Anna Nellberg.

A.Nellberg vieši Lietuvoje Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) kvietimu. NPPSS rengiamuose narių mokymuose EuroCOP prezidentė pirmadienį skaitė pranešimą apie situaciją Europos šalių teisėsaugoje. Jos darbotvarkėje taip pat numatyti susitikimai su vidaus reikalų ministru Artūru Melianu, Policijos, Kalėjimų departamentų vadovais, teisėsaugos įstaigų vadovais.

Apie krizės pasekmes policijos darbui Lietuvoje ir Europoje, apie policininko profesijos prestižo problemas ir pareigūnų profesinių sąjungų veiklą – išskirtinis portalo lzinios.lt interviu su Anna Nellberg.

Krizė palietė ne tik Lietuvą

Per krizę policijos sistemos finansavimas Lietuvoje buvo sumažintas ketvirtadaliu. Ar kitų Europos šalių policiją irgi palietė tokio mąsto karpymai?

Visos Europos šalys šiandien nukentėjo dėl ekonomikos krizės, ir ypač dėl jos kenčia policija. Visose šalyse, į kurias atvažiuoju, matau krizės pasekmes. Tai yra didelė problema, nes policijos pajėgoms vis sunkiau išlaikyti pakankamai aukštą darbo lygį – joms tiesiog trūksta resursų.

Kaip skirtingos valstybės sprendžia tas problemas?

Kad išspręstum policijos problemas, reikia įveikti finansų krizę. Bet kol kas dar nematyti tokio herojaus, kuriam tai galėtų pavykti. Taupydamos lėšas, visos šalys bando vienur ar kitur apkarpyti išlaidas. To pasekmė akivaizdi – policininkai turi dirbti daugiau už mažesnius pinigus. Kurį laiką taip dirbti įmanoma, bet ilgainiui tai tampa pavojinga. Problemos yra tikrai rimtos, nors jų mastas skirtingose šalyse, žinoma, skiriasi. Bet kenčia visų šalių policininkai – krizė palietė ne tik jūsų šalį.

Prestižas priklauso nuo algos

Lietuvoje policininko profesija nėra prestižinė, visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad pasitikėjimas policija irgi nėra didelis. Kokia padėtis kitose Europos šalyse?

Šiuo klausimu tarp šalių yra dideli skirtumai – antai Švedijoje į policijos akademiją įstoti itin sunku, nes norinčiųjų yra daugybė.

Manyčiau, prestižo klausimas neatsiejamas nuo darbo atlyginimo klausimo. Jei tam tikros profesijos atstovas už savo darbą negauna tiek pinigų, kad galėtų pragyventi, tos profesijos statusas visuomenėje neišvengiamai smuks. O policijos darbas su laiku taps mažiau kokybiškas.

Mes matome šią problemą, todėl dedame pastangas, kad visoje Europoje būtų užtikrintas bent minimalus policijos finansavimo standartas. Bendro minimalaus standarto reikia vien jau tam, kad skirtingų šalių pareigūnai galėtų sėkmingai kartu kovoti su tarptautiniu nusikalstamumu.

Taigi policijos problemų sprendimas – didesnis finansavimas?

Ne tik. Dalis problemų yra susijusios su šalies praeitimi, su istoriškai susiklosčiusiu požiūriu į policiją. Pinigai svarbu, bet reikia kalbėti ir apie pareigūnų moralę, etiką. Būtina užtikrinti aukštą jų ugdymo lygį.

Užsiadministruosime negyvai

Lietuvoje trims milijonams gyventojų tenka beveik 10 tūkst. policininkų – lyginant su kaimyninėmis šalimis, tai tikrai daug. Ar Europoje yra nusistovėjęs kažkoks santykis, kiek pareigūnų turėtų tekti kokiam gyventojų skaičiui?

Ne, kažkokios vieningos formulės tikrai nėra. Pareigūnų skaičius priklauso nuo daugybės faktorių – pavyzdžiui, geografinės padėties. Mano šalyje, Švedijoje, 9 mln. gyventojų tenka 20 tūkst. policininkų, bet jų skaičius vienoks gausiai apgyvendintuose pietiniuose regionuose, kitoks – šalies šiaurėje. Žinoma, pareigūnų skaičius priklauso ir nuo turimų resursų – jei jų nėra daug, valstybė negali sau leisti turėti labai daug pareigūnų.

Lietuvos ekonominės policijos pareigūnas vidutiniškai vieną iš penkių darbo dienų turi skirti įvairių dokumentų tvarkymui, kitokiems biurokratiniams formalumams. Ar yra kažkoks būdas to išvengti?

Pastaruoju metu daug keliauju po įvairias Europos šalis ir panašių nusiskundimų iš policininkų girdžiu visur. Vienas pareigūnas man yra pasakęs: „mes užsiadministruosime negyvai“. Bet šią problemą išspręsti įmanoma. Pirma, nereikia versti pareigūnų rašyti to paties įtariamojo vardo ir pavardės trijuose ar keturiuose skirtinguose lapuose. Antra, reikia investuoti į kokybiškas informacines sistemas, geras kompiuterines programas. Kad policija galėtų dirbti tinkamai, valstybė turi ją aprūpinti tam reikalingais resursais.

Į politiką įsitraukti būtina

Įvairūs policijos mitingai ir piketai Lietuvoje tampa įprastu reiškiniu. Kaip vertinate tokią poveikio vyriausybei priemonę?

Pareigūnai protestuoja ir daugelyje kitų šalių. Tiesa, Šiaurės šalyse, kurias pažįstu geriausiai, mes mitingus rengiame labai retai. Bet taip yra dėl pas mus susiklosčiusios tradicijos – profesinės sąjungos pas mus veikia jau šimtą metų, joms priklauso apie 98 proc. visų policininkų. Mūsų kultūroje protestai nėra įprasti – aš nuoširdžiai tikiu, kad gerus rezultatus galima pasiekti dialogo būdu. Kai pradedi su politikais kalbėtis, kartu ieškoti sprendimų – tai puikus būdas pasiekti gerų rezultatų.

Tačiau aš suprantu, kad yra įvairios kultūros, ir kad kai kuriose šalyse protestai iš tiesų yra veiksminga priemonė įgyvendinti savo siekius. Taip yra tikrai ne tik Lietuvoje – Ispanijoje, Graikijoje ar Prancūzijoje pareigūnai taip pat protestuoja.

Prieš Seimo rinkimus policijos profesinės sąjungos viešai paskelbė dešimties politikų, kurie yra daugiausia pakenkę policijos sistemai, sąrašą. Ar tai jau ne per radikalus įsitraukimas į partinę politiką?

Man labai sunku kalbėti apie padėtį Lietuvoje. Matyt, vietinės profsąjungos nusprendė, kad tai yra geriausias būdas padaryti įtaką politiniams sprendimams. Tai daryti yra daugybė būdų. Galima rašyti straipsnius, kalbėtis su žiniasklaida – nenorėčiau vertinti, kuris būdas Jūsų šalies atveju būtų pats geriausias.

Kiek profesinės sąjungos apskritai turėtų dalyvauti politiniuose procesuose?

Manau, į politiką įsitraukti jos tiesiog privalo, nes būtent politikai skiria policijai finansavimą. Švedijoje mes kalbamės su visomis partijomis, kad jos visos suprastų mūsų poreikius. Tačiau kai profesinė sąjunga tampa priklausoma nuo kažkurios politinės jėgos ar net yra jos remiama finansiškai – tai jau yra nepriimtina.

Priklausyti profsąjungai apsimoka

Kai kuriose šalyse profsąjungos turi savo poilsiavietes, viešbučius, net teikia savo nariams tam tikras socialines garantijas. Kuo, išskyrus jų interesų atstovavimą, gali padėti profsąjungos savo nariams?

Taip, praeityje kai kuriose šalyse tai buvo įprastas dalykas, bet dabar padėtis po truputį keičiasi. Švedijoje mes tokios sistemos neturime. Tačiau savo nariams stengiamės padėti įvairiais kitais būdais – suteikti jiems draudimą palankiomis sąlygomis, teikti teisines konsultacijas. Ir, žinoma, deramės dėl policijos pareigūnų atlyginimų. Todėl daugelyje šalių policininkai supranta, kad priklausyti profesinei sąjungai tikrai apsimoka.

NPPSS siekia tapti visateise EuroCOP nare. Kuo naudinga priklausyti Jūsų vadovaujamai organizacijai?

EuroCop atstovauja 35 organizacijoms, turi 500 tūkst. narių. Europoje mūsų balsas tikrai girdimas. Briuselyje dalyvaujame derybose dėl Darbo laiko direktyvos, kitų svarbių teisės aktų. Neseniai pradėjome kampaniją prieš smurtą prieš policijos pareigūnus. Kitą savaitę rengiame diskusiją apie Šengeno sutartį – manome, kad ši sutartis yra naudinga, bet ji sukelia ir tam tikrų problemų, kurias būtina spręsti. Taigi savo nariams suteikiame balsą, kuris girdimas visos Europos mastu.

Mūsų nariai taip pat padeda vieni kitiems, dalijasi savo patirtimi. Vienas niekada nebūsi toks stiprus, kaip dirbdamas drauge su kitais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"