Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Tautinių mažumų mokykloms – rezoliucijų apsauga

 
2015 12 16 11:57
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Gedimino Grinos iškeltai idėjai atsisakyti tautinių mažumų mokyklų Seimas rengia atkirtį. Grupė skirtingoms Seimo frakcijoms priklausančių Seimo narių siūlo priimti paramą šioms švietimo įstaigoms garantuojančią rezoliuciją.

Dokumente konstatuojama, kad Lietuvos įsipareigojimai ir vykdoma politika, užtikrinant tautinių bendrijų teises, išlieka nuosekli, grindžiama Lietuvos Konstitucija, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija bei tarptautine teise; pažymi, kad Lietuva įsipareigoja ir toliau sudaryti sąlygas tautinių bendrijų atstovams mokytis bendrojo ugdymo mokyklose puoselėjant savo kalbą, kultūrą ir papročius. Taip pat pabrėžiama tautinių bendrijų integravimo svarba siekiant mažinti nedraugiškų Lietuvai valstybių įtaką vidaus politikai. Visas Lietuvos institucijas Seimo nariai ragina skirti deramą dėmesį tautinių bendrijų visavertei integracijai į Lietuvos gyvenimą, efektyviai sprendžiant jų problemas, rūpinantis mokyklų ugdymo kokybe, mokytojų kvalifikacijos kėlimu, mokyklų aprūpinimu ugdymui reikalingomis priemonėmis. Parlamentarai tiki, kad Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų atstovų įnašas į Lietuvos valstybės stiprinimą yra itin svarbus siekiant santarvės Lietuvoje ir Europoje.

Prieš kelias savaites žiniasklaidai paskelbus, kad vasarą grupė Visagino skautų vyko į Rusijos jaunųjų žvalgų organizacijos stovyklą, kur mokėsi žygiuoti, maskuotis, šaudyti, mėtyti granatas, G. Grina pareiškė, kad tautinių mažumų mokyklos tampa „švietimo getais“. Todėl, pasak jo, nereikia stebėtis šių moksleivių išvykomis į Rusijos sukarintas mokyklas. „Tokios mokyklos visiškai neugdo pilietiškumo, nes jos yra izoliuotos tautinės visuomenės prasme. Jei mokykla grindžiama ne bendros, o tautinės mažumos pagrindu, vadinasi, jie remiasi kažkokiu kitu pagrindu. Ir ką mes matėme pernai, ką matome šiemet – niekas nesikeičia, kiekvienas direktorius aiškina savo tiesą, o problema išlieka“, – sakė G.Grina. Buvusio VSD vadovo vertinimu, šalyje neturėtų veikti nei valstybės finansuojamos, nei privačios mokyklos tautinių mažumų pagrindu, išskyrus tarptautines, NATO šalių diplomatų mokyklas. „Aš manau, iš principo tokių mokyklų neturėtų būti. Jei yra organizacinis darinys, kas finansuoja visada atsiras, o šiam atvejui, manau, finansuotojų tikrai netrūks, žinant, kokie pinigai vaikšto iš Rytų pusės“, – į klausimą, ar siūlytų atsisakyti tik valstybinio finansavimo tautinių mažumų mokykloms, ar šių mokyklų iš principo, sakė G. Grina.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"