TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Taškas "Snoro" istorijoje nepadėtas

2011 12 05 6:00

Daliai parlamentarų klausimų dėl komercinio banko "Snoras" nacionalizavimo kyla daugiau, nei Vyriausybė ir Lietuvos bankas (LB) pateikia atsakymų. Siūloma, kad šios istorijos peripetijas narpliotų speciali Seimo komisija. 

Seime skinasi kelią iniciatyva sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvos komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir banko "Snoras" klientų interesų apsaugos užtikrinimo. Jau įregistruotas nutarimo, kuriuo būtų sudaryta tokia komisija, projektas.

Suburti komisiją ragina 50 Seimo narių. Be parlamento opozicijos atstovų, parašą po projekto tekstu suraitė ir vienas valdančiosios koalicijos narys - liberalcentristas Vytautas Bogušis. 

Rimti klausimai

Nutarimo projekte pažymima, kad būtina išsiaiškinti, ar galiojantys teisės aktai ir LB vykdoma priežiūra užtikrina bankų sistemos stabilumą, patikimumą, efektyvumą bei saugumą. 

Komisija būtų įpareigota įvertinti padėtį ir pateikti atsakymus į 17 klausimų. Parlamentarai norėtų žinoti, ar LB vykdyta "Snoro" priežiūra iki jo paskelbimo nemokiu buvo efektyvi ir atlikta laiku, kada buvo pradėtos derybos su šio banko laikinuoju administratoriumi Simonu Freakley, kas ir kada inicijavo sutarties su juo sudarymą, kada S.Freakley pradėjo planuoti atvykimą į Lietuvą, ar nutraukus visų nacionalizuoto banko įsipareigojimų vykdymą nebuvo padaryta dar didesnė žala. 

Daliai Seimo narių kyla klausimas, kodėl LB nesiėmė vykdyti "Snoro" laikinojo administravimo ir ar tai reiškia, kad centrinis bankas nėra pajėgus tinkamai atlikti šio darbo. Taip pat siekiama išsiaiškinti, kaip turi būti vertinamas banką auditavusios bendrovės "Ernst & Young Baltic" darbas ir pateiktos išvados apie banko finansines ataskaitas.

Kur dingo milijardai?

Nutarimo projekte įrašyta ir klausimų dėl banko "Snoras" turto. Klausiama, kaip paaiškinti, kad per savaitę pasikeitė šio banko turto vertės praradimų dydis - nuo 1 mlrd. litų iki 3,4 mlrd. litų, kurį nustatė laikinasis "Snoro" administratorius. Kodėl analogiškų turto vertės pokyčių nepastebėjo LB? Kaip paaiškinti skirtumą tarp "Snoro" turto vertės pokyčių ir galimų pretenzijų buvusiems pagrindiniams akcininkams (maždaug 800 mln. litų)?

Laikinoji komisija taip pat turėtų išsiaiškinti, kodėl LB neregistravo "Snoro" įstatinio kapitalo padidinimo 370 mln. litų. Klausiama ir kas labiausiai atsakingas dėl aplaidumo, laiku nepastebėto galimo banko turto grobstymo - buvusi LB vadovybė ar banką auditavusi audito bendrovė? Kokių priemonių būtina imtis, kad būtų užtikrinta maksimali visų banko "Snoras" klientų interesų apsauga ir tinkama valstybės institucijų veiksmų kontrolė? Parlamentarai taip pat nori, kad laikinoji tyrimo komisija nurodytų, kokius įstatymus ar įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus reikėtų priimti, kad bankų priežiūra būtų efektyvesnė.

Daug kas nutylima

Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo vieno iniciatorių, parlamentinės frakcijos "Tvarka ir teisingumas" seniūno pavaduotojo Almanto Petkaus teigimu, "Snoro" nacionalizavimo istoriją būtina išanalizuoti atidžiai. "Šiandien labai stinga informacijos, kas iš tiesų nutiko banke, ar nepaskubėta jį nacionalizuoti, ar įliejus papildomų pinigų jis negalėjo veikti toliau. Klausimų turime nemažai", - LŽ sakė jis.   

A.Petkus viliasi, kad komisija bus sudaryta ir pateiks atsakymus į rūpimus klausimus. "Seimo laikinoji tyrimo komisija turi pakankamai galių, galimybių susipažinti su slapta informacija, išgirsti liudijimus be nutylėjimų. Tai viena griežčiausių parlamentinės kontrolės priemonių", - pažymėjo Seimo narys.    

Socialdemokratų partijos frakcijos narė Birutė Vėsaitė taip pat mano, kad parlamentui derėtų grįžti prie "Snoro" istorijos. Papildomas dėmesys, anot jos, tikrai nepakenktų, o tik suteiktų aiškumo. "Atidesnis žvilgsnis vykdant parlamentinę kontrolę visada sveikas", - sakė ji. 

B.Vėsaitė įsitikinusi, kad banko "Snoras" priežiūra buvo vykdoma netinkamai, todėl dabar susiduriame su rimtomis problemomis. Anot socialdemokratės, pagaliau reikia atsakyti ir į klausimą, ar kas nors iš Seimo ar Vyriausybės narių žinojo apie tikrąją šio komercinio banko padėtį ir atsiėmė savo indėlius.  

Nereikalingas triukšmas

Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas liberalas Kęstutis Glaveckas neigiamai vertina iniciatyvą parlamente sugrįžti prie "Snoro" istorijos. Esą jos dalį, susijusią su kriminaline šio komercinio banko veikla, įvertins prokurorai. Kitais dalykais pasirūpins LB. 

Pasak K.Glavecko, sudarius Seimo laikinąją tyrimo komisiją krašte tik būtų "sukeltas nereikalingas "ermyderis". Jis priminė, kad praėjusios kadencijos Seime koncerno EBSW skandalinga veikla tirta daugiau nei pusantrų metų, bet mažai ką pavyko nustatyti. 

LB Ryšių su visuomene skyriaus viršininko Giedriaus Simonavičiaus teigimu, visuomenei stengiamasi atsakyti į visus klausimus, susijusius su "Snoro" nacionalizavimu. Esą centrinis bankas šiuo metu aktyviai tiria padėtį ir jos priežastis, imasi iniciatyvos šalinti ne tik problemas, bet ir jas sukėlusias priežastis, nuosekliai ir operatyviai informuoja apie procesą ir jo tarpinius rezultatus.

Pasak G.Simonavičiaus, šiuo metu rengiama informacija į ankstesnius Seimo narių paklausimus dėl "Snoro". Jei būtų pritarta laikinosios tyrimo komisijos sudarymui, LB įstatymų numatyta tvarka toliau Seimui teiktų prašomą informaciją. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"