TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teatralai reikalauja Š. Biručio atsistatydinimo

2014 11 10 13:08
Šarūnas Birutis. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Teatralai bei koncertinių įstaigų atstovai Vilniuje nusprendė reikalauti kultūros ministro „darbiečio“ Šarūno Biručio atsistatydinimo.

„Neeilinis scenos meno kūrėjų suvažiavimas reikalauja Lietuvos Respublikos kultūros ministro Šarūno Biručio atsistatydinimo“, - rašoma pirmadienį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) priimtoje rezoliucijoje.

Už rezoliuciją, kuri smerkia kultūros ministro iniciatyvą įgyvendinti teatrų reformą, pirmadienį balsavo dauguma iš bemaž 150 teatrų ir koncertinių įstaigų scenos meno kūrėjų suvažiavimo dalyvių.

Teatralai suvažiavime taip pat vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kuria reikalauja stabdyti įstatymo projektą, „kol šie pakeitimai nebus išdiskutuoti visuomenėje“. Taip pat reikalaujama sudaryti darbo grupę, kuri turėtų dirbti rengiant naują Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektą.

Per suvažiavimą kalbėję teatralai tikino, kad reforma yra neaptarta su jais, ji sugriaus Lietuvos repertuarinio teatro tradicijas. Dalis kūrėjų net įžvelgė, kad ši reforma sukurta esą siekiant parduoti arba išnuomoti teatrų pastatus komerciniais tikslais.

„Centre nuostabus pastatas, kuriame galima prekybos centrą, kazino, viešnamį įrengti - kas gali taip sugalvoti daryti tokias nesąmones, kai yra nuolatinė trupė, gali gimti brandūs darbai, gali jaunas aktorius užaugti?“ - žurnalistams pirmadienį LNDT sakė aktorė Vaiva Mainelytė.

Ji bei dar apie 150 teatralų pirmadienį dalyvauja LNDT vykstančiame pirmajame neeiliniame Teatrų ir koncertinių įstaigų scenos meno kūrėjų suvažiavime, skirtame aptarti Kultūros ministerijos inicijuotai teatrų ir koncertinių įstaigų reformai.

V.Mainelytė ministerijos siūlymus įteisinti aktoriams terminuotas sutartis bei leisti teatrams steigti viešąsias įstaigas vadino nesąmone, tikino, kad tai varžys aktorių „kūrybinę amplitudę“ ir turės neigiamos įtakos talentų karjeroms.

Aktorius Jokūbas Bareikis taip pat tikino įžvelgiantis galimų grėsmių, jog įgyvendinus reformą grėsmė galėtų iškilti ir teatrų pastatams.

„Manau, taip - atstovauju Mažajam teatrui, kuris yra Gedimino prospekte, kuris yra ideali terpė nuomoti, švęsti ten prabangias vestuves. Yra ir aktorių - jie gal galėtų ten jas pravesti, ir muziką galima paleisti. Neatmetu tos galimybės, kad tai gali būti ir pastatų reikalas, nes yra teatrų centre, ir tai yra nemaži pastatai“, - žurnalistams sakė aktorius.

J.Bareikis taip pat tikino, kad įgyvendinus tokią reformą, kuri teatralams ir visuomenei yra pristatoma šiuo metu, tektų atsisakyti dalies spektaklių, kuriuos repertuarinis teatras gali sau leisti rodyti.

„Nesakau, kad nėra nieko, ką reikėtų patvarkyti, bet manau, kad ši reforma keistų patį turinį spektaklių, juos lengvintų. Ar kas paskaičiavo, ar pats ministras, kiek kainuotų parodyti, pavyzdžiui „Išvarymą“ arba „Maskaradą“, ar jis atsipirktų? Aišku, jei bilietai kainuotų po 200 litų, tai apsimokėtų, bet ar beapsimokėtų išlaikyti tokio „grand“ pastatymo spektaklius?“ - klausė J.Bareikis.

Jis sutiko, kad dalis aktorių nėra užimti, tačiau tuo esą turėtų pasirūpinti ne aktoriai, o teatrų vadovybė. Be to, ne visų pjesių pastatymams įmanoma įdarbinti visus trupės aktorius.

„Žinoma, jei tavo trupėje yra 20 žmonių, o tu paimi pjesę, kurioje yra tik keturi žmonės, be abejo, šešiolika lieka“, - sakė aktorius.

Suvažiavime kalbėjęs kultūros ministras tvirtino suprantantis, jog būtina išsaugoti Lietuvos teatro mokyklą, ir teigė, kad „būtų labai gaila, jei ta mokykla sunyktų ar nebūtų perduota ateities kartoms“. Tačiau jis pareiškė, kad reformos iniciatyva pirmiausia kilo ne iš ministerijos, o iš visuomenės ir pačių teatralų.

„Įstatymo pakeitimo, pokyčių iniciatyva brendo seniai - ji neatėjo iš ministerijos darbuotojų, atėjo iš teatro, iš visuomenės. Ministerijos darbuotojai yra tie, kurie surašo tai, ką girdi. Supratau, kad ne viską išgirdo. Matyt, reikia padaryti taip, kad būtų išgirsti visi (...). Įstatymas turi tikti visiems, bet kad tiktų visiems, visi turi dalyvauti“, - teigė Š.Birutis.

Ministras tikino, kad įstatymo iniciatoriai nenori teatralams „įpiršti“ prievolės biudžetines įstaigas pertvarkyti į viešąsias įstaigas - tai esą būtų palikta nuspręsti teatrų vadovams. Be to, anot ministro, net perėjus prie viešosios įstaigos, teatras netaptų privačia nuosavybe, o liktų valstybės žinioje.

Pasak jo, pasiekimas yra tai, jog paskelbus įstatymo projektą, apie jį diskutuoti ėmė ne tik teatralai, bet ir kita visuomenės dalis.

„Gal vien dėl to buvo verta sukurti tą projektėlį, kad apie tai pradėtų kalbėti visi. Geriausias dalykas kompromisui yra tada, kai visi truputį yra nepatenkinti“, - sakė ministras.

Tuo pat metu ministras pripažino, kad kultūros darbuotojams Lietuvoje yra per maža dėmesio, o tai esą aiškiai matyti ir iš atlyginimų: „Mūsų kultūros darbuotojų atlyginimų vidurkis yra 550 eurų, Estijoje - 1100 eurų, Latvijoje - 800 eurų (...). Estijoje kultūros ir meno darbuotojų atlyginimas yra 102 proc. viešojo sektoriaus vidurkio, Latvijoje - apie 80 proc., pas mus - 55 procentai. Va čia skaičiai parodo, kad vis dėlto dėmesio yra per mažai.“

Kultūros ministerijos parengtos Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pataisos, be kita ko, numato, kad teatrai galėtų būti pertvarkyti į viešąsias įstaigas ir tai leistų pritraukti papildomų lėšų, nes leistų įstaigoms nuomoti patalpas ar užsiimti kita ūkine veikla. Taip pat numatyta įteisinti penkerių metų terminuotas sutartis aktoriams - tai esą leistų išspręsti problemą, kai šiuo metu kai kurie aktoriai yra užimti vos keliuose spektakliuose per metus, tačiau jiems mokamas atlyginimas.

Ministerijos duomenimis, pernai iš 368 aktorių ir solistų, dirbusių dramos ir muzikiniuose teatruose pagal nuolatines darbo sutartis, 105 buvo nepakankamai užimti ir įstaigos spektakliuose dalyvavo nuo vieno karto per metus iki dviejų kartų per mėnesį. Jų atlyginimams pernai skirta 14,2 mln. litų. Greta nuolatinių aktorių pernai taip pat buvo pakviesti 417 menininkų pagal intelektinių paslaugų sutartis, kuriems skirta dar beveik 2,5 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"