TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tautinės mažumos šiaušiasi prieš įstatymą

2013 04 04 6:00
E.Trusevičius ramina, kad įstatymo projektas kol kas negalutinis. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Ilgai lauktas ir naujosios valdžios į dienos šviesą traukiamas Tautinių mažumų įstatymo projektas nuvylė mažųjų etninių grupių atstovus. Jie baiminasi didžiųjų - lenkų ir rusų - tautinių mažumų dominavimo.

Nepriklausomybės priešaušriu priimtas Tautinių mažumų įstatymas galiojo daugiau nei dvidešimtmetį, iki 2010 metų. Specialus įstatymas, kuris tautinėms mažumoms nustatytų jų teisių ir laisvių apsaugą pastaruosius trejus metus buvo rengiamas, tačiau buvusios Vyriausybės, kaip teigia ankstesni šio įstatymo projekto kūrėjai, vis "užšaldomas" stalčiuje. Vyriausybės vairą perėmęs Algirdas Butkevičius įsipareigojo parengti šio įstatymo projektą. Tačiau vakar tautinėms bendruomenėms pristatytas įstatymo projektas sukėlė aibę dvejonių. Už įstatymo projekto rengimą atsakinga Kultūros ministerija tikina rasianti kompromisų iki pateikimo Seime.

Trukdė "paslaptingos jėgos"

Tautinių mažumų įstatymą dar tada, kai buvusio kultūros ministro pareigas ėjo Arūnas Gelūnas, kūręs Imantas Melianas tikina, kad naujasis įstatymo projektas mažai kuo skiriasi nuo to, kurį buvo parengusi jo vadovaujama darbo grupė. Tuomet esą parengtas įstatymo projektas atgulė į stalčių. "Darbas buvo sustabdytas, o tai, kas buvo padaryta, užšaldyta iki pat Seimo rinkimų ir politinės valdžios pasikeitimo", - LŽ tvirtino buvęs kultūros ministro patarėjas. Jo teigimu, esą leista suprasti, kad šio darbo nereikia judinti. Buvęs ilgametis Tautinių bendrijų tarybos koordinatorius, kaip ir etninių bendruomenių atstovai, džiaugiasi, kad su nauja valdžia šis įstatymas įgauna pagreitį, tačiau dabartiniame jo projekte įžvelgia nuostatų, kurioms reikia korekcijų.

Nėra tobulas

"Sveikintina, nes ilgus metus šis įstatymo projektas buvo padėtas į stalčių. Tačiau jis kol kas nėra tobulas. Kai kurios formuluotės man nėra iki galo suprantamos. Nesu teisininkas, bet šį įstatymo projektą dar reikia tobulinti", - LŽ pabrėžė Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas.

Tautinių bendrijų atstovams itin užkliuvo, kodėl įstatymo projekte tautinėmis mažumomis išskiriama tik 15 etninių grupių. "Tai absurdas! Gruzinai, armėnai, azerbaidžaniečiai pripažįstami tautinėmis mažumomis, o uzbekų šiame sąraše nėra. Kokiu pagrindu suformuotas šis sąrašas?" - piktinosi Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narys Vitalijus Karakorskis. Sudaryti baigtinį tautinių mažumų sąrašą, pasak etninių grupių atstovų, keistas ir jiems nesuprantamas žingsnis.

I.Melianas įsitikinęs, kad Lietuvos tautines mažumas įžeidžia ir žemina įstatymo projekte numatytos pareigos - "laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų ir gerbti kitų žmonių teises". "Keista, kad nebuvo parašyta dar laikytis ir Kelių eismo taisyklių. Visi šie reikalavimai galioja visiems Lietuvos gyventojams nepriklausomai nuo jų tautybės, tikėjimo, rasės. Nesuprantama, kodėl specialiai tai pabrėžiama", - sakė jis.

Nebus atstovaujamos?

Nerimą tautinėms bendruomenėms sukėlė įstatymo projekte nustatytos proporcijos, pagal kurias jos savo atstovus galės deleguoti į Tautinių bendrijų tarybą. "Akivaizdu, kad kažkas siekia dominuoti. Lenkų ir rusų sąjungos nariai, kurie kartu ėjo ir į Seimo rinkimus, iš viso turės 10 atstovų. Tai bus pono Valdemaro Tomaševskio partijos taryba", - LŽ pareiškė V.Karakorskis.

Taip pat baiminamasi, kad kai kurioms etninėms grupėms Tautinių bendrijų taryboje nebus atstovaujama. Pavyzdžiui, numatyta, kad tautinės grupės, kurios turi mažiau nei 1 tūkst. žmonių, renka tik tris asmenis. "Kai kur vyksta konfliktai, tarkime, Kaukaze tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Kaip armėnai su azerbaidžaniečiais susitars dėl bendro atstovo taryboje, aš neįsivaizduoju", - tikino V.Karakorskis.

Įstatymo projektas - negalutinis

Kultūros viceministro Edvardo Trusevičiaus teigimu, įstatymo projektas kol kas nėra galutinis. "Esame diskusijų ir derinimo etape. Norime kuo plačiau jį aptarti ir išgirsti įvairesnių nuomonių", - LŽ tvirtino jis. E.Trusevičius pažymi, kad įstatymo projekte įvardytas tautinių mažumų "penkioliktukas", kuris sukėlė tautinių bendruomenių nepasitenkinimą, sudarytas remiantis pastaraisiais gyventojų surašymo duomenimis. "Siūloma išskirti tam tikras tautybių grupes, kurios yra gausesnės, kurios tradiciškai Lietuvoje gyvena, ypač laikotarpiu po nepriklausomybės atkūrimo", - aiškino jis.

Kultūros viceministro teigimu, etninių grupių atstovai dėl dalyvavimo Tautinių bendrijų taryboje baiminasi be reikalo. "Nėra užkirstas kelias kuriai nors tautinei mažumai dalyvauti taryboje, tik numatytos santykinės proporcijos. Pavyzdžiui, jeigu rusai - gausesnė tautinė mažuma už karaimus, mūsų manymu, jų ir atstovavimas turi būti didesnis", - pažymėjo E.Trusevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"