TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tautinis kostiumas Europos direktyvai

2007 12 19 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Europos Parlamento ir Tarybos prieš metus priimta vadinamoji sekimo direktyva pagaliau įgavo realų kūną Lietuvoje. Jos nuostatas Seimas, vėluodamas kelis mėnesius, įtvirtino vakar pataisydamas Elektroninių ryšių įstatymą.

Daug triukšmo, prieštaringų vertinimų Europos Sąjungos (ES) šalyse sukėlusi direktyva, skirta kovoti su terorizmu bei organizuotu nusikalstamumu, ir Lietuvoje buvo sutikta nevienareikšmiškai. Kai kurie parlamentarai piktinosi, kad mūsų šalis aklai paklūsta visiems Briuselio nurodymams. Dėl to ji esą virs totalinio sekimo policine valstybe, kurioje į kiekvieną pilietį bus žiūrima kaip į potencialų teroristą. Be to, visuotinis telefonų skambučių registravimas pažeidžia žmogaus teises.

Duomenis saugos metus

Vakar priimtas įstatymas ryšio paslaugas teikiančias bendroves įpareigoja šešis mėnesius saugoti skambintojų ir skambučio ar SMS žinutės sulaukusiųjų telefonų numerius, ryšio naudotojų vardus, pavardes, pavadinimus (jei tai juridinis asmuo), adresus, taip pat interneto naudotojų atpažinimo kodus, IP adresus, kitą panašaus pobūdžio informaciją.

Bendrovės taip pat privalės kaupti informaciją apie abonento buvimo vietą ryšio metu ir net fiksuoti duomenis apie neatsakytus skambučius. Bus saugoma informacija ir apie skambučio ar internetinio ryšio trukmę bei laiką. Jeigu šių duomenų reikės aiškinantis sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, jie privalės būti saugomi metus.

Projektą pristatęs Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Rimantas Remeika ragino kolegas neskatinti nereikalingos baimės, nes įstatymas esą reglamentuoja ne tik saugojimo, bet ir duomenų naikinimo tvarką. Taip esą atsiranda tikrumas, kad visa apie asmenis surinkta informacija bus sunaikinta ir negalės būti panaudota siekiant neteisėtų tikslų.

Informacija nutekėdavo

Agituodamas kolegas nepriimti įstatymo pataisų Darbo partijos frakcijos atstovas Kęstutis Daukšys tikino, kad jos pavers Lietuvą policine valstybe, kuri turės galimybę apie savo piliečius žinoti beveik viską. "Aišku, šitaip įteisinama dabar jau egzistuojanti praktika, kai pagal įstatymą gauti duomenys yra naudojami ne tik operatyvinėje veikloje, bet ir išmetami į spaudą", - kalbėjo jis.

Konservatorius Saulius Pečeliūnas apgailestavo, kad šis teisės aktas klaidingai pramintas sekimo įstatymu. "Čia kalbama apie duomenų saugojimą ir aiškiai reglamentuojama, kas ir kokiomis aplinkybėmis prie jų gali prieiti", - tikino jis. Kadangi šie dalykai iki šiol nebuvo sutvarkyti, iš tiesų pasitaikydavo neteisėtų duomenų nutekinimo atvejų.

"Netikiu, kad tai, kas įstatyme pateikta, garantuotų duomenų apsaugą nuo tų, kurie norėtų tais duomenimis naudotis", - kalbėjo "darbietė" Virginija Baltraitienė. Ji ragino pasinaudoti jau esamais įstatymais, leidžiančiais klausytis nusikaltėlių ar įtariamųjų pokalbių.

Vartotojams nekainuos

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas stebėjosi, kodėl kolegos taip audringai reaguoja, jei įstatymas keičiamas labai nedaug. "Faktiškai lieka viskas, kas yra dabar. Skirtumas tik toks, kad informacija, kurią kaupia ryšio operatoriai, bus saugoma šiek tiek ilgėliau", - teigė J.Sabatauskas.

"Jei viskas lieka kaip dabar, noriu paklausti, ar dabar tikrai viskas yra gerai?" - domėjosi liberalas Vytautas Grubliauskas. Jo nuomone, įstatyme lieka daug dviprasmiškų dalykų. Parlamentaras stebėjosi, kodėl visiškai nekalbama apie numatytų priemonių įgyvendinimo sąnaudas. "Veltui yra tik sūris pelėkautuose", - priminė V.Grubliauskas, perspėdamas, kad atsiradusias išlaidas ryšių bendrovės gali mėginti perkelti ant vartotojų pečių.

Vėliau R.Remeika žurnalistams sakė, kad komitete svarstant įstatymo projektą ryšių bendrovių atstovai negalėjo tiksliai pasakyti, kiek gali kainuoti duomenų saugojimas pratęsus terminą. "Mano nuomone, didelių išlaidų nebus, nes reikiamą aparatūrą jie ir dabar turi", - teigė Seimo narys. Jo žiniomis, duomenų saugojimo funkcija pavesta visoms ES šalių ryšių bendrovėms, o išlaidas už tai jos dengia pačios. "Manau, kad vartotojas neturėtų mokėti", - sakė R.Remeika.

Ketina imtis priemonių

Ryšių bendrovės, kurioms vakar palaimintos Elektroninių ryšių įstatymo korekcijos užkrauna papildomų pareigų ir išlaidų, buvo nusiteikusios gana skeptiškai.

"Mūsų nuomone, įstatymo pataisos, nenumatančios operatoriams kompensavimo už investicijas, reikalingas duomenims saugoti, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, kuriame įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas ir apsauga", - LŽ sakė bendrovės "Bitė GSM" teisinio reguliavimo direktorė Aida Bičiūnienė. Pasak jos, minėtas straipsnis teigia, kad negali būti nustatyta tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ne valstybės nuosavybės subjektams būtų užkrauta nuolatinė pareiga savo nuosavybę naudoti valstybės funkcijoms vykdyti, kai tos funkcijos turėtų būti finansuojamos valstybės lėšomis. "Šiuo metu svarstome, kokios būtų galimybės reikalauti šio įstatymo įvertinimo konstitucingumo požiūriu", - sakė A.Bičiūnienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"