TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tautos nuomonė: brangi, bet (ne)branginama

2015 08 11 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Ministerijos, siekdamos išsiaiškinti, ką Lietuvos gyventojai mano apie jų veiklą, taip pat norėdamos išgirsti nuomonę vienu ar kitu klausimu, tyrėjams kasmet atseikėja nuo kelių iki keliasdešimt tūkst. eurų. Tačiau, opozicijos atstovų teigimu, priimant politinius sprendimus į tautos balsą įsiklausoma tikrai ne visada.

Nuo žemės ūkio produktų pasirinkimo ar aplinkos taršos nuorūkomis problemos iki elektroninio balsavimo Lietuvoje įteisinimo, pasitikėjimo teisėsaugos institucijų darbu, užsienio lietuvių gyvenimo – temų, kurias ministerijos yra patikėjusios sociologams ir viešosios nuomonės tyrimų specialistams, spektras itin margas. Tačiau Seimo nariai abejoja, ar brangiai kainuojančių visuomenės nuomonės apklausų rezultatai tikslingai panaudojami.

Lygins duomenis su ES rodikliais

Šiuo metu Kultūros ministerija (KM) yra pradėjusi Lietuvoje gyvenančių tautinėms mažumoms priklausančių asmenų padėties tyrimo paslaugų viešąjį pirkimą. „Tyrimo metu turi būti nustatyta, kokiomis priemonėmis valstybė gali gerinti Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų tapatumo išsaugojimą ir jų integraciją į visuomenės gyvenimą“, – LŽ informavo KM atstovai. Planuojama tyrimo vertė neskelbiama viešai, siekiant užtikrinti teikėjų konkuravimą dėl kainos.

Pernai KM užsakymu buvo atlikti du didžiuliai gyventojų nuomonės tyrimai, kurie atsiejo beveik 40 tūkst. eurų. Vieno jų – gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimo vertė siekė net 27,6 tūkst eurų. „Tyrimo rezultatai leidžia plėtoti įrodymais grįsto valdymo principą, pagrindžia iki tol numatytas kultūros sektoriaus silpnąsias bei stipriąsias vietas, indikuoja riziką, suteikia galimybes palyginti Lietuvos duomenis su kitų Europos Sąjungos (ES) šalių rodikliais bei prisideda prie kultūros statistikos sistemos tobulinimo“, – aiškino KM atstovai.

Per 12 tūkst. eurų KM kainavo „Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo tyrimas“.

Domina užsienio lietuvių nuomonė

Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu pernai atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa apie užsienio politiką, visuomenės nuomonės apklausa dėl Lietuvos gyventojų informuotumo apie Lietuvos narystės ES lygį bei užsienio lietuvių nuomonės apklausa atsiėjo per 12,6 tūkst. eurų.

Brangiausiai – daugiau nei 6,6 tūkst. eurų – kainavo užsienio lietuvių nuomonės apklausa, parodžiusi, kad absoliuti dauguma apklaustų užsienio lietuvių domisi įvykiais mūsų šalyje ir nemato kliūčių bendradarbiauti su Lietuva. „Rezultatai bus panaudoti Vyriausybei formuojant veiksmingą šalies politiką ir stiprinant ryšį su Lietuvos diasporos atstovais visame pasaulyje“, – LŽ tvirtino URM atstovai. Jų teigimu, šiemet planuojama atlikti analogišką visuomenės nuomonės apklausą apie Lietuvos užsienio politiką. Taip pat numatoma ir užsienio lietuvių nuomonės apklausa.

Pernai Ūkio ministerija (ŪM) ES struktūrinės paramos lėšomis už 11 tūkst. eurų per viešuosius pirkimus įsigijo viešosios nuomonės apie ŪM administruojamą ES struktūrinę paramą tyrimų paslaugas. Šiemet planuojama per visuomenės apklausas nustatyti ŪM žinomumo lygį bei atlikti verslo nuomonės apie 2014–2020 m. ES investicijas tyrimą.

Per 10,5 tūkst. eurų visuomenės nuomonės apklausos pernai atsiėjo Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM). Buvo aiškinamasi, koks Lietuvos kaimo gyventojų požiūris į vietos veiklos grupių veiklumą bei analizuota žemės ūkio parodų „AgroBalt“ ir „Ką pasėsi“ organizavimo kokybė. Šiemet ŽŪM ketina išsiaiškinti, kokius žemės ūkio produktus renkasi vartotojai ir kur dažniausiai juos įsigyja. „Apklausa turėtų būti atlikta per 5 savaites, o jos metu ketinama apklausti 1000 respondentų“, – LŽ pažymėjo ŽŪM Visuomenės informavimo skyriaus atstovė Božena Zaborovska. Ši visuomenės nuomonės apklausa ŽŪM kainuos 1191 eurą.

Aiškinasi taršos problemas

Aplinkos ministerija (AM) šiais metais pirko visuomenės nuomonės tyrimus, kuriais siekta išsiaiškinti visuomenės nuomonę apie aplinkos taršos nuorūkomis problemą, taip pat – pasitikėjimą atliekų tvarkymo sistema. „Šiuo metu vykdomas mažos vertės pirkimas dėl visuomenės informuotumo aplinkos klausimais“, – LŽ pažymėjo AM atstovai.

Pernai AM domėjosi, kaip visuomenė informuota apie jos veiklos sritis: atliekų tvarkymą, aplinkosaugą, statybą, skalūnų naftos ir dujų gavybą, renovaciją. Ši apklausa AM kainavo per 3,2 tūkst. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pernai buvo užsakiusi apklausą dėl smurto artimoje aplinkoje paplitimo. Ji kainavo per 2,7 tūkst. eurų. „Apklausos rezultatai buvo pristatyti ir aptarti susitikimuose su specializuotos pagalbos centrų darbuotojais, užsienio partneriais, naudojami planuojant ir įgyvendinant veiklas, kurios mažintų smurto artimoje aplinkoje lygį“, – LŽ teigė SADM atstovai.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) kasmet užsako gyventojų apklausą, siekdama nustatyti, kiek pasitikima valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Rudenį planuojama atlikti tradicinę reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie viešojo saugumo būklės vertinimą, saugumo jausmo suvokimą ir teisėsaugos institucijų vertinimą. Šioms apklausoms, kaip ir pernai, planuojama išleisti iki 5 tūkst. eurų. Praėjusiais metais VRM taip pat atliko pareigūnų – policininkų, ugniagesių gelbėtojų, pasieniečių, prokurorų ir teisėjų – apklausą. Pastarajai nebuvo skirta papildomų lėšų, todėl pareigūnams buvo sudarytos galimybės užpildyti anoniminį elektroninį klausimyną.

Klausimynuose – teisės sistemos reformos

Kaip ir kasmet, Susisiekimo ministerija (SM) planuoja atlikti Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą – bus vertinamas SM ir jos reguliavimo srities įmonių, įstaigų ir bendrovių veiklos efektyvumas ir skaidrumas. Ši apklausa SM atsieis apie 1,2 tūkst. eurų.

Šių metų pavasarį Teisingumo ministerija (TM) atliko reprezentatyvią gyventojų nuomonės apklausą apie pirmąkart šįmet vykusius tiesioginius merų rinkimus, teisinių žinių lygį ir nuomonę elektroninio balsavimo įteisinimo Lietuvoje bei kitų aktualių Lietuvos teisės sistemos reformų klausimais. Seimo Konstitucijos komisijos sprendimu TM taip pat rengia reprezentatyvią gyventojų apklausą dvigubos pilietybės instituto įteisinimo Lietuvoje klausimu. Pernai TM organizavo apklausą, skirtą visuomenės bendrųjų teisinių žinių lygiui, požiūriui į savo, kaip piliečio, teises, laisves ir pareigas, bei šaltiniams, kuriais piliečiams patogiausia gauti teisinę informaciją, nustatyti. Ši visuomenės nuomonės apklausa TM kainavo per 1,7 tūkst. eurų.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai informavo, kad rengiantis įgyvendinti ES struktūrinių fondų paramos komunikacijos strategiją, atliekami švietimo įstaigų vadovų, pedagogų ir mokinių tėvų nuomonės tyrimai. „Kaip ES paramos švietimo ir mokslo srityje viešinimo organizatoriai esame įpareigoti stebėti ir informavimo efektyvumą“, – LŽ nurodė ŠMM atstovai. Atliekamų nuomonės tyrimų paslaugų vertė – 12,5 tūkst. eurų.

Pasak Finansų ministerijos (FM) atstovų, dalis ministerijos užsakymu atliekamų apklausų susijusios su Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansine parama, kitos – FM, kaip ES struktūrinių fondų vadovaujančiosios institucijos. „Reikia atkreipti dėmesį, kad visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis vertinami ir ES struktūrinių fondų veiksmų programose nustatyti rezultato rodikliai. Todėl tyrimų duomenys ir pasiekti rezultatai apžvelgiami Europos Komisijai teikiamose metinėse veiksmų programų įgyvendinimo ataskaitose“, – pabrėžė FM atstovai.

Tiria visuomenės požiūrį

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kasmet atlieka 1–2 visuomenės nuomonės apklausas. „Jomis siekiama išsiaiškinti visuomenės požiūrį į SAM vykdomą politiką, visuomenės informuotumo apie Sveikatos apsaugos ministerijos veiklą bei vykdomą politiką lygį, visuomenės požiūrį į korupciją sveikatos apsaugos sistemoje. Apklausų rezultatai panaudojami organizuojant ministerijos veiklą atitinkamose srityse“, – LŽ nurodė SAM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Maksimaitytė. Pernai SAM užsakytos apklausos mokesčių mokėtojams kainavo 5,3 tūkst. eurų. SAM atstovė informavo, kad šiemet visuomenės apklausa dar nėra atlikta.

Visuomenės nuomonės tyrimus periodiškai organizuoja ir Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Vykdydama apklausas, KAM siekia išsiaiškinti Lietuvos gyventojų požiūrį į saugumo ir gynybos politikos aktualijas, šalies gynybą, kariuomenės veiklą“, – LŽ teigė KAM atstovai. Šių metų pabaigoje yra numatyta atlikti visuomenės apklausą. Pernai KAM organizavo 2 visuomenės nuomonės apklausas, kurioms atseikėta per 1,8 tūkst. eurų.

Nei pernai, nei šiemet jokių visuomenės nuomonės apklausų neužsakinėjo Energetikos ministerija (EM). Tačiau kitąmet ji planuoja atlikti visuomenės nuomonės apklausą ES investicijų klausimais. „Šia apklausa bus siekiama sužinoti pastatų administravimo įmonių pozicijas dėl atsakingo energijos išteklių naudojimo bei pirmenybės teikimo efektyviems (mažiausiai energijos naudojantiems) sprendimams“, – LŽ informavo energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas.

Neįsiklausoma į visuomenės balsą?

Viešojo administravimo ekspertas, Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis pažymėjo, kad viešoji politika turi būti skirta gyventojų poreikiams tenkinti. „Neatliekant visuomenės nuomonės apklausų, galima tik įsivaizduoti, kuo žmonės nepatenkinti, ko jie nori. Tačiau šis įsivaizdavimas yra dažniausiai politiko, ministro ar ministerijos aukštų tarnautojų skonis ir poreikis“, – LŽ aiškino parlamentaras.

Priimant politinius sprendimus, pasak K. Masiulio, turi būti išgirstas visuomenės balsas. Tačiau parlamentaras teigia, kad ne visada atsižvelgiama į atliktų visuomenės nuomonės tyrimų rezultatus. „Labai dažnai matau, kad apklausos yra užsakinėjamos, didžiuliai pinigai joms išleidžiami, o politika nekeičiama ta linkme, kokia turėtų būti keičiama pagal apklausas. Tai, kad apklausos eina sau, politika irgi sau – Lietuvoje labai įprasta“, – pripažino jis.

Seimo Audito komiteto pirmininkė „tvarkietė“ Jolita Vaickienė atkreipė dėmesį, kad dalis visuomenės nuomonės apklausų, kai gaunama ir skirstoma ES parama, atliekamos privaloma tvarka pagal keliamus reikalavimus. Vis dėlto J. Vaickienė įsitikinusi, kad atliekamų visuomenės nuomonės apklausų rezultatais turėtų būti grindžiami įstatymų ir kiti teisės aktai. „Apklausos negali šiaip sugalvoti, ją turi kažkas inspiruoti. Kai iškyla klausimas, ieškoma atsakymo ir vėliau sprendžiama problema. Taip turėtų būti, bet nežinau, ar iš tiesų taip yra, nes, pavyzdžiui, labai daug pridarytų įvairiausių studijų taip ir lieka stalčiuose“, – LŽ pabrėžė parlamentarė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"