TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tebūnie Lukiškių aikštė mūsų atgijusios didingos istorijos oazė

2015 04 06 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Daugiau kaip dvidešimt metų vyksta, panašu, sabotažinė nesibaigianti erzelynė dėl Lukiškių aikštės. Buvo keturi konkursai, ir visi baigėsi fiasko, nes į aikštę žiūrima ne iš istorinių, patiriotinių pozicijų, o paprasčiausčiai modernistiškai išsidirbinėjama, stengiamasi padaryti nors nežmoniškai, svarbu kitoniškai. Tarsi neužtektų to griozdiško vamzdžio virš Neries krantinės Vilniuje.

Visiškai neįtikina konkurso nugalėtojo Vidmanto Gylikio skulptūra „Tautos dvasia“. Pavadinimas aiškiai pretenzingas. Jis teigia, kad tai paukštis. Bet paukščio sparnai nebūna vertikalūs, nebent sužeisto, krintančio (tai patvirtina ir sužeistas apatinis sparnas, jo galas išsidarkęs). Pastatę tokį paminklą, tikrai nebūtume suprasti. O ką turi bendro paukštis su laisvės kovotojais? Greičiau tai paminklas, primenantis sparnuočių globojimo, saugojimo būtinybę - taip būtų suprantamiau, matant krentantį, sužeistą paukštį. Šis paminklas labiau tiktų Palangoje prie tilto, tik reikėtų daiktus vadinti savais vardais. Paminklui tiktų pavadinimas „Sužeistas paukštis“.

Dar kartą įsitikini, kad reprezentacinė Lukiškių aikštė – ne vieta modernistų išsidirbinėjimui. O V. Gylikio projektas nugalėjo todėl, kad vertinimo komisijoje nebuvo labiausiai suinteresuotų tremtinių atstovų. Tai nesąžininga.

Nugalėjęs Rolando Paleko projektas „Ramybė“ – tanki medžio juosta iš trijų Lukiškių aikštės pusių – tai patogus, nemokamas viešas tualetas asocialiems asmenims, jie pridės dar ir išgertų bambalių taros. Sakoma, kai Dievas nori nubausti, pirma protą sumaišo.

Lukiškių aikštė – liudininkė skaudžių, tragiškų istorinių įvykių. Čia buvo kariami 1863–1864 metų sukilėliai (pakartas 21). Greta esančiuose buvusiuose KGB rūmuose buvo šaudomi Lietuvos patriotai ir slapta, naktimis užkasami Tuskulėnuose (atkasta 700 palaikų). Netoli esančiame Lukiškių kalėjime kankinosi tūkstančiai mūsų likimo sesių ir brolių. Mus, mūsų likimus su Lukiškių aikšte jungia kruvini saitai. Tad mūsų, politinių kalinių ir tremtinių nuomonė įamžinant Laisvės kovotojų atminimą Lukiškių aikštėje turi būti vyraujanti.

Laisvės kovotojų atminimo įamžinimas nuo pat Atgimimo pradžios mums, politiniams kaliniams ir tremtiniams, rūpi labiausiai. Mes už savo kuklias pensijas pastatėme visoje Lietuvoje 2000 paminklų partizanų, taip pat negrįžusių iš Sibiro likimo brolių atminimui. Mes pastatėme, o ne modernistai, pataikaujantys biurokratams, žinoma, ne už ačiū, o už didžiulius honorarus (vamzdis virš Neries krantinės atsiėjo mums, mokesčių mokėtojams, šimtą tūkstančių litų!). Dešimtys tūkstančių mūsų likimo brolių iškeliavo Anapilin taip ir nesulaukę Laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje. Tai didžiulė moralinė skriauda. Kunigas Roberta Grigas, didelis Lietuvos patriotas, pasakė, kad Lukiškių aikštėje turi būti įamžintas Vytis. Tad kaip galima ignoruoti tokia žmogaus nuomonę? O visokie ministerijų biurokratai, modernistai ją piktavališkai ignoruoja.

Ignoruoja ir mūsų, politinių kalinių, tremtinių siūlomą Lukiškių aikštės viziją. Autorius – istorikas, 1941 metų tremtinys, šaulys, apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu Algimantas Lelešius. Jis dirba Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje. Beje, už savo lėšas jis pastatė Vasario 16-osios akto signataro Prano Dovydaičio paminklą Kazlų Rūdoje. Jis atidengtas 2015 metų vasario 16 dieną. Beje, paminklo atidengimas (tai respublikinio masto, patriotinis renginys) nesudomino nei vietos, nei respublikinės televizijos, respublikinių laikraščių. Panašus abejingas požiūris ir į mūsų patriotinę Lukiškių aikštės viziją.

Vizija – tai žvilgsnis į Lukiškių aikštę per mūsų dramatiškos istorijos prizmę. Lukiškių aikštė turi būti taip patriotiškai sutvarkyta, kad primintų mūsų didingą istoriją, skatintų pasididžiavimą laisvės kovotojais, keltų tautos patriotiškumą į aukštesnį lygį. O tai dabar, kai padidėjo Lietuvai grėsmė, ypač svarbu.

Viziją savo parašais parėmė šimtai politinių kalinių ir tremtinių, ji patiko krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui (vizitas į jo būstinę Kazlų Rūdoje 2013.03.15), skulptoriui Zigmui Buterlevičiui, suvalkiečių draugijos pirmininkei Birutei Kižienei. Ji rašė: „Mane labiausiai stebina A. Lelešiaus Lukiškių aikštės sutvarkymo ir pritaikymo visuomenės reikmėms įkomponavimas į bendrą Vilniaus istorinių paminklų, objektų ir vietų planą. Šią Lukiškių aikštės sutvarkymo ir pritaikymo visuomenės reikmėms viziją pavertus projektu, istorinė aikštė tikrai taptų atgimusios Lietuvos didingos istorijos paminklu. Ir taip reikalingas Lukiškių aikštės sutvarkymas Valstybės biudžeto tikrai neapiplėštų. Mane – istorikę ir buvusią ilgametę ekskursijų vadovę – net pavydas ima, kad negalėsiu po tokią nuostabią Lukiškių aikštę vedžioti užsienio svečių ir savo šalies jaunimo. Štai į tokią nuostabią erdvę mane nuvedė Marijampolės Tauro partizanų ir tremties muziejaus atstovo A. Lelešiaus knygelė.“ (2014.02.21)

A.Lelešius, pastatęs ne vieną paminklą partizanų atminimui, teigia: „Daug metų jaučiuosi tarsi mediumas, kuriam gal milijonas Lietuvos laisvės kovotojų nuo Mindaugo laikų tarsi išsako savo valią būti įamžintiems svarbiausioje šalies Lukiškių aikštėje. Rašiau po keletą kartų Vilniaus savivaldybei, Aplinkos ir Kultūros ministerijoms, premjero kanceliarijai. Iš visur buvo atsirašinėjama, gavau apie 30 tokių atsakymų. Palankiausiai atsakė Prezidentūra. Parašė, kad yra kliūtis, dar vis juridiškai galiojantys ano konkurso rezultatai. Prisiminkim Bibliją. Kristus pasakė: „Įstatymas turi tarnauti žmogui, o ne žmogus vergauti įstatymui“. Šiuo atveju mes vergaujame taisyklei, nes jos esą negalima atšaukti. Ir kiek dar metų tai gali tęstis? Sustabarėjusios biurokratinės taisyklės nugali sveiką protą. Mano manymu, konkurso rezultatus nebent galėtų atšaukti Konstitucinis Teismas, remdamasis tuo, kad vertinimo komisijoje nebuvo tremtinių atstovų.“

Vilniuje nuostabiai sutvarkyta Vinco Kudirkos aikštė. Čia įamžinti Gedimino stulpai, mūsų himnas ir jo kūrėjas V. Kudirka (skulptorius Arūnas Sakalauskas). Logiška įamžinti Lukiškių aikštėje Vytį – mūsų ilgaamžės kovos už laisvę ir valstybingumą simbolį (kas gali su tuo nesutikti?) O žuvusių laisvės kovotojų nuo Mindaugo laikų (jų gal milijonas) atminimą gali įamžinti tik Vyčio kryžius per visą aikštę (kas gali to nesuprasti?).

Vyčio kryžių per visą aikštę sudaro devyni sektoriai (XIII a. – Mindaugo karūnavimo (vandens baseinėlis karūnos kontūru); XIV a. – Lietuvos krikšto (kryžiaus kontūru); XV a. – Žalgirio mūšio (ąžuolo lapo (garbės simbolis) kontūru; šiame sektoriuje vienintelis vertikalus statinys - Baltojo Vyčio skulptūra (viduryje baseinėlio); XVI a. – Liublino unija, Lietuvos ir Lenkijos karinė sąjunga (baseinėlis dviejų sujungtų kardų kontūru); XVII a. – Rusijos kariuomenė nuniokoja Vilnių (ašaros kontūru); XVIII a. – Lietuvos- Lenkijos Valstybės žlugimas (baseinėlis vertikaliai perkirstų Gedimino stulpų kontūru); XIX a. – Knygnešystė (atverstos knygos kontūru) ; XX a. – Kruviniausias amžius (sukryžiuotų kardų kontūru), šiame sektoriuje Nežinomų kareivio ir partizano kapai bei Amžinoji ugnis; XXI a. – stojimas į NATO (lėktuvo, saugančio mūsų oro erdvę, kontūru).

Būtent tiek reikia, kad susidėliotų Vyčio kryžius. Čia esiminis A. Lelešiaus atradimas. Kiekvienas sektorius atstovauja vienam iš mūsų valstybingumo amžiui pradedant nuo XIII amžiaus (Mindaugo karūnavimas) iki XXI amžiaus (Stojimas į NATO). Kiekviename sektoriuje - vandens baseinėlis, kurio kontūrai primena svarbiausią šimtmečio įvykį. Baseinėliuose - 1-2 fontanėliai. Baseinėliai – tai žydrosios aikštės akys, fontanėlių čiurlenimas – jos užburiantis garsas. Rekreacinis aikštės pobūdis neabejotinas, kaip ir patriotinis.

Kiekviename sektoriuje – prožektorius (dieną užmaskuotas žaliu dangčiu, nes aikštė – tai žalias žolės kilimas). Naktį prožektoriai skleidžia į padangę mūsų vėliavos spalvų šviesos srautus, gal net pulsuojančius. Aikštė nėra sustingęs darinys. Kai kurios vietos keičiasi. Baseinėliai negilūs, gal 30 centimetrų vandens sluoksnis. Tad jų dugne gerai matomi mozaikiniai vaizdai. Pavyzdžiui, XIII a. baseinėlio dugne gali būti spalvotų akmenėlių mozaika. Ji galbūt vaizduoja Karalių Mindaugą, sostą, Karalienę Mortą.

Baltas Vytis turi būti pavaizduotas puolantis, kaip mūsų monetose, nes su besiginančiu Vyčiu mes nebūtume pasiekę Juodųjų marių. Balto Vyčio postamento apačioje yra keičiamos granito plokštės su istoriniais vaizdais, sakiniais, datomis. Jos keičiamos prieš istorinių mūšių, įvykių jubiliejus. Kovo 29-ąją, mūsų stojimo NATO dieną, būtų galima kviesti NATO atstovus prie šiai kariniai organizacijai skirto lėktuvo kontūro baseinėlio.

A. Lelešius siūlė ir siūlo Kultūros ministerijai organizuoti konkursą Baltojo Vyčio skulptūrai sukurti, o Aplinkos ministerijai – tris konkursus (baseinėliams pastatyti, aikštei apželdinti ir prožektoriams sektoriuose įrengti).

Šis projektas – vizija, jeigu būtų atsakingai, su meile realizuotas, išgarsintų Vilnių, nes, akivaizdu, jis yra nepakartojamai originalus, įtaigus, lyg ant delno pateikta Lietuvos istorija. Jis vienintelis galėtų atsipirkti ir būtų pelningas, nes smalsūs, turtingi užsienio turistai už nustatytą nemenką bilietų kainą eitų su gidu nuo vieno sektoriaus prie kito, daug sužinotų apie mūsų istoriją, o tai svarbiausia. Jiems galima būtų už atskirą mokestį siūlyti šviesos atrakciją, kai tą pačią akimirką iš visų sektorių pakiltų saliuto raketos, Vyčio kryžius tarsi pakiltų į orą. O bažnyčia galėtų įsirengti apžvalgos aikštelę. Politinių tremtinių, kalinių, šaulių susirinkimai vienbalsiai pritardavo projekto vizijai.

Būtų gražu ir kilnu, jeigu ponai V. Gylikis ir R. Palekas suvoktų, kad jų, nors ir nugalėję, projektai toli gražu nėra tobuli, ir atsisakytų jų tremtinių patriotinės vizijos naudai ir dalyvautų tą viziją realizuojant. V. Gylikis galėtų dalyvauti Baltojo Vyčio skulptūros sukūrimo konkurse, o R. Palekas – sektorių vandens baseinėlių pastatymo konkurse. Beje, politiniai kaliniai ir tremtiniai neatmeta galimybės dėl šios, beviltiškai įstrigusios problemos, kreiptis į Konstitucinį Teismą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"