TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tautinių mažumų įstatymas - vėl politiniame kovos lauke

2014 07 08 16:47
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Šiandien Seimas pradėjo svarstyti prieštaringai vertinamą Tautinių mažumų įstatymą. Tačiau įsiplieskus politikų diskusijoms ir pasibaigus darbotvarkėje numatytam laikui, svarstymas atidėtas iki ketvirtadienio.

Į Seimo plenarinių posėdžių salę grįžo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) nario Jaroslavo Narkevičiaus inicijuotas Tautinių mažumų įstatymo projektas, kuriam po pateikimo buvo pritarta dar praėjusioje Seimo kadencijoje, 2010 metais. Jis numato, kad tautinių mažumų kompaktiškai gyvenamose vietovėse valstybės įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos gali būti vartojama ir tautinės mažumos kalba, taip pat leidžiami užrašai tautinės mažumos kalba.

Tokius siūlymus aršiai kritikuoja konservatoriai, kurie teigia, kad LLRA siūlomas projektas prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Jie įsitikinę, kad tautinių mažumų teises reglamentuoti atskiru įstatymo nėra reikalo, nes visų šalies piliečių teises garantuoja Konstitucija.

Antikonstitucinės nuostatos

Opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratų (TS-LKD) pirmininkas Andrius Kubilius tvirtino, kad Tautinių mažumų įstatymas projektas išvis neturi būti svarstomas, nes trys Seimo komitetai – Užsienio reikalų, Švietimo, mokslo ir kultūros bei Teisės ir teisėtvarkos – yra pateikę išvadas, kad šį teisės akto projekto reikia tobulinti. Taip pat neigiamą išvadą yra pateikusi ir Vyriausybė. „Tad kodėl mes išvis šiuo klausimu dar virpiname orą?“, - klausė A. Kubilius.

Jis spėja, kad šiandien Tautinių mažumų įstatymo projekto svarstymas susijęs su premjero Algirdo Butkevičiaus vizitu Šalčininkų rajone. „Taip susiklosto, kad kai tik premjeras nori pademonstruoti savo santykį su lenkų tautine mažuma ar Lenkijos valstybe, tuomet socialdemokratai susizgrimba, ir mes ta proga šiandien svarstome šį projektą“, - teigė opozicijos lyderis.

„Ar toks įstatymas yra apskritai reikalingas? Šį kausimą kelia ir teisininkai, konstatuodami, kad dauguma teisės normų, kurios aktualios tautinėms bendrijoms, yra integruojamos į specialiuosius įstatymus ir atskiras įstatymas yra nereikalingas“, - tvirtino konservatorius Valentinas Stundys.

Jis pažymėjo, kad Lietuva yra ratifikavusi Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, kurios nuostatos yra integruotos į nacionalinę teisę. Pasak V. Stundžio, pagrindinis LLRA siūlomo Tautinių mažumų įstatymo projekto tikslas – viešieji užrašai ir daugiakalbystės įteisinimas atskiruose Lietuvos regionuose. „Konstitucijos 14 straipsnis vienareikšmiškai tvirtina, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba, o Konstitucinis Teismas keliuose nutarimuose yra išplėtojęs lietuvių kalbos valstybinio statuso doktriną“, - kalbėjo V. Stundys.

Nuostatas, kurios įtvirtintos Tautinių mažumų įstatymo projekte, pliekė ir konservatorė Vida Marija Čigrijienė. „Susidaro įspūdis, kad šio įstatymo rengėjai neskaitė Konstitucijos! Juk Lietuvoje šimtmečiais gyvena karaimai, totoriai, ukrainiečiai, rusai, žydai, baltarusiai, puoselėjantys savo kultūrą, kuriantys gerovę Lietuvoje. Visiems jiems Konstitucija garantuoja vienodas teises, nepriklausomai, ar jie yra tautinių mažumų ar bendrijų atstovai“, - pažymėjo parlamentarė.

Taip pat V. M. Čigrijienė stebisi, kodėl lenkai savinasi tautinių mažumų statusą. „Pagal Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją lenkams absoliučiai šis statusas nepriklauso, nes Vilnijos kraštas nėra lenkų etninė žemė, o tik slavakalbių tankiai apgyvendinta teritorija, kokių yra visose pasaulio valstybėse!”, - tvirtino ji.

Lenkiškų lentelių instrukcija

Kaip teigė Seimo Žmogaus teisių komiteto narė liberalė Dalia Kuodytė, šalyje yra per 150 tautinių bendrijų, kurioms reikia įstatymo, kad jis atspindėtų visų jų problematiką. „Šis projektas, kurį pateikė LLRA, pirmiausia yra ne įstatymas! Jis neatitinka jokių juridinės technikos reikalavimų. Jį galima būtų pavadinti lenkiškų lentelių instrukcija!”, - pabrėžė parlamentarė.

Pasak jos, iš siūlomo Tautinių mažumų įstatymo projekto išbraukus visas deklaratyvias frazes liktų tik vienintelis 4 straipsnis, kuris gelbsti Vilniaus rajono ir Šalčininkų savivaldybių gyventojus nuo baudų už pažeidimus dėl dvikalbių lentelių.

D. Kuodytės teigimu, dar pernai kultūros viceministro Edvardo Trusevičiaus vadovaujamos darbo grupės parengtas Tautinių mažumų įstatymas kur kas labiau yra artimas Lietuvoje gyvenančioms tautinėms mažumoms. Ji stebisi, kodėl šis įstatymo projektas iki šiol iš Vyriausybės nepasiekė Seimo. „Aišku, dėl kai kurių jo nuostatų mes galime ginčytis, bet tai yra projektas, kuris parengtas atsižvelgiant į tarptautines normas ir standartus, dėl kurio nebūtų gėda teikti pataisas ir jį svarstyti“, - teigė D. Kuodytė.

Kviečia mokytis ir iš autokratinių valstybių

Seimo LLRA frakcijos narys Zbignevas Jedinskis, atsakydamas į konservatorių kritiką, pažymėjo, kad siūlomo Tautinių mažumų įstatymo projekto yra grąžinama anksčiau galiojusi Tautinių mažumų įstatymo redakcija, kurią priėmė TS-LKD garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis. „Šis, anksčiau galiojęs įstatymas, padėjo Lietuvai įsitvirtinti kaip nepriklausomai valstybei. Jo galiojimo metu Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare ir vien už tai gerbiamajam V. Landsbergiui reikėtų užkabinti tris ordinus“, - tikino Z. Jedinskis.

Jis teigia, kad dvigubų užrašų yra visame pasaulyje. „Mes turime mokytis demokratijos iš JAV. Ten irgi yra užrašai, bet kas yra keisčiausia ir liūdniausia, kad už rytinės sienos, kur yra žiauri autokratija, kur nėra demokratijos, ten irgi yra užrašai dviem kalbomis. Išties man yra liūdna, nesuprantama, kad mes gyvename gražioje valstybėje, demokratinėje, ir atsiliekame nuo tokių diktatoriškų valstybių“, - kalbėjo LLRA atstovas.

Tuo metu teikiamo Tautinių mažumų įstatymo iniciatorius J. Narkevičius apgailestavo, kad šiandien į tautines mažumas žiūrima neigiamai, o vietos lenkų bendruomenę siekiama asimiliuoti. „Erdvė suformuota taip, kad yra neigiamas požiūris į tautines mažumas ir jų norus“, - teigė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"