TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tautinių mažumų moksleiviams nebeliks šiemet įvestų lengvatų

2013 10 21 12:11
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Kitais metais tautinių mažumų ir lietuviškų mokyklų abiturientai laikys vienodą valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, pranešė švietimo ir mokslo ministras "darbietis" Dainius Pavalkis. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovas Valdemaras Tomaševskis tokį pareiškimą vadina blefu.

"Pasirašysiu įsakymą, kuris numato vieningą egzaminą, paliekame galioti G.Steponavičiaus (buvusio šveitimo ir mokslo ministro - BNS) ir V.Stundžio (buvusio Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko - BNS) nuostatą, kuri egzistavo iki įsakymo pakeitimo, kad per egzaminų vertinimo kriterijus bus koreguojamas neatitikimas tarp lietuviškų ir nelietuviškų mokyklų lietuvių kalbos egzamino", - pirmadienį Seime žurnalistams sakė ministras.

Galės daryti daugiau klaidų

Pasak D.Pavalkio, liks vienintelis palengvinimas tautinių mažumų mokyklų abiturientams - jie galės padaryti daugiau klaidų nei lietuviškų mokyklų auklėtiniai. Ministro teigimu, šis palengvinimas numatytas iki 2019 metų.

"Taip padaryta dėl to, kad jų programos ir valandų skaičius, kiek jie mokosi lietuvių kalbos, skiriasi (...). 2019 metais valandų skaičius susilygins", - aiškino ministras.

Pasak jo, šiemetinio lietuvių kalbos egzamino rezultatai parodė, kad nustatyti palengvinimai tautinių mažumų mokykloms - leidimas parašyti trumpesnius rašinius ir galimybė rinktis iš daugiau autorių - galėjo net ir pakenkti.

"Tų palengvinimų nebus, nes padarius detalesnę analizę, mokslinę analizę, paaiškėjo, kad tie palengvinimai gal tik atrodo, kad yra palengvinimai. Tautinių mažumų mokyklų vaikai, kurie išlaikė gerai ir labai gerai, jie rašė daug daugiau žodžių negu buvo mūsų leista. Jie parašė gerokai platesnius net už lietuviškų mokyklų mokinių rašinėlius, atsakydami į temą. Tie, kurie bandė orientuotis į tą mažą žodžių skaičių, jie neatsakė temos ir dėl to nukentėjo", - tvirtino D.Pavalkis.

Dėl to kitąmet rašant rašinį nebebus leidžiama rinktis iš septynių autorių. Bus grįžta prie trijų ar keturių autorių.

Paklaustas, ar valdančiosios koalicijos partnerės - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - atstovai nedarys spaudimo dėl naujų lengvatų tautinių mažumų moksleiviams, D.Pavalkis svarstė, kad jie neturėtų būti suinteresuoti pakenkti savo rinkėjams.

"Ir frakcijos seniūnė, ir viceministrė, ir kiti yra mokytojai, jie gerai suvokia egzaminų specifiką, gerai orientuoti tame, kas vyksta. Nemanau, kad jie dėl savo politinių ambicijų bandys kenkti savo atstovaujamiems vaikams, jų šeimoms", - kalbėjo ministras.

Įsakymą dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino jis turi pasirašyti iki lapkričio 15 dienos.

V.Tomaševskis: tai politinis blefas

Tačiau LLRA vadovas V.Tomaševskis švietimo ministro pareiškimą vadina politinio blefu.

"Manau, kad čia nėra karštos naujienos, tam tikras blefas D.Pavalkio, kad gal nukreiptų dėmesį nuo diskusijos dėl jo užimamų pareigų. Buvo juk tokia diskusija Darbo partijoje. Manau, kad tai žingsnis daugiau politinis", - BNS sakė V.Tomaševskis.

Anot jo, šių metų vasarą teismo priimtas sprendimas numato, kad visų mokyklų abiturientams turi būti sudarytos vienodos sąlygos mokytis valstybinės kalbos.

Anot jo, šių metų vasarą teismo priimtas sprendimas numato, kad visų mokyklų abiturientams turi būti sudarytos vienodos sąlygos mokytis valstybinės kalbos.

"Šio sprendimo negali joks ministras pakeisti. Po teismo sprendimo situacija labai aiški, kadangi teismas pasakė, kad turi būti sudarytos vienodos sąlygos abiturientams, o jei 800 valandų skiriasi lietuvių kalbos pamokų tautinių mažumų ir lietuviškose mokyklose skaičius, tai per metus šios skirtumo niekas nepanaikins. Tai reikalas mažiausiai 8, o gal ir daugiau metų, gal ir 12 metų. Šis teismo sprendimas visiems galioja ir D.Pavalkiui ir būsimamm ministrui, kad būtų vienodas valandų skaičius", - kalbėjo V.Tomaševskis.

Prieštarauja Konstitucijai

Šiemet pirmą kartą lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų abiturientai laikė bendrą egzaminą, nors pastariesiems jis buvo palengvintas švietimo ir mokslo ministro D.Pavalkio įsakymu. Ministro įsakymu tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje sumažintas nuo 500 iki 400, o visiems abiturientams padidintas pasirenkamų autorių skaičius.

Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija birželį konstatavo, kad ankstesnis ministro D.Pavalkio sprendimas dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui. Teismas panaikino ministro įsakymo galiojimą nuo šių metų rugsėjo 1 dienos. Ministro įsakymą teismui buvo apskundusi Seimo opozicija.

LVAT pabrėžė, kad valstybinė kalba yra itin gintina ir saugotina vertybė, jos vartojimas valstybės viešajame gyvenime kartu yra ir vienas iš valstybingumo garantų.

"Valstybės, viena vertus, turi pareigą sudaryti galimybes tautinių mažumų atstovams mokytis savo gimtosios kalbos, kita vertus, jos turi teisę nustatyti ir reikalavimus tam tikru lygiu mokėti valstybinę kalbą. Tačiau įtvirtindama tokius reikalavimus, valstybė kartu privalo sudaryti ir tinkamas sąlygas valstybinės kalbos mokymui", - rašoma teismo pranešime.

Teismui apskųstas D.Pavalkio įsakymas tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomą žodžių skaičių lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje sumažino nuo 500 iki 400. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymu taip pat buvo padidintas pasirenkamų autorių skaičius.

Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas pabrėžė, kad skirtingo reguliavimo nustatymas gali būti pripažintas objektyviai pateisinamu tik tuo atveju, jei jis turi teisėtą tikslą ir šio tikslo siekiama proporcingomis priemonėmis.

LVAT taip pat akcentavo, kad valstybė, nustatydama vienodus egzamino reikalavimus, turi sudaryti ir vienodas, lygias galimybes tokiam egzaminui pasirengti, bei atvirkščiai - tik nesant vienodų galimybių pasirengti egzaminui, gali būti nustatomos skirtingos jo užduotys.

"Todėl tą patį egzaminą laikantiems moksleiviams diferencijuojant šio egzamino užduotis, privalėjo būti įvertinta, ar organizacinių ir kitų priemonių visuma nesudarė moksleiviams vienodų galimybių pasiruošti egzaminui, ir kokiu mastu tokios galimybės skyrėsi", - konstatavo LVAT.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"