TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teisė į originalią pavardės rašybą - prigimtinė

2013 05 27 6:05
J.Bernatonio nuomone, vienas būdų padidinti teismų atvirumą - tarėjų institutas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis apgailestauja, kad nelietuviškų pavardžių rašybos asmens dokumentuose klausimas dažnai politizuojamas ir regimas tik kaip tam tikrų tautinių mažumų ar politinių jėgų reikalavimas. Jis viliasi, kad dar šiemet tai pavyks reglamentuoti įstatymu.

J.Bernatonis tikisi, kad per artimiausius metus pavyks įteisinti visuomenės atstovų teismuose - tarėjų institutą. Jo nuomone, tai viena iš priemonių, padidinsiančių teismų atvirumą ir gyventojų pasitikėjimą jais.

Apie šalies problemas, politinių partijų gausą, Lietuvai siūlomą estišką parlamento rinkimų modelį - "Lietuvos žinių" interviu su teisingumo ministru Juozu Bernatoniu.

Didžiausias skaudulys - emigracija

- Į šalies politiką grįžote po šešerių metų darbo diplomatinėje tarnyboje. Ar nenusivylėte tokiu sprendimu?

- Nenusivyliau. Šis sprendimas buvo apgalvotas, sugrįžus man išties labai įdomu politikoje - daug kas pasikeitė, daug naujų žmonių, minčių, kita situacija. Man norėjosi įgyvendinti kai kurias idėjas. Dalyvavimas politikoje, darbas Vyriausybėje sudaro tokias galimybes.

- Prieš Seimo rinkimus apgailestavote, kad sugrįžote į praskolintą ir išsivažinėjančią Lietuvą. Nors nauja Vyriausybė dirba beveik pusmetį, nematyti, kad situacija keistųsi į gera. Kada, jūsų manymu, gyvenimas šalyje pradės gerėti?

- Jeigu kalbėsime apie minėtas problemas, per tokį trumpą laiką dar negalima pajusti pagerėjimo. Skolos tebeslegia, jų administravimui reikia skirti daug lėšų. Per praėjusius ketverius metus buvo pasiskolinta daugiau pinigų, nei tai padarė visos ankstesnės Vyriausybės.

Statistika rodo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį pagal bendrojo vidaus produkto augimą Lietuva buvo antra Europos Sąjungoje (ES) po Latvijos. Ekonomika atsigavo. Tam, kad pagerėtų žmonių gyvenimas, reikia laiko.

- Kokias esmines problemas šalyje įžvelgiate?

- Didžiausia pastarųjų trejų metų problema - emigracija, ypač jaunimo. Manau, kad ankstesnė valdžia padarė labai daug žalos. Ji nesiėmė jokių priemonių, nors buvo galimybių panaudoti ES lėšas skatinant verslą, kurti naujoms darbo vietoms. Mano įsitikinimu, jaunimas į užsienį išvažiavo ne laimės, o darbo ieškoti.

Tai turės neigiamas pasekmes sparčiau vystantis mūsų šalies ekonomikai ir prireikus naujų darbuotojų. Pajusime akivaizdų kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą. Jis ir dabar jaučiamas tam tikrose srityse. Padaryta žala bus labai sunkiai kompensuojama.

- Dažnai svarstoma, ar Lietuvai reikia mėginti susigrąžinti emigrantus, ir kaip tai padaryti. Kokia jūsų nuomonė?

- Manau, reikia mažiau svarstyti ir daugiau daryti. Puikiai prisimenu ankstesnės Vyriausybės vadovų kalbas, esą labai gerai, kad žmonės išvažiuoja, įgaus naujo patyrimo, žinių, susipažins su pažangiausiomis technologijomis. Galimas ir toks požiūris, tačiau jis neturi nieko bendra su Lietuvos interesais.

Lauks kalbininkų žodžio

- Vyriausybė pritaria, kad reikia įteisinti nelietuviškų pavardžių rašybą dokumentuose. Tačiau iki šiol nepavysta rasti sprendimo, kaip tai padaryti. Kas trukdo?

- Kaip žinote, nemažai mūsų merginų išteka už užsieniečių, kurių pavardės nelietuviškos kilmės. Dalis mūsų piliečių, gyvenančių Lietuvoje, taip pat turi ne autentiškos lietuviškos rašybos vardus ir pavardes. Tai yra realus reiškinys. Jo nepripažinti - vadinasi, nematyti to, kas egzistuoja.

Šis klausimas turėtų būti sureguliuotas teisės aktais. Dabartinis reguliavimas yra nepakankamas. Galioja labai senas, dar Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimtas nutarimas dėl asmenvardžių rašymo. Jokių kitų teisės aktų per daugiau kaip 20 metų nesukūrėme.

Pavardžių rašybos klausimas susijęs su žmogaus teisėmis. Pagal Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimus ir bendras mūsų teisinės sistemos taisykles, jis turėtų būti reglamentuojamas įstatymu. Deja, jis dažnai politizuojamas, bandoma pakreipti, esą tai - tam tikrų tautinių mažumų ar politinių jėgų reikalavimai.

- Teisingumo ministerija siūlo, kad Seimas Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) pavestų priimti norminio pobūdžio teisės aktą, kuriuo būtų nustatytos pamatinės nelietuviškos kilmės asmenvardžių rašybos taisyklės. Tačiau komisija teigia pagal savo kompetenciją negalinti priimti teisės akto, reglamentuojančio piliečių pavardžių rašybą asmens dokumentuose.

- Po Vyriausybės posėdžio mano žodžiai buvo nevisiškai tiksliai traktuojami. Norime, kad VLKK išspręstų kalbos problemas pagal savo kompetenciją. Tai yra kad komisija savo sprendimu, kuris pagal įstatymą yra privalomas, priimtų kalbos taisykles. Jos kompetencijai priklauso spręsti kalbos klausimus, nustatyti taisykles. Tada teisininkų reikalas bus nustatyti tvarką ir teisinį reguliavimą, kuris remtųsi VLKK taisyklėmis.

Kalbėdamas apie norminį teisės aktą, mintyje turėjau tai, kad oficialiai paskelbti VLKK nutarimai yra privalomi. Dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose jų neturime. Komisijos nutarimas, kuriuo rėmėsi Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priimdamas savo sprendimą, buvo ne tik oficialiai nepaskelbtas, bet netgi nepasirašytas tuomečio VLKK pirmininko.

- Lenkų tautinė mažuma siekia, kad gausiai šios tautybės žmonių gyvenamose teritorijose lenkiškai būtų rašomi vietovardžių ir gatvių pavadinimai. Kaip vertinate tokią galimybę?

- Asmenvardžių rašyba susijusi su asmens identifikavimu, teise vardą ir pavardę rašyti originaliai, o dėl vietovardžių problema sudėtingesnė. Šiuo atveju ne visai tiksliai traktuojama Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija. Joje kalbama apie tautinių mažumų autentiškų vietovardžių išsaugojimą. Lietuvos teritorijoje autentiškų slavų kilmės vietovardžių mokslininkai nelabai randa. Mūsų vietovardžių pavadinimai yra baltų kilmės, kaip ir Suvalkų regione Lenkijoje. Todėl suprantama, kad Lenkijoje lietuviškos kilmės vietovardžiai pagal konvenciją turi būti saugomi ir rašomi dviem kalbomis. Tačiau remtis konvencija ir sakyti, kad Lietuvoje turėtume vietovardžius rašyti dviem kalbomis, kai jie - baltiškos kilmės, yra netikslu.

Galbūt reikėtų platesnės diskusijos apie tai. Galbūt tai išties turėtų prasmę tuomet, jei Lietuvos gyventojai nemokėtų lietuviškai. Noriu pažymėti, kad tai mano asmeninė nuomonė, ne Vyriausybės ar Socialdemokratų partijos pozicija.

Gausu "proginių" partijų

- Yra posakis: "Du lietuviai - trys partijos." Šiuo metu Lietuvoje įregistruotos 44 politinės partijos. Ar tokiai nedidelei šaliai kaip Lietuva - ne per daug?

- Politinių partijų skaičius nemažas. Yra tam tikros taisyklės, kaip partija gali būti įsteigta. Kitose valstybėse tos taisyklės gal net paprastesnės, bet ten nesusikuria tiek daug partijų.

Mūsų šalyje naujos partijos ypač aktyviai kuriasi prieš rinkimus. Kai aikštėje susirinko 30 žmonių su 1 tūkst. asmenų įgaliojimais ir įkūrė partiją, supratau, kad teisinis reguliavimas Lietuvoje netobulas.

Jau pasiūlytos pataisos, pagal kurias galima būtų pradėti politinės partijos išregistravimo procedūrą, jeigu ji kelerius metus iš eilės nedeklaruoja narių skaičiaus. Kai kurie įvairių parlamento frakcijų Seimo nariai teikia siūlymus, kad būtinas partijos narių skaičius būtų padidintas bent jau iki 3 tūkstančių.

Partijos nėra bereikšmiai dariniai. Pagal europinę demokratijos tradiciją būtent per jas yra valdoma, jos dalyvauja rinkimuose. Tik atgavus nepriklausomybę buvo kuriamos gana solidžios partijos, partinė sistema pirmąjį dešimtmetį klostėsi labai pozityviai, politinės jėgos atstovavo tam tikroms ideologijoms. Vėliau prasidėjo procesas, kai daugiau lemia interesai, kūrėsi vieno žmogaus, "proginės" partijos.

- Esate pateikęs siūlymą pagal estišką modelį reformuoti Seimo rinkimų sistemą, išdalijote parlamento frakcijoms tokios pertvarkos gaires. Koks šio siūlymo likimas?

- Seimo darbo grupė, svarstanti Rinkimų kodeksą, neatkreipė dėmesio į mano siūlymą, vangiai reaguoja ir frakcijos. Man atrodo, kad politikus šiek tiek išgąsdino tai, kad pagal siūlomą modelį rinkėjams suteikiama galimybė balsuoti už asmenybes. Kai kurie politikai, matyt, nesitiki, kad pagal tokią sistemą būtų išrinkti. Tai tik vienas paaiškinimas, kodėl nauji pasiūlymai nėra svarstomi.

Dabartinė Seimo rinkimų sistema gali būti vertinama įvairiai. Vieni sako, kad ji jau nusistovėjusi. Tačiau ji kelia daug problemų. Galima net ginčytis, kiek ši sistema atitinka Konstituciją. Ji suponuoja dviejų rūšių Seimo narius, nelaisvą mandatą, taip pat nelygias galimybes dalyvauti rinkimuose partiniams ir nepartiniams piliečiams. Tikiuosi, pavyks išjudinti darbo grupę, kad ji neužsimerktų, matytų esamas problemas.

Estijoje veikianti parlamento rinkimų sistema yra labai aiški - žmogus balsuoja už vieną asmenį. Jei tai labai populiari asmenybė, ji pritraukia savo komandos žmones į parlamentą, jos balsai eina ir kitiems. Tačiau nėra taip paprasta surinkti reikiamą balsų kvotą.

Pernelyg uždari teismai

- Didelė dalis žmonių netiki, kad Lietuvoje egzistuoja teisingumas, menkai pasitiki teisėsaugos institucijomis. Kaip į gera pakeisti situaciją?

- Europos Komisija sudarė pirmąją suvestinę teisingumo srityje. Pagal daugelį rodiklių atrodome visai neblogai. Tačiau pagal pasitikėjimą teismais esame penkti nuo galo.

Kodėl? Mano nuomone, dėl teismų uždarumo. Pasitikėjimas teismais būtų kur kas didesnis, jeigu teisėjai jaustų pareigą, ypač rezonansinėse bylose, ne tik priimti teisingą sprendimą, bet ir vėliau jį paaiškinti visuomenei.

Kita problema yra teisinio raštingumo lygis. Teisiniam švietimui buvo skiriama labai mažai dėmesio. Šių metų biudžete tam taip pat numatyta labai mažai lėšų. Iš esmės tik padedant žiniasklaidai teisinis raštingumas šiek tiek gerėja. Dažnai žmonės lieka nepatenkinti teismų sprendimais, nes jų nesupranta, kita vertus, neapgina savo teisių, nes jų tiesiog nežino.

Dar vienas būdas padidinti teismų atvirumą - tarėjų institutas. Pirmiausia reikia nuspręsti, kokius tarėjus teismuose įsivaizduojame. Vienu požiūriu, tai galėtų būti tam tikri specialistai, nagrinėjantys skirtingas bylas: šeimos, darbo santykių, finansines. Teisėjas nėra visažinis, jam lengviau, kai patariama. Pagal kitą modelį, tai galėtų būti tarėjai, turintys tik patariamąjį balsą, kurių sprendimai neprivalomi.

Kitas variantas - galėtų būti sudaroma tam tikra kolegija iš teisėjo ir dviejų tarėjų, kurių balsai turėtų sprendžiamąją galią. Tokiu atveju reikėtų keisti Konstituciją ir numatyti, kad teisingumą vykdo ne tik teismai ir teisėjai, bet ir tarėjai. Pirmiausia turime išgryninti patį modelį, o tada parengti teisės aktus. Manau, šią kadenciją tai įgyvendinsime. Kad ir kaip būtų, reikia suprasti, kad tai kainuos.

Jeigu numatyta teismų reforma vyks sklandžiai, bus toks efektas, kokį įsivaizduoja Teisėjų taryba, manau, ir tai padidins pasitikėjimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"