TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tautinių bendrijų žiedas lietuviškoje žemėje

2007 05 14 0:00
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento direktorius Antanas Petrauskas mano, kad tautinė Rytų Lietuvos įvairovė ne skiria, bet vienija Lietuvą.
Gintaro Mačiulio nuotrauka
mazumos6873GM

Rytų Lietuvos moksleivių koncertas ir piešinių paroda "Rytų Lietuvos žiedas" parodė, kad jaunoji karta tautinius skirtumus linkusi laikyti ne kivirčo pretekstu, bet didele ir spalvinga santaros švente. LŽ kalbėjo su vienu renginio iniciatorių Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) direktoriumi Antanu Petrausku.

- Taip simboliškai pavadintas renginys - "Rytų Lietuvos žiedas".

- Nors buvo nesusipratimų tam tikrais istorijos momentais, pastaraisiais dešimtmečiais, priešingai nei šiaurės ar rytų kaimynai, neturėjome rimtesnių nacionalinių konfliktų. Šiame gražiame renginyje "Rytų Lietuvos žiedas" kaip tik ir galima išvysti valstybinės politikos rezultatą ir darnių santykių atspindį. Žinoma, kartais pasitaiko, kad kai kuriose tautinėse bendruomenėse pasireiškia neigiamų etninių nuotaikų, tačiau dažniausiai tokios apraiškos neišeina už jos pačios ribų. Bendrijos integruojasi į visuomenę ir stengiasi neprarasti savo tapatybės, savasties. Tai normalus procesas. Juk ir lietuvių išeiviai lygiai taip pat turi spręsti išlikimo klausimus Lenkijoje, Baltarusijoje, kitur.

Vilnijos krašto šventė

- Kokie šio renginio tikslai?

- Siekiame spartesnės tautinių mažumų integracijos į mūsų visuomenę. Valstybė nori, kad jos geriau suprastų mūsų istoriją, papročius, mūsų siekius. O mūsų užduotis - telkti visus, skatinti etninių bendrijų meno ir kultūros sambūvį. Norime, kad mažieji įvairiatautės valstybės piliečiai galėtų palyginti, kuo jie skiriasi ir kuo yra panašūs. Pasivaikščiokime po parodą, pasiklausykime muzikos - pamatysime, kokie skirtingi šokiai, melodijos, net piešiniai. Neturime galimybių tokių švenčių rengti dažniau, bet ir bendruomenė turi ieškoti ryšių su šalia gyvenančiaisiais. Mūsų reikalas palengvinti šį kelią. Pamanėme, ar daug vaikų, net ir gyvenančių netoli Vilniaus, turi galimybę apsilankyti pagrindinėje Lietuvos pramogų arenoje, kurioje dažniausiai vyksta komerciniai renginiai? Jei siekiame bendruomenių dialogo, turime žvelgti į ateitį ir pradėti nuo vaikų, nuo jaunosios kartos. Kalbėjau su visų rajonų merais ir prašiau suteikti paramą kiekvienai į renginį norinčiai patekti mokyklai. Nesvarbu, kokia kalba joje kalbama, kokios šeimos jose ugdo savo vaikus. Svarbu, kad kuo daugiau jų atvyktų į sostinę, susipažintų, pabendrautų. Renginyje dalyvauja mokyklos iš vienuolikos Rytų Lietuvos rajonų, susirinko apie 5 tūkst. vaikų. Tai Vilnijos krašto šventė. Ir renginio emblema - žiedas skirtingų spalvų žiedlapiais, simbolizuojančiais tautines bendrijas, augantis ant vieno stiebo - Lietuvos.

Tautų bendrystės dalykai

- Kokia dabartinė lietuvių kalbos padėtis Vilnijos krašte?

- Vilniaus krašto šeimos jau pradeda suvokti, kaip svarbu mokytis lietuvių - valstybinės - kalbos. Imama suprasti, kad atžaloms vėliau teks studijuoti, dirbti lietuviškuose kolektyvuose. Kita vertus, liūdna, kad ji šiame krašte, ypač Šalčininkų, Trakų rajonuose, neturi gerų sąlygų skleistis, mokoma apleistuose, šaltuose kabinetuose. Tai, žinoma, sovietinių laikų palikimas, kai stengtasi skaldyti, supriešinti šalia gyvenančius skirtingų tautybių žmones. Tokia politika davė savo, ir susitvarkyti su palikimu nepakako pastarojo amžiaus dešimtmečio. Todėl ir XXI amžiuje dar esame priversti sugrįžti prie tautų bendrystės dalykų. Tokia dvasia, patriotizmas vaikų sąmonėje turi būti ugdomas šiuolaikiškai ir grindžiamas lietuvių kalba. Jei lietuviška mokykla bus švari, šilta, moderni, aprūpinta naujomis metodinėmis priemonėmis, tai ir kitataučių šeimos mieliau leis savo atžalas į ją, užuot rinkęsi skurdžią ir šaltą. Aišku, turi būti mokoma ir gimtosios, tėvų kalbos.

Didžiulė lietuviškų mokyklų problema - valstybinės kalbos kabinetai. Anais metais departamentas jiems atnaujinti skyrė 100 tūkst. litų, o šiais metais žadame skirti dukart tiek. Nesvarbu, kas yra mokyklos steigėjas - savivaldybės ar apskrities viršininko administracija. Mūsų departamentas siekia, kad lietuvių kalbos, literatūros, geografijos, etnokultūros kabinetai būtų patys geriausi mokyklose. Tai prioritetas. Norėčiau ypač pabrėžti, kad savivaldybių, apskričių vadovai, priešingai, nei manoma, nėra nusiteikę prieš lietuviškų mokyklų, kabinetų steigimą. Jiems paprasčiausiai trūksta lėšų. Ir departamentas kasmet didina paramą.

Turėtų pagelbėti Vyriausybė

- Kaip departamentas tikisi rasti lėšų mokykloms statyti ir renovuoti?

- Departamentas drauge su Vilniaus apskrities viršininku Alfonsu Macaičiu pateikė premjerui didžiulės finansinės paramos prašymą. Nusprendėme, kad atėjo laikas ryžtis ir išspręsti šio regiono problemas švietimo srityje. Kiek galima šiame krašte vargti? Kitais metais planuojamas socialiai orientuotas biudžetas, todėl remdamiesi savo darbo grupės skaičiavimais prašome Vyriausybės skirti šio krašto mokykloms 20 mln. litų. Lėšos leistų baigti lietuviškų mokyklų statybą, priestatų, salių, aikštynų, tualetų, kabinetų renovaciją. Lietuvių kalba turi skambėti ir darželiuose, kuriems taip pat tektų dalis pinigų. Dar kartą sakau - tėvams nesvarbu, į kokią mokyklą leisti savo atžalą. Svarbiausia, kad ji būtų geresnė už kaimyninę. "Buitinio, virtuvinio" nacionalizmo yra, tačiau nei tarp moksleivijos, nei tarp pedagogų jo nepastebiu.

Esama kitų variantų

- Po savivaldos rinkimų išaiškėjo kai kurie koalicijos sutarties punktai, kuriuose už politinę paramą žadama steigti lenkiškas mokyklas, kai lankančiųjų jas kasmet mažėja. O lietuvių vaikai mokosi perpildytose klasėse, dviem pamainomis. Kaip ketinate spręsti šią problemą?

- Kaip minėjau, pirmiausia turime tęsti mokyklų statybą ir renovaciją, kad visos bendruomenės norėtų ten leisti savo vaikus. Antras dalykas - keisti ir tobulinti įstatymus, reglamentuojančius mokyklos priklausomybę nuo savivaldybės. Reikėtų suteikti daugiau savivaldos pačioms mokykloms. Vyriausybei čia tenka tik patariančiosios vaidmuo, nes visi svertai palikti steigėjos - savivaldybės - rankose. Tačiau yra kitas būdas. Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija turėtų rasti bendrą politinę valią ir suteikti mokykloms daugiau savarankiškumo formuojant ir skirstant mokinio krepšelio lėšas. Tautinių mažumų mokykloms įstatymas numato didesnį mokinio krepšelį. Reikėtų, kad ir Vilnijos krašte veikiančios lietuviškos mokymo įstaigos būtų prilygintos pirmosioms ir gautų didesnį krepšelį.

Taigi trys veiksmai - papildomai pinigų lietuviškų mokyklų statybos ir remonto darbams, didesnis mokinio krepšelis ir savikliova sprendžiant finansinius reikalus likviduotų jūsų minimą problemą. Kai atsigaus lietuviška mokykla, kai klasės taps šviesesnės ir šiltesnės, į jas ateis geri pedagogai. Tada lenkų ir kitų tautybių šeimoms nekils abejonių, į kurią mokyklą leisti savo vaikus.

Parengta bendradarbiaujant su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"