TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tautos siūlymai Seime užtarimo neranda

2014 04 15 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Konstitucinė peticijos teisė - vienas būdų piliečiams prisidėti prie šalies valdymo. Tačiau beveik pusė Seimui teikiamų gyventojų kreipimųsi išbrokuojami, nes esą neatitinka peticijai keliamų reikalavimų, o iš kelių dešimčių pernai svarstytų piliečių siūlymų politikų buvo palaimintas tik vienas.

Ant Seimo Peticijų komisijos stalo jau guli apie 20 šiemet gautų žmonių kreipimųsi ir siūlymų, kaip valdyti šalį. Iš jų tik keliolika pripažinti kaip peticijos, parlamentarai jas ir nagrinės.

Komisijos pirmininkas „darbietis“ Petras Čimbaras įsitikinęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta peticijos teise dažnai piktnaudžiaujama. Jis ragina piliečius aktyviau dalyvauti valstybės valdyme, tačiau aiškina, esą visuomenei trūksta politinio raštingumo.

Tuo metu visuomenininkai teigia, jog išgirsti tautos balsą vis dažniau trukdo politikų arogancija ir uždarumas.

Pernelyg piktnaudžiaujama

LŽ kalbinamas P.Čimbaras nesutiko, kad parlamentarai, atmesdami gyventojų teikiamus kreipimusis ir peticijas, neįsiklauso į tautos balsą. „Negalima sakyti, kad Seimas negirdi tautos balso! Tiesiog žmonės dažnai teikia ne peticijas su konkrečiomis įstatymų pataisomis, o įvairius prašymus, skundus...“ - tvirtino parlamentaras.

Jis taip pat tikino, jog peticijos teise dažnai piktnaudžiaujama. „Ypač piktnaudžiauja asmenys, kurie sėdi įkalinimo įstaigose!” - pabrėžė politikas. Iš nuteistųjų, anot Seimo nario, gaunama daugiausia kreipimųsi ir peticijų. „Taip jie bando spręsti asmenines problemas ir ieško būdų, kaip anksčiau ištrūkti į laisvę“, - pridūrė P.Čimbaras

Kartu komisijos pirmininkas pažymėjo, kad visuomenei stinga politinio raštingumo, todėl žmonės nesupranta, kas yra peticija. „Vis dar manoma, jog tik Seimas gali kurti įstatymus, bet juk ir gyventojai gali teikti įstatymų pataisas”, - kalbėjo P.Čimbaras.

Jo įsitikinimu, žmonių dalyvavimas valstybės valdyme - ypač įstatymų leidybos procese - būtinas. „Kartais mūsų įstatymai neatitinka visuomenės poreikių, nes politikai pernelyg užsisėdi savo kėdėse, o visuomenė mato visai kitas problemas“, - pripažino Seimo narys.

Dar per šią Seimo pavasario sesiją, pasak P.Čimbaro, turėtų būti pateiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rengiamas įstatymo projektas, kuriame atsižvelgiama į pernai gautos ir vienintelės neatmestos peticijos siūlymus leisti socialinį būstą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, įvertinant būsto kainą pakeitusias nuomininko investicijas. „Ministerija įpareigota parengti įstatymą, nes pateikti siūlymai susiję su daugybe žmonių“, - pabrėžė jis.

Tačiau sulaukiama ir šypseną keliančių kreipimųsi. "Net buvo prašoma sukurti tokį įstatymą, kuris leistų sodinti valdžią į kalėjimą”, - prisiminė P.Čimbaras.

Nebepaisoma visuomenės nuomonės

Buvęs Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys įsitikinęs, kad peticijos teisė įgyvendinama tik toje visuomenėje, kur pilietinės iniciatyvos sulaukia žiniasklaidos dėmesio. „Gali būti ir labai svarbių iniciatyvų, bet jos nėra aptariamos visuomenėje, o politikų sudarytos komisijos gali jas atmesti, jeigu šios nėra palankios joms“, - LŽ teigė visuomenininkas.

D.Kuolio manymu, net ir keisčiausios iniciatyvos neturėtų likti be dėmesio. „Gali būti ne visai racionalių peticijų. Kita vertus, mūsų vadinamajam elitui vis labiau būdinga arogancija ir uždarumas. Ne tik peticijų, bet ir referendumo klausimais“, - kalbėjo jis.

Anot D.Kuolio, visuomenės ir rinktų politikų dialogas yra nutrūkęs. "Politinis elitas nebepaiso visuomenės nuomones. Ji nebėra svarbi!” - pareiškė jis.

Pilietinės iniciatyvos – valdžios trukdymas?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorės Ainės Ramonaitės nestebina, kad Seimas nesulaukia gyventojų peticijų. „Tai tam tikro profesionalumo reikalaujantis dalykas. Jeigu žmogus nežino, kaip veikia valstybės mechanizmas, neturi teisinio išsilavinimo, jam sudėtinga suformuluoti aiškų siūlymą“, - LŽ sakė profesorė.

Kita vertus, visuomenei aktyviai dalyvauti valstybės valdyme, anot A.Ramonaitės, turi būti sudaromos ir sąlygos. Ji pateikė Jungtinės Karalystės pavyzdį - ten žmonės specialiame internetiniame tinklalapyje gali pateikti savo idėjas, o kai surenkamas tam tikras skaičius parašų, parlamentas privalo svarstyti peticijos siūlymus.

Kartu A.Ramonaitė pabrėžė, kad Konstitucijos garantuojama peticijos teise piliečiai turėtų naudotis atsakingai. Jos manymu, dažnas peticijų, ypač pavienių reikalavimų, neapsvarstytų didesnėje visuomenės grupėje, teikimas gali trukdyti valdžiai dirbti.

***

25 iš 26 peticijų atmestos

Pernai Seimo Peticijų komisija iš gyventojų sulaukė 53 keipimųsi, kuriuose buvo pateikta 80 pasiūlymų ar reikalavimų. Daugiausia siūlyta keisti Bausmių vykdymo ir Baudžiamojo kodeksų nuostatas. Taip pat gauti 205 skundai, prašymai, pasiūlymai ir kitokie raštai.

Iš visų gautų kreipimųsi tik 33 pripažinti peticijomis, jas priimta nagrinėti.

Dauguma kreipimųsi buvo nepripažinti peticijomis, nes juose pateikti siūlymai galbūt prieštaravo Konstitucijai, buvo nepagrįsti, o kai kurių pateiktų siūlymų tenkinimas būtų pažeidęs kitų asmenų teises.

Seimo Peticijų komisija pernai spėjo išnagrinėti 26 peticijas, iš jų tik vienos siūlymai nebuvo atmesti.

Dėl Seimo Peticijų komisijos sprendimų 2013 metais dvi bylos nagrinėtos teisme.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"