TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tautinių mažumų įstatymo projekte nebeliko dvikalbių lentelių

2014 07 17 12:37
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Seimas ketvirtadienį svarstydamas Tautinių mažumų įstatymo projektą pritarė siūlymams, kuriais išbrauktos pirminiame projekto variante įrašytos dvikalbės lentelės.

Už projektą po svarstymo balsavo 82 Seimo nariai, septyni buvo prieš, 11 parlamentarų susilaikė. Seimui ketvirtadienį baigiant pavasario sesiją, dėl įstatymo priėmimo jau būtų balsuojama rudenį.

Pritarus konservatoriaus Valentino Stundžio ir grupės kitų parlamentarų pasiūlymui, projekte įrašyta nuostata, tautinės mažumos kalba šalia valstybinės leidžianti skelbti tik tautinių mažumų bendrijų ir organizacijų įregistruotus informacinius pavadinimus. Už šį siūlymą balsavo 74 parlamentarai, prieš buvo devyni, susilaikė aštuoni Seimo nariai.

Taip pat pritarta tos pačios grupės Seimo narių pateiktam siūlymui, kuris tautinės mažumos gyvenamoje vietovėje valstybinę kalbą nepakankamai mokantiems asmenis leidžia į vietos įstaigas ir organizacijas kreiptis gimtąja kalba, o kartu institucijos turėtų užtikrinti raštvedybą valstybine kalba. Už šį pasiūlymą balsavo 74 Seimo nariai, devyni buvo prieš, susilaikė aštuoni parlamentarai.

Už šias abejas nuostatas balsavo visų parlamentinių frakcijų atstovai, išskyrus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovus ir dalį „darbiečių“.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Zbignevas Jedinskis sakė apgailestaujantis, kad projektas buvo pakeistas. Jis tvirtino nesuprantantis kritikos, kad dvikalbės lentelės ir platesnis oficialus tautinės mažumos kalbos vartojimas keltų grėsmę šalies vientisumui bei valstybinei kalbai.

„Viskas įvyko ne taip sklandžiai dėl to, kad mes nenorime įsiklausyti vieni į kitų argumentus. (...) Aš pasitelkiau visą savo vaizduotę ir negaliu įsivaizduoti, kaip šalia lietuviškų iškabų kabančios kita kalba iškabos gali pakenkti lietuvių valstybinės kalbos teisėms. Kitas argumentas, kad (kelia grėsmę - BNS) teritoriniam vientisumui. Aš vėl pasitelkiau visą savo vaizduotę ir niekaip negaliu įsivaizduoti, nes tokių saugomų sienų nuo Baltijos jūros iki Atlanto vandenyno kaip ir neliko“, - kalbėjo Z.Jedinskis.

Liberalė Dalia Kuodytė savo ruožtu ragino kolegas balsuoti prieš ir laukti iš Vyriausybės parengto projekto.

„Tas įstatymas pasidarė dar beprasmiškesnis, nes, išbraukus tuščias deklaratyvias frazes, jis liko tuščias, jo nereikia net lenkų tautinei bendrijai. Siūlau iš tiesų patikėti premjero A.Butkevičius žodžiais ir palaukti, kad rudenį būtų atneštas normalus, juridinę techniką atitinkantis Tautinių mažumų apsaugos ir teisių įstatymas“, - sakė D.Kuodytė.

Konservatorius V.Stundys dėkojo parlamentarams, kad parėmė jo pasiūlymus, ir sakė, jog jais siekta „sureguliuoti įstatymo projektą, kuris kirtosi aiškiai ir su Konstitucija, ir su kitais įstatymais“.

„Dėl dviejų kalbų aš pasakysiu, nesvarbu, kas kaip mano, kalba gyvuos, kiek žmonės norės ja naudotis, ir niekas neuždraus, nebent į Sibirą išvežtų, bet turbūt laikai ne tie“, - po balsavimo replikavo LLRA atstovas Jaroslavas Narkevičius.

Vadantieji anksčiau yra ne kartą žadėję paramą koalicijos partnerės Lietuvos lenkų rinkimų akcijos inicijuojamam Tautinių mažumų įstatymo projektui, tačiau premjeras Algirdas Butkevičius antradienį susitikime su konservatorių frakcija patvirtino, jog priimant įstatymą dvikalbiai pavadinimai įteisinti nebus.

LLRA atstovo J.Narkevičiaus inicijuotas projektas, kuriam Seime po pateikimo buvo pritarta 2010 metais, siūlė grąžinti anksčiau galiojusią Tautinių mažumų įstatymo redakciją. Pirminis projektas numatė, kad tautinių mažumų kompaktiškai gyvenamose vietovėse valstybės įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos gali būti vartojama ir tautinės mažumos kalba, taip pat šalia lietuvių kalbos leidžiami užrašai tautinės mažumos kalba.

Taip pat Seimas šią savaitę po pateikimo pritarė dviem alternatyviems Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektams, jie toliau bus svarstomi rudens sesijoje. Dėl projektų paprašyta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados.

Valdančiųjų socialdemokratų parengtas projektas originalią pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis leistų pagrindiniame paso puslapyje, o grupės Seimo narių inicijuotas projektas siūlo originalią rašybą įteisinti papildomame puslapyje. Pastarojo iniciatoriai tvirtina, kad jų pasiūlymas - kompromisinė išeitis, nes lengviau suderinamas su lietuvių kaip valstybinės kalbos statusu ir iš to kylančiais reikalavimais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"