TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Taškas padėtas, klaustukų liko

2010 11 05 0:00
PLB valdybos pirmininkė R.Narušienė viliasi, kad prezidentė pasirašys Seimo priimtą įstatymą.
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Seimas pagaliau priėmė naująjį Pilietybės įstatymą ir dabar su nerimu lauks prezidentės parašo.

Po penkių mėnesių Lietuvoje turėtų įsigalioti naujas Pilietybės įstatymas. Dėl jo nuostatų, ypač dėl dvigubos pilietybės reglamentavimo, diskusijos mūsų krašte ir svetur virė ketverius metus. Vakar Seimas pagaliau palaimino ketvirtąjį įstatymo projekto variantą: "už" balsavo 88, "prieš" - 8, susilaikė 25 parlamentarai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimo narių pastangas vakar komentavo miglotai. Ji pareiškė mananti, kad dėl dvigubos pilietybės ribų išplėtimo tauta turėtų pareikšti savo nuomonę per referendumą. Pasirašyti ar vetuoti įstatymą, prezidentė ketina apsispręsti gavusi "dokumentų paketą". Sulaukęs D.Grybauskaitės sprendimo Seimas spręs, ar yra būtinybė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).

Skambėjo netoleruotini motyvai

Galutinis balsavimas dėl projekto vakar Seime vyko audringai, nevengiant aštresnių posakių. Žilvino Šilgalio siūlymas leisti išimties tvarka suteikti pilietybę Lietuvai tarptautinėse varžybose atstovauti ketinantiems ne lietuvių kilmės sportininkams išprovokavo "tvarkietį" Egidijų Klumbį. "Nesupykit, bet nenoriu, kad Lietuvos futbolo ar krepšinio rinktinės pagrindą sudarytų negrai. Noriu, kad ten žaistų lietuviai", - rėžė jis. Parlamento vadovė Irena Degutienė perspėjo kolegą dėl netoleruotinų rasistinių kalbų.

Naujasis įstatymas numato, kad Lietuvos pilietybė išimties tvarka galės būti suteikta, "kai tai sietina su Lietuvos vardo garsinimu mokslo, ekonomikos, kultūros, meno ir sporto srityse, jai atstovaujant šiuo metu ar ateityje". Dabar pilietybę išimties tvarka leidžiama suteikti už esamus, o ne būsimus ir numanomus nuopelnus valstybei.

Įžvelgė diversiją

Prieš įstatymą vakar balsavo trys socialdemokratai - Vytenis Andriukaitis, Mindaugas Bastys ir Algirdas Sysas, du "tvarkiečiai" - E.Klumbys ir Julius Veselka, du "darbiečiai" - Kęstutis Daukšys ir Mečislovas Zasčiurinskas bei konservatorė Aurelija Stancikienė.

"Mus apribojo ankstesnis voliuntaristinis KT sprendimas. Prieš ketverius metus dinastiniai sovietinės teisės tradicijų tęsėjai, tokie kaip buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris, savo antipilietinę nuostatą įpiršo mums kaip konstitucinę normą. Ta antikonstitucinė diversija padarė didžiulę ilgalaikę žalą", - pabrėžė Saulius Stoma, ragindamas pagaliau priimti įstatymą. "Šio įstatymo laukia visa globali Lietuva", - teigė konservatorius Paulius Saudargas ir priminė, jog už Lietuvos ribų gyvena iki 1,5 mln. tautiečių.

"Būsiu senamadiškas, bet manau, kad dviem ponams tarnauti niekaip neišeina. Arba tu esi Lietuvos pilietis ir gini jos interesus, arba Airijos", - nepritarimo motyvus dėstė K.Daukšys. Jam antrino socialdemokratas V.Andriukaitis, įsitikinęs, jog įstatymas - diskriminacinis. Tuo metu jo frakcijos kolega Juozas Olekas ragino balsuoti "už" vien dėl to, kad dabartinės valdžios į užsienį išvarytiems žmonėms "liktų nors koks ryšys ir galimybė sugrįžti".

Įstatymu patenkinti

"Labai džiaugiamės, kad Pilietybės įstatymas pagaliau priimtas. Tobulumui ribų nėra, todėl ateityje, jei išlįs kokių nors trūkumų, galima bus jį pataisyti", - vakar LŽ sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė. Ji mano, kad šis Seimas pagal savo galimybes palaimino optimalų įstatymo variantą. R.Narušienė viliasi, jog prezidentė jį pasirašys. "Mes apie tai su prezidente anksčiau kalbėjome. Ji sakė, kad remia tokį variantą", - teigė PLB pirmininkė. R.Narušienė įsitikinusi, kad kreiptis į KT dėl įstatymo nėra jokio reikalo, nes Seimas priėmė politinį, o ne teisinį sprendimą.

Panašios nuomonės laikosi ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras. "Vertindamas tuos pokyčius, kurie Lietuvoje įvyko per 20 metų, taip pat po 2006 metų KT išaiškinimo, manau, kad įstatymas Konstitucijai neprieštarauja", - LŽ tvirtino jis.

Devyni atvejai

Daugiausia iečių svarstant Pilietybės įstatymo projektą sulaužyta dėl 7 straipsnio, apibrėžiančio dvigubą pilietybę.

Prieš ketverius metus KT išaiškino, kad dviguba pilietybė gali būti suteikiama tik išimtiniais atvejais. Vakar priimtas įstatymas numato devynis atvejus, kai kitos valstybės pilietybę turintys asmenys gali gauti ir Lietuvos pilietybę.

Tai - išvykusieji iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos, taip pat išvažiavusieji po šios datos ir įgiję Europos Sąjungos ar NATO valstybės pilietybę. Dvigubą pilietybę galės turėti ir asmenys, kurie Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę gavo gimdami ar sudarydami santuoką, Lietuvos piliečių įvaikinti asmenys bei Lietuvos pilietis, įvaikintas kitos valstybės piliečių ir dėl to įgijęs kitą pilietybę.

Oponentai teigia, jog dvigubos pilietybės nuostata traktuojama per plačiai, todėl įstatymas pažeidžia Konstituciją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"