TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tautinių mažumų mokyklos saugo identitetą

2013 02 25 6:00
I.Rozovos nuomone, ir mokyklų vadovai, ne tik politikai, turi stengtis, kad mokyklos nebūtų uždaromos. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos nare, Rusų aljanso lydere Irina Rozova kalbamės apie švietimo problemas rusų tautinės mažumos mokyklose.

- LLRA trimituoja, kad lenkų tautinei mažumai Lietuvoje nėra sudaryta tinkamų švietimo sąlygų. Priekaištų iš rusų tautinės mažumos negirdėti. Ar tai reiškia, kad šios problemos nėra?

- Jeigu lenkai kalba, o mes - ne, nereiškia, kad tų problemų nėra. Mūsų problemos vienodos. Tačiau norėčiau išskirti ne tik rusų ar lenkų mokyklų problemas, bet ir visos Lietuvos švietimo problemas.

Šiandien visose mokyklose susiduriame su sovietinių laikų palikimu - didžiuliais mokyklų pastatais, kurie buvo pritaikyti tūkstančiams moksleivių. Dabar, kai nėra tiek moksleivių, mokyklos egzistavimas priklauso nuo to pastato išlaikymo. Taip pat susiduriama su mokinio krepšelio problema, mokyklose nėra stabilumo. Kalbėjome apie tai, kad mokykla turi būti konkurencinga, nes tai mums padės gerinti mokymosi procesą. Dabar priėjome prie to, kad kiekviena tik ir laukia, kad kitai mokyklai būtų blogiau, ji taptų silpnesnė ir jos mokinius būtų galima perimti į savąją.

Matau didelę problemą ir dėl pačių mokyklų vadovų. Daugeliui trūksta ekonominių ir teisinių žinių. Visi nori būti pedagogais, panašiais į Antoną Makarenką (garsus sovietinės Rusijos laikų pedagogas - aut.), bet šiuolaikinis mokyklos vadovas turėtų būti Billas Gatesas (programuotojas, "Microsoft" korporacijos steigėjas - aut.). Manau, jog ir mokyklų vadovai, ir bendruomenės, o ne tik politikai, turi galvoti bei stengtis, kad mokyklos išliktų, nebūtų uždaromos.

- Kokias šiuo metu matote aktualiausias problemas rusų mokyklose?

- Šiandieninės švietimo problemos, kurias minėjau, liečia visas mokyklas. Problemos rusų mokyklose - tai visų tautinių bendruomenių mokyklų problemos. Visų pirma tai - lietuvių kalbos egzaminas. Manau, kad ministro įsakymas dėl egzamino suvienodinimo yra visiškai normalus sprendimas, atitinkantis šiandienius mūsų lūkesčius.

- Kaip konkrečiai rusų mokyklas palietė moksleivių mažėjimo tendencija?

- Kaip ir lietuviškose mokyklose, su šia problema susiduria ir lenkiškos, ir rusiškos mokyklos. Tačiau noriu pažymėti, kad kuo labiau puolamos šios mokyklas, tuo daugiau abejonių kyla tėvams ir jie mano, jog reikia iškart atiduoti vaikus į lietuviškas mokyklas. Čia aš matau didžiausią problemą.

- Vis mažėja moksleivių, laikančių rusų kalbos, kaip gimtosios, egzaminą. Pedagogai yra pareiškę, kad rusiškose mokyklose Lietuvoje rusų kalbos egzaminas būtų privalomas. Kokios nuomonės laikotės?

- Buvo padaryta didelė klaida, kai atsisakyta privalomojo rusų gimtosios kalbos egzamino. Tai nenormalu, nes negali taip būti, kad vaikas nenorėtų ar nemokėtų savo gimtosios kalbos ir literatūros. Nors abiturientams atsirastų didesnis mokymosi krūvis, manau, šis egzaminas turi būti grąžintas.

- Ar lietuvių kalbos egzamino palengvinimas tautinių mažumų mokyklose yra didelis laimėjimas?

-Tai - sveikintinas dalykas. Negalima vienodai vertinti lietuvių, rusų ir lenkų moksleivių. Turime pagaliau suprasti, kas yra tautinės mažumos mokykla. Lietuvių mokykla išliks, o tautinių mažumų mokyklos lengviau pažeidžiamos. Būtina išlaikyti ir išsaugoti rusiškas ir lenkiškas mokyklas. Šiandien šios mokyklos yra vienintelės valstybinės įstaigos, kuriose puoselėjama tautinių mažumų kultūra. Mokykla - ne tik švietimo įstaiga, ji vienija ir tautines bendruomenes. Dėl to atsiranda toks pasipriešinimas, nes prarasti tautinių mažumų mokyklas - tai netekti ir identiteto.

Tikiu, valstybė supras, kad jai naudinga išsaugoti tautinių mažumų mokyklas. Būtina galvoti apie kalbos rentabilumą, kaip Lietuvai naudinga turėti savo piliečius, kurie puikiai moka ne tik lietuvių kalbą, bet ir lenkų, rusų kalbas. Šie žmonės gali padėti visose valstybės srityse.

Seimo narę kalbino Tomas Bašarovas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"