TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teatro scenai gresia sąstingis

2007 10 04 0:00
Kauno dramos teatro vadovai Ina Pukelytė ir režisierius Gintaras Varnas susirūpinę savojo teatro likimu
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Kauno valstybinis dramos teatras gali nutraukti veiklą dėl techninių darbuotojų stygiaus. 88-ąjį sezoną vos pradėjęs profesionalaus lietuviško teatro lopšys rengiasi rimtam išbandymui.

Dėl mažų atlyginimų vienas po kito pareiškimus dėl išėjimo iš darbo rašo beveik visi techniniai darbuotojai: apšvietėjai, butaforai, garso operatoriai, dekoracijų statytojai. Teatras jau sumažino planuotų rodyti spektaklių skaičių, o jo vadovė neatmeta galimybės, kad teks visiškai nutraukti veiklą.

Nebus kam prižiūrėti

Dirbdamas net 4 aikštelėse vienu metu teatro kolektyvas per metus gauna vos 1,7 mln. litų dotaciją. Šiuo metu teatre dirba 125 žmonės, iš jų tik 32 aktoriai. Ką tik prasidėjęs sezonas jiems visiems taps rimtu išbandymu. Negana to, kad teatras vis dar kapitališkai remontuojamas, baiminamasi, jog per kai kurios spektaklius trūks techninių darbuotojų.

"Aktoriai jau suprato, kad jie niekam nerūpi, tik patys sau ir žiūrovui. Be aktorių, yra daug atsakingus darbus dirbančių žmonių, kurie į rankas tegauna 450-500 litų. Jie net negali mokesčių susimokėti", - apgailestavo teatro meno tarybos pirmininkas aktorius Egidijus Stancikas. Pasak jo, krizę būtina spręsti iš esmės, nes atlyginimai teatre nebuvo keliami daug metų. "Statome teatrą kaip pastatą, bet griauname kaip reiškinį", - įsitikinęs aktorius.

Skundėsi ministrui

Teatro vadovės Inos Pukelytės teigimu, ši problema būdinga ne tik Kauno dramos teatrui. "Nelaikome užspaudę pinigų. Kiek pajėgiame užsidirbti remonto sąlygomis, tiek išdalijame darbuotojams. Jei kitiems metams nebus skirta didesnė dotacija, turbūt greitai užsidarysime", - prognozavo ji.

Neseniai teatro atstovai lankėsi pas kultūros ministrą Joną Jučą, tačiau grįžo praradę paskutinę viltį. "Jis suvokia, kad esama kritinės situacijos, bet daugiau finansų neskiriama, turime problemą spręsti patys", - pabrėžė E.Stancikas. Pasak jo, galima mokėti priedus prie atlyginimų, tačiau tam reikia turėti uždirbtų pinigų.

Situacija geresnė

Pasak Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovo pavaduotojo Rimo Lekavičiaus, šiandien šis teatras gyvena ties riba. "Mus gelbėja labai geras lankomumas - net 95 procentai. Nedaug kas gali tokiu lankomumu pasigirti. Tai kiek sušvelnina kritišką situaciją, nes tam tikras skyles galime užlopyti uždirbtais pinigais", - teigė jis.

Tačiau R.Lekavičius pabrėžė, kad kritinė situacija yra ne tik dėl techninio personalo. "Nė kiek ne geresnė choristų ar baleto artistų padėtis. O orkestrantų? Jų visų atlyginimai siekia maždaug 80 proc. šalies vidutinio atlyginimo, tad situaciją valdyti nepaprastai sunku. Jei kitąmet padėtis nesikeis, bus rimtų problemų", - tvirtino jis.

R.Lekavičius pripažino, kad praktiškai neįmanoma pasikviesti naujų specialistų, kurių teatrui šiandien reikėtų. Konkuruoti rinkoje, kurioje ir taip trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų, valstybinis teatras negali.

Patys kalti?

LŽ kreipėsi į kultūros ministrą J.Jučą prašydamos pakomentuoti susidariusią padėtį Kauno dramos teatre. "Šio teatro problemas žinome. Visuose teatruose padėtis sudėtinga. Tačiau jų vadovams įstatymai suteikia gana daug įgaliojimų. Kodėl, pavyzdžiui, priedai prie atlyginimų mokami Jaunimo teatre, tačiau tų priedų, mūsų turimomis žiniomis, nemoka Kauno teatras? - kalbėjo J.Jučas. - Juk ministerija, jei būtina, niekada neatsisako specialiųjų lėšų perkelti į atlyginimų fondo eilutę."

Tačiau ministras pripažino, kad tai nėra idealiausias problemos spendimo būdas - geriausia būtų, jei visiems didėtų atlyginimai. J.Jučas stebėjosi, kad Kauno dramos teatre nustatyti mažesni atlyginimų koeficientai, nei leidžia įstatymai.

Ministras teigė, jog sumos, kokios metų pabaigoje norėtų kauniečiai, tikrai nerealu tikėtis. Jis priminė, kad biudžeto lėšos tvirtinamos metams, tad papildomas finansavimas sunkiai įmanomas. Tačiau J.Jučas patikino, kad jei gruodį "kartais rastųsi" vienas kitas tūkstantis litų, būtų atsižvelgta į teatro prašymą.

Kitų metų perspektyva

Pasak ministro, realu, jog kitais metais kultūrai bus skirtas didesnis finansavimas nei šiemet. "Tačiau tikrai nebus taip daug kaip 2007-aisiais, kai visos sistemos finansavimas buvo padidintas 18 proc., o atlyginimai kilo 12-14 procentų. Kiekvienas kolektyvas turėtų ieškoti ir vidinių išteklių, gal peržiūrėti etatus, kažką keisti, net kai ką nuskriausti, kad padidėtų atlyginimai žmonėms, be kurių negali gyvuoti teatras. Kartais, beje, techniniai darbuotojai, inžinieriai teatrui reikalingesni už vieną kitą atlikėją... Reikia ieškoti mažiausiai blogų sprendimų", - įsitikinęs J.Jučas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"