TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Taškiusieji valstybės lėšas bausmių nesulaukia

2015 10 23 6:00
Raimundas Palaitis. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Žalą valstybei padarę politikai ar valdininkai, net ir nustačius jų neteisėtus veiksmus, iš balos dažniausiai išlipa sausi. Mėginimai kaltininkus patraukti atsakomybėn dažniausiai subliūkšta dar Generalinėje prokuratūroje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas spalio pabaigoje turėtų paskelbti sprendimą byloje, kurioje už neteisėtai prieš penkerius metus atleistą Valstybės tarnybos departamento direktorių Osvaldą Šarmavičių iš buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio valstybė siekia prisiteisti apie 60 tūkst. eurų žalą, padarytą Vidaus reikalų ministerijai. Tai precedento neturinti byla, mat iki šiol reti mėginimai inicijuoti tokius teisminius procesus baigdavosi šnipštu.

Nesunkiai suskaičiuojami nuostoliai

Valstybės kontrolė bent devynis kartus per pastaruosius penkerius metus prašė ginti viešąjį interesą, teisėsaugai perduodama valstybinio audito duomenis. Deja, dažniausiai tai baigdavosi Generalinės prokuratūros sprendimu netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių. Pavyzdžiui, 2014 metais atlikus Vidaus reikalų ministerijos finansinį auditą nustatyta, kad dėl teismo sprendimais pripažintų neteisėtų tuomečių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų Vytauto Giržado ir Vitalijaus Gailiaus atleidimo iš einamų pareigų valstybės biudžetui padaryta 89 tūkst. eurų (307 tūkst. litų) žala.

Kontrolieriai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, tačiau ši keletą kartų priėmė neigiamą nutarimą – atsisakė ginti viešąjį interesą. Valstybės kontrolė prokurorų nutarimus apskundė teismui, tačiau – nesėkmingai. Sulaukę neigiamo teismo sprendimo šių metų pavasarį auditoriai dėl šio reikalo nuleido rankas.

Panašiai baigėsi ir Valstybės kontrolės bandymas išieškoti valstybės biudžetui padarytą žalą iš Generalinės prokuratūros. Pernai auditoriai nustatė, kad dėl neteisėtai atleistų darbuotojų (I. Žukaitės, R. Kurkučio, G. Stalnionio ir G. Vareikytės) už priverstinės pravaikštos laiką, išeitines išmokas, bylinėjimosi išlaidoms sumokėti ir darbdavio valstybinio socialinio draudimo įmokoms padaryta 54 tūkst. eurų (187 tūkst. litų) žala. Tačiau šių metų sausį Generalinės prokuratūros atstovai priėmė keturis nutarimus visais šiais atvejais netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių. Valstybės kontrolė šiuos sprendimus skundė pačiai prokuratūrai ir teismui, tačiau taip pat nesėkmingai. Tiesa, Valstybės kontrolės ir Generalinės prokuratūros ginčas dėl vieno iš minėtų keturių prokuratūros nutarimų jau persikėlė į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

Įsisuka į ilgus procesus

Pernai į Generalinę prokuratūrą kreiptasi ir po Krašto apsaugos ministerijos biudžeto audito. Paaiškėjo, kad dėl neteisėtai atleistų (L. Patkamario, V. Murauskio ir J. Mečkovskio) ir teismų sprendimais grąžintų į einamas pareigas karių yra padaryta 350 tūkst. litų (101 tūkst. eurų) žala valstybės biudžetui. Prokurorai ir šiuo atveju atsisakė ginti viešąjį interesą.

Ankstesni bandymai išieškoti padarytą žalą iš, pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atsakingų asmenų irgi baigėsi šnipštu. Antai buvusio ministro Rimanto Dagio įsakymu 2009 metais iš pareigų atleistas Lietuvos darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis buvo grąžintas į pareigas ir jam priteistas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Valstybinio audito metu apskaičiuota, kad vykdant teismo sprendimą iš SADM asignavimų išmokėti visi 350 tūkst. litų (101 tūkst. eurų). Atlikus valstybinį auditą 2012 metų pabaigoje Valstybės kontrolė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu spręsti klausimą dėl viešojo intereso gynimo išieškant ministerijai padarytą žalą. Generalinė prokuratūra tai daryti atsisakė. Ginčai ir šiuo atveju pasiekė teismą, tačiau galiausiai – 2014 metų pavasarį – Valstybės kontrolės ieškinį dėl prokurorų nutarimo teismas atmetė.

Bandymai patraukti atsakomybėn eksministrą R. Palaitį dėl neteisėtai atleisto Valstybės tarnybos departamento direktoriaus O. Šarmavičiaus irgi nebuvo lengvi. Prireikė net kelerių metų, kol ši byla pasiekė teismą.

Pati Vidaus reikalų ministerija nė nebandė imti ginti viešąjį interesą, tad Valstybės kontrolė kreipėsi į prokurorus. Jie šįkart – po maždaug pusmetį trukusių ginčų – vis dėlto priėmė teigiamą sprendimą. Iškilus neaiškumų dėl bylos teismingumo reikalas užsitęsė, o galiausiai pasiekė Vilniaus vyriausiąjį administracinį teismą.

Kaltę įrodyti nelengva

Kodėl prisiteisti padarytą žalą iš ją padariusių asmenų taip sunku ir kodėl Generalinė prokuratūra, paprašyta ginti valstybę, kai kalbama apie valdininkų ar ministrų atsakomybę, sako „ne“? Generalinės prokuratūros atstovai, paprašyti atsakyti į šiuos klausimus, iš pradžių teigė galintys komentuoti tik konkrečius atvejus, bet vėliau persigalvojo. LŽ pateiktame komentare akcentuojama, kad prokuroras, spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, turi vertinti „kelių rūšių aplinkybes, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti sąlygas, būtinas atsakomybei atsirasti.“

„Tai, kad teismų sprendimais atleidimai iš darbo buvo pripažinti neteisėtais, nepreziumuoja įsakymų dėl atleidimo priėmusio asmens kaltės, kas būtų pakankamas pagrindas taikyti materialinę atsakomybę. Kaltė turi būti įrodoma kiekvienu atveju. Nenustačius vienos iš būtinųjų materialinės atsakomybės sąlygų – kaltės – materialinė atsakomybė negalima“, – nurodė Generalinės prokuratūros atstovai.

Iniciatyvos nesiima neatsitiktinai

Pasak Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Vitalijaus Gailiaus, Generalinės prokuratūros sprendimai neginti viešojo intereso vis dėlto neįtikina. Neteisėtai iš FNTT vadovo pareigų atleistas, o dabar parlamentaras V. Gailius įsitikinęs, kad prokurorai iniciatyvos nesiima neatsitiktinai. „Tai turėtų būti visų viešojo sektoriaus subjektų funkcija, ne tik prokurorų, bet viskas priklauso nuo vadovų požiūrio. Valstybės kontrolė tai daro, o prokurorai – ne. Kiek matau, viskas atsimuša į Generalinės prokuratūros nenorą. Jį siečiau su tuo, kad viešojo intereso gynimo objektas galbūt yra ir buvusio generalinio prokuroro padaryta žala nepagrįstai iš tarnybos atleidžiant prokurorus. Toks gali būti priežastinis ryšys tarp prokuratūros neveikimo ir šitos žalos“, – svarstė V. Gailius.

Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas Stasys Šedbaras problemos šaknų siūlo ieškoti ne prokurorų, o institucijų, kuriose neteisėtai buvo panaudotos lėšos, sprendimuose. „Generalinė prokuratūra nepajėgi ginti viešąjį interesą, tai nėra jos konstitucinė funkcija. Ji visų pirma yra ikiteisminio tyrimo kontrolės ir kaltinimo palaikymo institucija“, – sakė parlamentaras. S. Šedbaro teigimu, ginti viešąjį interesą visų pirma turėtų kiekviena suinteresuota institucija. „Jie turi specialistus, savo srities ekspertus. Jiems parengti ieškinį, atstovauti teisme yra lengviau, ir tai yra jų atsakomybė“, – aiškino S. Šedbaras.

Parlamentaro nuomone, tai, kad pačios institucijos dažnai nesiima viešojo intereso gynimo, ir yra didžiausia problema. Esą jas tai daryti galėtų priversti parlamentinė kontrolė, bet Seimo nariai jai neranda laiko.

2014 metais Generalinėje prokuratūroje gauti ir išnagrinėti 1106 skundai bei prašymai dėl viešojo intereso gynimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"